Žymų Archyvai: girtas

TARP MŪSŲ, MERGAIČIŲ…

Drįstu manyti, kad apie ligas reikia kalbėti garsiai. Beje, į mergaičių tarpą priimsim ir berniukus, nes liga lyties nesirenka…

Taigi, šlapimo nelaikymas. Anksčiau buvo manoma, kad tai yra išskirtinai tik senatvinė liga. Bet šiandien visos ligos jaunėja ir jau vos 30 metų sulaukusios moterys skundžiasi dirglia šlapimo pūsle.

Jei kas nors mano, kad tai ne problema ir į ją galima numoti ranka, labai klysta. Tai yra liga – nevalingas šlapimo ištekėjimas, sutrikus normaliam šlapinimosi procesui, sukeliantis medicininių, socialinių, higienos ir kitokių problemų. Ši liga vargina maždaug kas trečią penkiasdešimtmetę, kurioms ypač dažnai pasireiškia šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu, kosint, čiaudint, juokiantis, sportuojant, o vyresniųjų tarpe su šlapimo nelaikymo problema susiduria vos ne kas antras žmogus. Šia liga moterys serga du kartus dažniau negu vyrai. Tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių vyresnio amžiaus žmonių sveikatos sutrikimų. Pasaulyje daugėja senų žmonių, todėl didėja ir šlapimo nelaikančiųjų skaičius, tik kažkodėl apie tai garsiai nekalbama.

Šlapimo nelaikymas dažniausiai pasitaiko moterims po menopauzės. Nuolatiniai kojų bei rankų sušalimai, dažni viso organizmo peršalimai, negydomi arba iki galo neišgydyti šlapimo pūslės uždegimai, nuolat laikoma perpildyta šlapimo pūslė, įvairios gretimos ligos – visa tai veda link dirglios pūslės pojūčio, atsiranda šlapimo nelaikymo problema. Sergantiems progresuojančia demencija, kai pažinimo funkcijos sutrinka tiek, kad ligoniai nesugeba savarankiškai naudotis tualetu, funkcinis šlapimo nelaikymas yra nuolatinis palydovas, nes dėl smegenų patologijos neslopinamas šlapinimosi refleksas.

Šios ligos priežastys gali būti įvairios, ne vien tik urologinės ar ginekologinės, bet ir psichologinės bei neurologinės. Kartais šlapimo nelaikymo simptomus gali pajusti sergantieji artritu, sąnarių uždegimu ar patyrę insultą, tai gali būti bet kurios kitos persirgtos ligos pasekmė, kai susilpnėja dubens dugno raumenys. Jaunos moterys tokius sutrikimus gali pajusti po gimdymo.

Statistika rašo, kad dažniau serga gyvenantys slaugos namuose, nei šeimos rate. Labai daug žmonių jaučia šį sveikatos sutrikimą, bet nekreipia dėmesio ir nesigydo. Labai baisu ir kelia didžiulį pasibjaurėjimą, kai savęs neprisižiūrintis pilietis dažniausiai girtas, šlapiom kelnėm įlipa į troleibusą ir nuvirsta ant minkštų sėdynių. Troleibusais per dieną keliauja šimtai žmonių. Kokį užkratą mes parsivežam namo…

Šiuolaikinė medicina šiandien gydo šlapimo nelaikymą, tik reikia nebijoti kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją, paskiriami vaistai, gydomos gretutinės ligos, jei reikia, operuojama. Bet kurioje vaistinėje galima nupirkti specialių įklotų šlapimo sugėrimui – ir vyriškų, ir moteriškų. Jie ligos negydo, bet bent jau estetiniu požiūriu neišsiskirsim iš aplinkinių.

Net ir didžiuosiuose miestuose nėra per daug tualetų, ką bekalbėti apie periferiją. Mes turėtume apskaičiuoti savo išėjimo iš namų trukmę, kad nereiktų kentėti nešiojant perpildytą pūslę. Be to, juk tarp žmonių gyvenam, tai nesidrovėkim, užeikim į bet kurią maitinimo įstaigą, pasiprašykim įleidžiami į tualetą. Jeigu mes žinosime pūslės tuštinimosi intervalus, malonių pasivaikščiojimų nesugadins stresas ir nuolatinė įtampa.

Neveltui sakoma, kad po to ir akyse tampa šviesiau…

Sveikatos jums.

Tokia mano nuomonė.

Danutė

„AKROPOLIS“ – MIESTO ŠIRDIS

Žinot, kiekvieną kartą apsilankęs „Akropolyje“, pasijuntu kaip anksčiau pasijusdavau atvykęs į stotį. Kas miega ant suoliukų prieigose, kas ilguose koridoriuose parsidavinėja už nedidelę kainą arba apskritai ieško pirmosios meilės, kas perpardavinėja truputį brangesnes „maisto“ ir „energijos“ prekes, kurios nepapuola į Maximos lentynas, kas svirduliuoja ir griuvinėja ant visų iš eilės praeivių, kas netradiciniais būdais tenkina seksualines fantazijas ir t.t.

Šie suminėti įvairaus elgesio šeimininkai pasižymi labai plačia amžiaus amplitude. Girtų čia sutiksi ir vaikų ir senių. Tas pat ir su kitų „specialybių“ atstovais. Tad, kokios išvados brangieji?

„Akropolis“ tampa Lietuvos miestų širdimi, smegenimis ar dar kokiu svarbiu organu. Nežinau, kokiu konkrečiai, tačiau svarbiu, labai svarbiu.

Prekybos centras tarsi atspindi verslo valdymo ir teorijos viršūnę. Žmonių psichologija yra taip gerai išnagrinėta, kad jiems duodama viskas vienoje vietoje, pakankamai kokybiškai ir nuolat (parduotuvės, kavinės dirba labai ilgai). Šis verslo modelis sugeba pritraukti visas socialines žmonių grupes: vaikai, benamiai, verslininkai, prostitutės, jaunimas, senjorai ir t.t. Tėra vienintelė miesto urbanistikoje vieta, kurioje susirenka tiek daug visiškai skirtingų žmonių – stotis.

O kas nutinka, kai susirenka tiek daug skirtinų žmonių vienoje vietoje? Daugėja nesusipratimų, konfliktų ir prievartos. Mano bičiulio anūkę, vaikščiojusią su draugėmis „Akropolyje“ jau ne kartą stumdė, užgauliojo įvairaus plauko paaugliai.

Verslas, žinoma, triumfuoja. Čia lankosi galime sakyti visi žmonės. Tačiau pačius žmones tai veikia dvejopai. Žinoma, jie patenkinti, kad gauna daug prekių ir paslaugų vienoje vietoje, bet kartu patiria didžiulį diskomfortą, stresą ir kitokias neigiamas emocijas dėl to paties dydžio, gausos, šurmulio, spalvų ir triukšmo. Turbūt daugelis girdėjote panašiai besiskundžiančius po apsilankymo šiuose gigantiškuose miesto traukos centruose. Turime išmokti kažkokiu būdu prisitaikyti.

„Akropolis“ – fenomenas veikiantis ir sudėtingas. Ateityje būtinai panagrinėsime jį giliau.