Žymų Archyvai: fotoaparatas

SUSITIKIMAI

susitikimaiVakar, po rytinio susitikimo su draugais, peržiūrėjau ką esu parsivežusi iš Vilniaus. Ir nutilau…  Nutilau, nes nežinojau ką rašyti, nors žinojau, kad negalima taip žaisti.  Juk pati labai smalsavau apie Danutės ir Janinos susitikimą.

Išmušė iš vėžių radinys fotoaparate. Trys nuotraukos ir panašios šypsenos.  Nelipo joks pavadinimas. Pačiam save parodyti visuomenei tai ne tas pats, kai į tave pažvelgia iš šalies. Vakare ilgai kalbėjom su Janina.  Per naktį viskas atsistojo į savo vietas.  O diena, kaip dauguma manųjų, nukrypo nuo plano.   Vėluoju…

Man atrodo, tik pažvelgus į mudviejų su Janina šypsenas, apie susitikimą daug pasakoti nereikia. Aišku, jis įvyko Janinos iniciatyva.  Man tai buvo, suteikusi didžiulį malonumą, staigmena. Tarp daugybės susitikimų yra visko pasitaikę.  Buvo  ir  apsirikimų.  Nuojauta sako – vertindama Janinos geranoriškumą, neapsirinku.  Atsispausdinsiu Jos patarimus ir komentarus, mokysiuos, drąsiai klausiu ir lauksiu naujų susitikimų.

Turtinga susitikimais buvo mano paskutinė išvyka. Dalyvavau LPD Vilniaus skyriaus susirinkime. Žiūrėjau į likimo draugus, kuriuos pažįstu eilę metų. Dauguma jų šiuo metu prie skyriaus vairo.  Žiūrėjau ir džiaugiausi – veidai pašviesėję, savimi pasitikintys, pilni užmojų senjorai.  Tai dar vienas įrodymas,  kaip svarbu buvusiems  aktyviems darbinėje ir  visuomeninėje veikloje žmonėms kuo ilgiau  išlikti reikalingiems kitiems.  Smagu buvo susipažinti su naujais draugijos nariais.  Su kai kuriais buvau bendravusi telefonu, malonu, kad jie patys apie tai priminė.

Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę už puikias laidas Parkinsono ligos tema padėkoti LR  laidos „Sveikata“ žurnalistei Rasai Pekarskienei.

Pabuvojimas likimo draugės, vienmetės Angelės, namuose naujomis spalvomis nuspalvino mūsų pažintį.  Išsiskyrėme lyg giminės. Netgi daugiau,  nes abi gyvename panašų gyvenimą. Gyvenimą, kuris priklauso nuo pono Parkinsono.

Na, o pabaigai klausimėlis tiems, kurie nėra manęs ir Janinos matę. Kuri nuotraukoje Janina, kuri Ada?

FOTOGRAFIJOS AMATAS

Man fotografija yra ganėtinai naujas dalykas. Pradėjau fotografuoti, nes pamaniau, jog iliustracijos šiek tiek praturtina ir pagyvina mūsų senjorų dienoraštį.

Anais laikais, kuomet visi fotografuodavo analoginiais – mechaniniais foto aparatais, manęs ši veikla nelabai traukė ir ja ypatingai nesidomėjau. Nors kartais tekdavo dalyvauti visame nuotraukų gamybos procese, nes mano brolis mėgėjiškai užsiimdavo šia veikla. Fotografuodavo šeimyną, gimines, keliones po tuometinę Tarybų sąjungą ar šiaip kokį įdomesnį vaizdelį fiksuodavo.

Na, ir kartais paprašydavo manęs pagelbėti toje paslaptingoje nuotraukų gaminimo eigoje. Visgi sudėtingas tai buvo užsiėmimas tais laikais. Reikėjo tikrai nemažai žinių ir įgūdžių. Lėšų taip pat. Be specialios įrangos irgi nieko nebūtų išėję: dėžutės ryškinti fotojuostoms, didintuvas, vonelės mirkyti nuotraukoms ir t.t.

Reikėdavo susipirkti įvairias chemines medžiagas. Pamenu tik keletą, tikrai naudodavom fiksažą ir ryškalus. Bet tikriausiai jų būdavo daugiau.

Kiekvienas nuotraukų gamybos etapas būdavo labai įtemptas ir reikalaujantis susikaupimo. Nepadaugint tirpalo koncentracijos, kuriame ryškinamos juostos, žinoti tiksliai kiek laiko reikia apšviesti fotopopierių su didintuvu, taip pat ne per ilgai mirkyti apšviestą popierių vėlgi specialiame skystyje, kuris užtvirtina atvaizdą ir t.t. Kiekvienas momentas būdavo atsakingas ir daromas labai kruopščiai. Pamenu, kiek daug kartų tiesiog nieko nesigaudavo. Tai fotografijos neryškios, tai labai šviesios, nekontrastingos. Kokybiškai pavykdavo padaryti vos vieną kitą nuotrauką. Gal todėl ir nelabai linkau prie šio amato, nes atrodydavo labai sudėtingas.

Dabar sau su skaitmeniniu paprastu aparatu fotografuoju ir iš kart keliu nuotraukas į kompiuterį bei dedu į draugauki.me. Tokiems senjorams kaip aš, tai iš ties didžiulis palengvinimas. Nors, beje, gaunu daug kritikos dėl savo nuotraukų, kurias Jūs matote šiame tinklapyje. Tai man sako, kad blykstė (blicas) atsispindi nuotraukoje, tai šviesos trūksta, tai vėl kas nors išlenda, ko aš nelabai pastebiu. Bet aš atsakau, jog mūsų tinklapis nėra fotoparoda, kad nuotraukos tarnauja daugiau kaip iliustracija ir papildomas dalykas, o ne kaip meno kūrinys, kuris turi būti atliktas preciziškai.

Bet tobulėti žinoma reikia ir visuomet džiaugiuosi sulaukęs kritikos. Ačiū visiems, kurie išsakote savo nuomonę!