Categories
Laiškai iš ligoninės

Gerumas

gerumas
"Gerumo niekuomet nebus per daug..."

Gerumo niekuomet nebus per daug,

Nes reikia man jo kaip vandens,

Kaip lašelio vilties ir mažos

Kibirkštėlės akių!

Prasiveria durys manosios erdvės –

Ir manųjų draugų šypsena…

Mes jau čia! Su Jumis!

Ir šviesu…O palaima, aš jau ne viena.

Rodos tokie jauni, bet

Kiek daug šilumos

Iš akių, spinduliuojančių tik gerumu.

Žvilgsnis mielas ir noras tik padėt

Nors šiek tiek, kam sunku…

Adelė, Algina

Categories
Adelės dienoraštis Socialinė atsakomybė

DAR KARTĄ APIE GERUMĄ

parkinsonas_org
Parkinsonas.org svetainė

Mes, draugaukimiečiai, daug kartų diskutavome įvairiausiomis temomis. Taip pat apie paramą, tikrą draugą ir gerumą.

Tai kas gi tas gerumas? Kuo jis matuojamas? Kaip suprasti ir teisingai įvertinti kam šiandien labiausiai reikia pagalbos? Nežinau ar tai įmanoma…

Man gerumas – tai geri darbai čia ir dabar, nesureikšminant savęs.   Man gerumas yra tai, ką jau padarė ir tebedaro Edita Mildažytė,  Algirdas Vaičiulis, Algirdas Skirkevičius, Stanislovas Vaitkevičius, Violeta ir Matteo Cucchiara…  ir dar daug  gera vienas kitam darančių daugiau ar mažiau visuomenei žinomų žmonių.

Gerumas yra tai, ką šiomis dienomis padarė  draugauki.me administratoriai. Per trumpą laiką sukūrę tinklapį www.parkinsonas.org, negailėjo savo laisvalaikio, žinių ir patarimų, kad šiandien Lietuvos Parkinsono ligos draugijos svetainės durys būtų atidarytos.  www.parkinsonas.org tai, tarsi, didelis, patogus, pritaikytas sergančiųjų Parkinsono liga buičiai, namas. Mieli draugaukimiečiai, užsukite į svečius. Nors dalis kambarių dar be baldų, bet jau turime kur svečius priimti.

Gerumas daro stebuklus. Seniai berašiau į www.draugauki.me. Atrodė, kad niekad nerašysiu. Naujoji svetainė suteikė jėgų. Gal trumpam. Nežinau. Ačiū Jums, Pauliau.

Adelė Jarušaitienė

Categories
Rasmos dienoraštis Socialinė atsakomybė Visuomenė

KAS YRA GERUMAS?

kas-yra-gerumasKaip nustatyti gerumo kriterijų? Kas man gera – kitam gali būti bloga ir atvirkščiai. Tai Romo komentaras, susijęs su Motinos Teresės mintimis apie gerus darbus. Jau norėjau parašyti trumpą atsakymą į šį Romo klausimą ir išvadą, tačiau  supratau, kad gerumo samprata netelpa į siaurus rėmus. Bandžiau pasigilinti, ką rašo protingesni žmonės šiuo klausimu. Įvairių yra samprotavimų, tačiau viena aišku, kad gerumas nepamatuojamas, tai pojūtis, jausmas, kitaip tariant, vertybė. O iš čia ir išplaukia atsakymas dėl skirtingo gerumo supratimo. Skiriasi vertybės – skiriasi ir gerumo supratimas ir jų suvienodinti neįmanoma. Tarkim, mano supratimas apie gerumą pagrįstas krikščioniškomis vertybėmis, kurios gali būti nepriimtinos kitiems. Laiške Galatams sakoma: „Nepavarkime daryti gera, nes savo metu pjausime derlių, jei nepailsime! Tad, kol turime laiko, darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams.“ Romui gera ramiai sėdėti, o man judėti. Svarbu nekenkti vienas kitam, o jeigu taip atsitiktų, išsakykime savo jausmą, tiktai be pagiežos, be pykčio, iš širdies, kur ir turėtų gyventi gerumas.

Rasma