DRAUGAUKI.ME

Žyma: gerumas

  • Gerumas

    Gerumo niekuomet nebus per daug, Nes reikia man jo kaip vandens, Kaip lašelio vilties ir mažos Kibirkštėlės akių! Prasiveria durys manosios erdvės – Ir manųjų draugų šypsena… Mes jau čia! Su Jumis! Ir šviesu…O palaima, aš jau ne viena. Rodos tokie jauni, bet Kiek daug šilumos Iš akių, spinduliuojančių tik gerumu. Žvilgsnis mielas ir noras…

  • DAR KARTĄ APIE GERUMĄ

    Mes, draugaukimiečiai, daug kartų diskutavome įvairiausiomis temomis. Taip pat apie paramą, tikrą draugą ir gerumą. Tai kas gi tas gerumas? Kuo jis matuojamas? Kaip suprasti ir teisingai įvertinti kam šiandien labiausiai reikia pagalbos? Nežinau ar tai įmanoma… Man gerumas – tai geri darbai čia ir dabar, nesureikšminant savęs.   Man gerumas yra tai, ką jau padarė…

  • KAS YRA GERUMAS?

    Kaip nustatyti gerumo kriterijų? Kas man gera – kitam gali būti bloga ir atvirkščiai. Tai Romo komentaras, susijęs su Motinos Teresės mintimis apie gerus darbus. Jau norėjau parašyti trumpą atsakymą į šį Romo klausimą ir išvadą, tačiau  supratau, kad gerumo samprata netelpa į siaurus rėmus. Bandžiau pasigilinti, ką rašo protingesni žmonės šiuo klausimu. Įvairių yra samprotavimų,…

  • GERUMO PAUKŠTĖ

    VIRŠ SODYBOS   « NOVA VITA »   SKRAIDO GERUMO PAUKŠTĖ   TIK TADA ATEIS RAMYBĖ… Jei tiki, kad šypsena yra galingesnė už ginklą, Jei tiki tau ištiestos rankos galia, Jei sugebi su meile žiūrėti į žmogų, Jei pasirenki viltį, o ne įtarimą, Jei manai, kad turėtum pirmas žengti žingsnį, Jei gali pasidžiaugti kaimyno laime, Jei kitus užgriuvusi neteisybė…

  • LAUKIMO ŠVENTĖ

    Paskutinis Advento sekmadienis. Uždegta paskutinė rausva žvakė ant Advento vainiko, reiškianti džiaugsmą. Šis laikotarpis nuo senų laikų visiems buvo šventas, tuo pačiu susijęs su įvairiais prietarais. Iš tiesų paskutinieji metų mėnesiai – patys tamsiausi, o Adventas – tai pats niūriausias, pilnas netikrumo ir laukimo metas. …baltučiu takučiu, su maišu ant pečių, kailinėliais baltais vaikšto šaltis…

  • MISIJA: GERUMAS

    Ėjau Laisvės alėja – pirmojo sniego nebeliko, grindinys šlapias. Nešalta, bet drėgmė smelkia kiaurai šiltus drabužius, priverčia susigūžti, mintys tik apie jaukius namus sukasi. Blizgančio banko pašonėje, ant patiesto kartono lakšto klūpojo moteris. Jai ant kelių, įsuptas į šiltą šaliką, susirietęs į kamuoliuką, miegojo nedidelis rudaplaukis šunelis. Praeiviai, kad ir skubėdami pro šalį, vis pasilenkdavo…