Žymų Archyvai: gėrimas

VIENUOLIKA MAITINIMOSI TAISYKLIŲ

1. Valgyk, kad gyventum, negyvenk, kad valgytum.

Maitinimasis nėra tikslas, o yra tik priemonė, kad palaikyti gyvybę. Suvokiant Aukštesnįjį gyvenimo tikslą ir savo gyvenimo paskirtį, reikia valgyti tik naudingus produktus, galinčius padėti pasiekti naujų  psichinių ir fizinių kokybių ir efektyvesnių kūno veiksmų, nukreiptų į Aukštesnįjį gyvenimo Tikslą.

maitinimosi-taisykles_2
Kaip sveikai maitintis?

Apetitas – tai noras suvalgyti ką nors skanaus. Alkis – tai, iš vienos pusės, pasiruošimas valgyti bet ką, (kaip būna po sunkaus fizinio darbo) ir, iš kitos pusės, tikslus kūno žinojimas, ko jam šiuo momentu labiausiai reikia (kaloringo ar maistingo, saldaus ar rūgštaus, skysto ar tvirto, įprasto ar neįprasto (kreidos, druskos ir t.t.).

Apetitas – tai jausmų išsiskleidimas ir valios kontrolės nebuvimas jų valdyme. Susirūpinimas maistu arba apetitas gali būti susiejami su nesąmoningu siekimu “atsijungti” nuo stresinės būsenos, įsigilinant į skonio efektus. Tokiu pat būdu atsiranda ir kiti norai, nepagrįsti organizmo poreikiais, pvz. sekso siekimas. Paprastai tai susiję su psichinėmis šiuolaikinio gyvenimo perkrovomis. Gyvūnai ėda tik tada, kai jaučia alkį. O žmogus, išpaikintas pertekliaus, jau tapo išskirtine asmenybe ir tame gamtos įstatyme  jau yra kaip anachronizmas.

Valia, savikontrolė, bet kurioje gyvenimo situacijoje, žmogų išlaisvina nuo ydų ir suderina su galimybe gyventi natūraliai pagal organizmo motyvaciją, retkarčiais patiriant tikro alkio jausmą. Alkio jausmas kūne sukuria tikslų, intuityvinį, kokybišką reikalingo produkto žinojimą. Maitinimosi būdas pagal alkio signalą, per trumpiausią laiką pašalina atliekamų kilogramų balastą, leidžia organizmą detoksikuoti nuo šlakų ir homotoksinų ir sugrąžina prarastąją organizmo sveikatą. Be to, maitinimasis tada vyksta tik pagal natūralius organizmo poreikius.

Toliau skaityti VIENUOLIKA MAITINIMOSI TAISYKLIŲ

PIRMADIENIO KEISTENYBĖS

Pirmadienis. Ne veltui sunkiausia darbo savaitės diena. Štai ir man būdavo niekaip nesigalvoja, norint pirmadienio rytą ką nors parašyti į mūsų dienoraštį. Visgi savaitgalis mus kažkiek atpalaiduoja. Užsiimame dažniausiai kita veikla nei savaitės bėgyje, ilsimės ir darome tai, kas mums patinka.

Todėl tikriausiai ir turime tokias sunkias pasekmes pirmadienį. Nes vėl reikia grįžti prie rutininių dalykų, anksti keltis, skubėti ir taip toliau.

Žinoma, daugeliui pirmadienio sunkumas susijęs su papročiu savaitgalį paskirti įvairių alkoholinių gėrimų „testavimui“ ir „degustavimui“. Beje, man yra tekę lankytis keliuose degustacijos seansuose – dabar kalbu apie tikrąją degustaciją – kuriuos vedė gėrimų žinovas Dionizas Velička. Tai juose, patikėkite, nieko naujo nesužinojau. Išskyrus, kurios vyno rūšys labiau erotiškos, o kurios mažiau. Matyt, įmonių vakarėliams šie gėrimų žinovai ruošia specialias šou programas, kurios labiau skirtos pramogai, o ne supažindinti žmones su iš ties įdomiais faktais, kaip atpažinti gerą vyną nuo prasto.

Todėl mano žinios apie vyną baigiasi tuo, jog žinau, kad yra beaujolais (pranc. „božolė“) vynas. Tai pirmasis metų vynas, iš kurio sprendžiama, koks gausis vynas pabrandintas ilgesnį laiką. Be to, yra skirtingos pripažintos pasaulyje vynuogių rūšys, iš kurių spaudžiamas vynas. Tokios kaip chardonnay (pranc. „šardonė“) ar malbec (pranc. „malbek“). Galima ragauti paties įvairiausio chardonnay vynuogių vyno, gaminto Pietų Afrikos respublikoje, Čilėje, Ispanijoje ar Prancūzijoje. Jis gali netgi labai skirtis, nors ir pagamintas iš tos pačios rūšies vynuogių.

Na, gerai, gana man čia kalbėt apie tai, ko neišmanau. Kaip bebūtų, pirmadienį mes pamirštame visas degustacijas ar šiaip savo mielai praleistą laisvalaikį. Ir vėl stojam kovon su… Pačiais savimi? Gal reiktų pabandyti sureguliuoti mūsų laiką taip, kad jame nebūtų tokių smarkių duobių, kaip pirmosios savaitės darbo dienos.

Taip, taip. Mums visi gyvenimo mokymo vadovėliai šaukte šaukia: „būkite savimi, darykite tik tai, kas jums patinka, ir tik tada, būsite visiškai laimingi“.

Tikiuosi, mielieji senjorai, Jums nereikia aiškinti, kad laimė labai asmeniškas ir subjektyvus dalykas. Tad, šablonų čia negali būti. Be to, vienos tautos yra pesimistiškesnės, kitos lengviau priima išgyvenimus. Ir nieko čia nepakeisi. Tiesiog paprasčiausias alkoholizmas daugumai sukuria savaitgalio ir darbo savaitės santykio problemą.

Laimės turėtume ieškoti kasdien. Ir tuo pačiu nepamiršti, kad ji labai arti Jūsų. Dažniausiai viskas priklauso nuo staigaus praregėjimo, kurį patiriame po įvairių sukrėtimų. Nelaukime sukrėtimų. Praregėkime. Ir pirmadienis bus pati puikiausia diena.