Žymų Archyvai: gydymo būdas

Muzikos galia sielai

Vienas žymiausių paveikslų, vaizduojančių Pitagoro "sferų harmoniją". Piešinyje matomos plantų judėjimo kryptys ir kiekvienai planetai yra priskirtas atskira nata iš tuomet Graikijoje naudotos muzikinės dermės.
Vienas žymiausių paveikslų, vaizduojančių Pitagoro "sferų harmoniją". Piešinyje matomos planetų judėjimo kryptys ir kiekvienai planetai yra priskirtas atskira nata iš tuomet Graikijoje naudotos muzikinės dermės.

Muzika yra prasminga, dinamiška, veikianti gyvenimą. Dar Antikos laikais filosofas Pitagoras pasakė: „Pasaulis – vientisa harmonija“. Ar žinojote, kad žodis „harmonija“ yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „sąskambį, darnumą“? Dabar harmonija – mokslas apie taisyklingą akordų sudarymą ir jų jungimą, kitaip sakant, tai muzikos mokslas. Istorija ir faktai pasakoja apie muziką, lydėjusią žmogų visose gyvenimo situacijose, istorinėse epochose. Kai širdis smarkiai daužosi, visas kūnas virpa ir vidinis „aš“ nori šaukti iš džiaugsmo – pradedame dainuoti. Kai mintys laksto kloniais, vis kažką apmąsto – pradedame tyliai niūniuoti. Kai einame į žygį, leidžiamės į ilgą kelionę – norime dainuoti! Ir kai ašaros rieda skruostais ir akmuo spaudžia krūtinę – lūpos pradeda kurti raudą…

Šiomis dienomis niekas neabejoja, kad muzika daro įtaką žmogui: nuteikia maloniai, sukelia šypseną, išjudina, virpina sielą, veikia organizmą, o neretai išprovokuoja negatyvias emocijas. Jeigu apsidairytume aplinkui, pamatytume gatvės minioje jaunus žmones, tarp kurių aštuoni iš dešimties kaip taisyklė būtų su ausinėmis. Vis daugiau sutiksime žmonių, kuriems muzika būtina dirbant, mokantis, įtemptai galvojant, o juk garsas – tai vibracinis laukas, kaip jau minėta, jis vienaip ar kitaip veikia žmogų. Yra ir daug tokių, kurie negali susikaupti net prie menkiausio garso, triukšmo – muzika jiems būtų tik kliūtis.

Toliau skaityti Muzikos galia sielai

NESIRKITE…

Bjaurus metų laikas dabar. Iš po nakties tarsi ir pašalę, sausas gaivus oras, o popiet, žiūrėk, jau barbena į palangę, einam susitraukę nuo gūsingo vėjo, lydimo smulkaus lietaus, kojos šlapios ir iškart sloga, čiaudulys, o gal ir gripas prigriebia.

Bet gerai sakoma, kad nėra blogo oro, yra tik blogas apsirengimas. Juk ne pirma tokia žiema mūsų gyvenime, turim galimybę pasiruošti jai iš anksto, o ne tada, kai jau susergame. Vasarą kuo dažnesnis vaikščiojimas basomis, kai dirginami visi paduose esantys taškeliai, per pėdas grūdinamas visas organizmas, aktyvinamas visų vidaus organų darbas – visa tai, atrodo, visiems žinomi dalykai ir nebereikia niekam to priminti. Kai kas nors suserga, neišlaikau ir pradedu priekaištauti, kad laiku nesigrūdino ir štai rezultatas. Bet ne išimtis ir aš pati esu…Atsitinka visaip, nuo visko neapsisaugosi…

Natūralus, iš senolių išminties išlikęs gydymo būdas, ką pataria ir visi žolininkai, yra prakaitavimas. Vos pajutus pirmuosius gripinius požymius, reiktų pagulėti karštoje vonioje su įvairiom žolelėm. Jeigu širdis nepriima karštos vonios, tai bent jau kojas galime pamerkti į karštą ir stipriai druska prisodrintą vandenį, tuo pačiu metu išgeriam karštos arbatos ir lendam į lovą prakaituoti. Prakaituodamas kūnas per odą išskiria begalę šlakų, o su jais išeis ir mūsų ligos sukėlėjai. Prakaitavimą dar padidina liepžiedžių ar aviečių arbata. Skaudant gerklei, kai užgula krūtinę, labai padės pakaitinta druska drobiniame maišelyje, kvapnių žolelių inhaliacijos ar skalavimas šiltu virtų bulvių nuoviru. Bet kokiu atveju, susirgus reikia gerti daug šiltų skysčių, kad kuo greičiau išsivalytų organizmas. Vaistų reiktų imtis kai šios pastangos neduoda norimų rezultatų.

Kiaurus metus mūsų šaldytuve turėtų būti tarkuotos imbiero šaknies, medaus ir citrinos mišinio. Kai tik baigiasi vienas indelis, pasiruošiame kitą…Arbatinis šaukštelis tokio mišinio į truputį pravėsusią arbatą kasdien priduos sveikatos ištisus metus, stiprins organizmo imuninę sistemą. Taip nuo ligų labiau apsiginsime ir nuo cukraus atprasime – dviguba nauda.

O šventadieniais prie tokios arbatos susėdus su savo antrąja puse, nedidelis griekas mažą brendžio taurelę įsipilti – ir nuotaika pagerės, ir kraujagysles pravalys. Nei vienas daktaras dar niekam šito neuždraudė…

Ir tuomet neliks mums blogo oro. Tik šilčiau teks apsirengti ir pirmyn į darganą. Drąsiai atidengsim plaukus ir veidą dulkiančiam lietučiui, kad prisodrintų drėgmės ir gaivos ilgam…

Nesirkite…

Danutė