Žymų Archyvai: gražu

IŠ KAZIUKO MUGĖS

Kasmet pavasarį startuoja Kaziuko šventė. Senamiestį užplūsta prekybininkai, smagiai aidi vingri armonikos melodija, nosį kutena kepinių kvapas. Miestelėnai išsiilgę švenčių ir susitikimų su amatininkais šeimomis ir pavieniui traukia ten, kur šurmulys, kur smagiai ir garsiai aidi Kaziuko mugė.

Apsidairiau ir aš….amatininkų prekės tos pačios kaip pernai, užpernai ir dar toliau – nesuviliojo nei moliniais ąsočiais, nei pintais krepšiais, tai tik karšto vyno paragavau, keptu sūriu užkandau, dainorėlių pasiklausiau. Dar į namus baronkų rinkę parsinešiau, nes koks gi Kaziukas be baronkų…

Toliau skaityti IŠ KAZIUKO MUGĖS

POPIERINIAI STEBUKLAI

Peteris Kallesenas gimė ir Menų mokyklą baigė Danijoje, po to mokėsi Londone, domėjosi menu ir architektūra. Šiuo metu gyvena Kopenhagoje, su savo darbų parodomis apvažiavo vos ne visą pasaulį.

Visi jo darbai padaryti rankomis, nenaudojant jokios technikos, į pagalbą pasitelkus tik žirkles ir klijus. Unikalūs projektai transformuojasi iš tūkstančių įpjovų paprastame popieriuje į iškilius popierinius objektus. Dažniausiai popierinės figūros palieka paskui save plokštumą tarsi negatyvų šešėlį, nors iš tiesų tai ir yra tikroji figūra. Dažniausiai figūros raižomos А4 formato popieriaus lakšte, bet ne išimtis ir dideli darbai, pavyzdžiui, žmogus visu ūgiu arba raižyti laiptai į paslaptingą palėpę, arba solidžios kopėčios…

Kartais pagalbon pasitelkiami dažai figūroms arba tik fonui spalvinti. Aišku, yra ir sentimentalių darbų su drugeliais, gėlytėmis ar paukščiukais… Dažnai autorius nugrimzta į filosofinius samprotavimus apie žmogaus būtį ir egzistavimą, apie jo priklausomybę nuo gyvenimo. Jam popierius – plačiausiai panaudojama informacijos perdavimo priemonė. Juk tai ištisos žmonių gyvenimo ir išgyvenimų istorijos!

Telieka gerai įsižiūrėti: juk tai lavina, riedanti tiesiai į namelį, laivas, besigrumiantis su ledo luitais, obuolys, nukritęs nuo šakos, banga, plaunanti smėlio pilį, palikimas ir griuvėsiai, kolonos lūžis… juk primena tikrą akmenį… nors kartais nestokojama ir absurdiškų elementų. Tačiau kokia stulbinanti architektūrinių formų ir detalių įvairovė!

Gero Jums žiūrėjimo!

Danutė

httpv://www.youtube.com/watch?v=sUm_KMpBTnI

BALTAS ŠOKIS

Vėl gegužės žiedai…

Pasėdėk su manimi po šakota, balta varške apdrėbta kriauše, įkvėpk svaiginančio ievų kvapo… Tegul svaigsta galva, nebijok stipriau suplakusios širdies…Tai ne ligos ženklai, tai – pavasaris!

Tik pavasarį atgyja gamta, medžiai, krūmai ir visa, kas gyva! Gražiausias metų laikas nubalina sodus, paspalvina tulpių ir narcizų pablyškusius skruostus. Tik pavasarį gražiausi vakarai, skirti svajonėms. Gal ne visos išsipildys dabar, jas atidėkim vėliau…kada nors…

Ooo!…įsisuko vėjas, sušnarėjo, sulingavo jį pasitikdamos medžių viršūnės. Apsukęs ratą aplink sodą, sugrįžo išdykęs niekadėjas, pakedeno senelio klevo naują žalią rūbelį, nubaidė nuo šakos prisnūdusį žvirblį, timptelėjo baltu nuometu pasidabinusią obels šaką. Sulingavo senoji traškėdama, sudejavo savo gražių žiedų gailėdama. Pasklido pabiro žiedai, baltai aptaškydami naują žalią sodo kilimą. Pagrūmojo obelis vėjui, o tas tik vėjavaikiškai švilptelėjo, nusikvatojo ir gūsiu nuskrido tolyn, plačiais nematomais sparnais kliudydamas kiekvieną saulės nutviekstą, naujais žiedais apsikrovusį medį. Pasipylė baltas lietus – nesibaigiantis saulės, vėjo ir žiedlapių šokis.

Baltas šokis pagal vėjo muziką.

Tikra sodo gegužinė!

Danutė

httpv://www.youtube.com/watch?v=1gAYIdib8Z8