Categories
Gintauto dienoraštis Visuomenė

FLASHMOB’AS SU SENJORAIS KLAIPĖDOJE

Ar pamenate kas yra flashmob’as? Draugauki.me gavo kvietimą senjorams į naują renginį šį kartą organizuojamą Klaipėdoje:

„DĖMESIO! Flasmob’as su senjorais KLAIPĖDOJE:

19:45 Kruizinių laivų terminale „Jūros šventės“ metu

Gal niekuomet nesiūlei mamai, tėčiui, seneliui ar močiutei kartu pašokti? Padaryk tai. Ateik pats ir pakviesk juos– sukursime flashmobą – šoksime visi drauge.

Daugiau nei 20 proc. Lietuvos gyventojų sudaro tie, kuriems virš 60. Jie, kaip ir tu, nori ragauti gyvenimą dideliais kąsniais, mylėti, dalyvauti, kurti. Kaip manai, kaip jiems sekasi? Mums nepatinka požiūris į vyresnius Lietuvoje.


Didesnė pensija ar stipresnė bendruomenė pakeistų padėtį tik iš dalies. Tu gali padėti keisti požiūrį į vyresnius. Drauge su jais galima kurti, planuoti, dalintis. Pamatyk juos, užkalbink, ištiesk ranką… Kartais reikia tiek nedaug, kad pradžiugintum, suteiktum viltį ir norą gyventi.

Pasimokyk ir prisijunk prie mūsų.
Šokio žingsneliai čia: http://www.facebook.com/

Tokie Flashmob’ai jau vyko!
Vilniuje:
http://www.youtube.com/watch?v=a7GxBKZ3hNY
Kaune: http://www.youtube.com/watch?v=njNcnl_SBWc

 

flashmob klaipedoje repetuojam

Būsimo flashmo’bo repeticijos Klaipėdoje.

Categories
Gintauto dienoraštis Kultūra

SENJORAI IR FLASHMOB’AS

Vakar gavome laišką iš įdomaus ir originalaus renginio organizatorių. Susipažinkite:  

Senjorai ir flashmob‘as – ne tik suderinama, bet ir labai smagu

Statistikos departamentas teigia, kad tų, kam virš 60, Lietuvoje yra penktadalis.

Kur juos pastebime dažniausiai? Poliklinikoje, savivaldybių koridoriuose, viešojo transporto stotelėse? Kokius juos pastebime? Dažnai – susirūpinusius, nelaimingus, pavargusius. Kartais, žinoma, ir besišypsančius, tik tokių – gerokai mažiau.

Mums patiktų kitoks požiūris į pagyvenusius žmones Lietuvoje. Smagu būtų, kad pamatę senjorus pilates ar jogos treniruotėje, ar senjorų grupę ant sportinių dviračių, ar laidančių sportinius aitvarus senjorų varžybas, nepagalvotume, kad tai – užsieniečiai.

Be abejo, pokyčių šiuo klausimu Lietuvoje reikėtų daug. Galėtų ir turėtų pasikeisti ne tik pensijų ar sveikatos apsaugos, įdarbinimo sistemos, bendruomenių kūrimosi ir gyvavimo tradicijos, bet kartu ir mūsų visų, kurių dar tik laukia tas išminties amžius, požiūris į vyresnius: jie taip pat kaip mes nori ragauti gyvenimą dideliais kąsniais, mylėti, kurti, dalyvauti. Gal jiems tereikia ištiesti ranką? Pakviesti, padrąsinti? Gal jie nedrįsta dėl vyraujančio požiūrio – kad jei tau virš 60, tai tu jau „nurašytas”.