Žymų Archyvai: fantazija

STEPHEN HAWKING: „DIEVO NĖRA“

styvenas-hawkingas_dievo-nePats garsiausias iš dar tebegyvenančių mokslininkų Styvenas Hawkingas (Stephen Hawking) rugsėjo 9 d. pasirodysiančioje naujoje savo knygoje „Didysis projektas“ (The Grand Design) teigia, kad Dievas negalėjo egzistuoti visatos kūrimosi pradžioje. T.y. Dievo nebuvo, reiškia nėra jo ir dabar. Tai pagrindinė naujojo mokslininko veikalo mintis. Naujiena apie ją netruko pasklisti po visą pasaulį. O knygos tikriausiai  nekantriai laukia visi besidomintys amžinąja pasaulio kilmės problema.  

Be abejo, kol žinomos tik kelios būsimo mokslinio darbo citatos, konkrečias išvadas apie šias mintis daryti sunku. Nes argumentai, kuriais remdamasis taip teigia Hawkingas žiniasklaidos šaltiniuose nepateikiami. Štai labiausiai intriguojanti citata iš būsimos knygos:

„Dėl tokio dėsnio kaip gravitacija visata gali susikurti ir susikurs iš nieko. Spontaniškas susikūrimas – tai priežastis, dėl kurios yra kažkas, o ne nieko; dėl kurios egzistuoja visata, dėl kurios egzistuojame mes. Nebūtina, kad Dievas įžiebtų kibirkštį ir paleistų visatą“.

Toliau skaityti STEPHEN HAWKING: „DIEVO NĖRA“

„AKROPOLIS“ – MIESTO ŠIRDIS

Žinot, kiekvieną kartą apsilankęs „Akropolyje“, pasijuntu kaip anksčiau pasijusdavau atvykęs į stotį. Kas miega ant suoliukų prieigose, kas ilguose koridoriuose parsidavinėja už nedidelę kainą arba apskritai ieško pirmosios meilės, kas perpardavinėja truputį brangesnes „maisto“ ir „energijos“ prekes, kurios nepapuola į Maximos lentynas, kas svirduliuoja ir griuvinėja ant visų iš eilės praeivių, kas netradiciniais būdais tenkina seksualines fantazijas ir t.t.

Šie suminėti įvairaus elgesio šeimininkai pasižymi labai plačia amžiaus amplitude. Girtų čia sutiksi ir vaikų ir senių. Tas pat ir su kitų „specialybių“ atstovais. Tad, kokios išvados brangieji?

„Akropolis“ tampa Lietuvos miestų širdimi, smegenimis ar dar kokiu svarbiu organu. Nežinau, kokiu konkrečiai, tačiau svarbiu, labai svarbiu.

Prekybos centras tarsi atspindi verslo valdymo ir teorijos viršūnę. Žmonių psichologija yra taip gerai išnagrinėta, kad jiems duodama viskas vienoje vietoje, pakankamai kokybiškai ir nuolat (parduotuvės, kavinės dirba labai ilgai). Šis verslo modelis sugeba pritraukti visas socialines žmonių grupes: vaikai, benamiai, verslininkai, prostitutės, jaunimas, senjorai ir t.t. Tėra vienintelė miesto urbanistikoje vieta, kurioje susirenka tiek daug visiškai skirtingų žmonių – stotis.

O kas nutinka, kai susirenka tiek daug skirtinų žmonių vienoje vietoje? Daugėja nesusipratimų, konfliktų ir prievartos. Mano bičiulio anūkę, vaikščiojusią su draugėmis „Akropolyje“ jau ne kartą stumdė, užgauliojo įvairaus plauko paaugliai.

Verslas, žinoma, triumfuoja. Čia lankosi galime sakyti visi žmonės. Tačiau pačius žmones tai veikia dvejopai. Žinoma, jie patenkinti, kad gauna daug prekių ir paslaugų vienoje vietoje, bet kartu patiria didžiulį diskomfortą, stresą ir kitokias neigiamas emocijas dėl to paties dydžio, gausos, šurmulio, spalvų ir triukšmo. Turbūt daugelis girdėjote panašiai besiskundžiančius po apsilankymo šiuose gigantiškuose miesto traukos centruose. Turime išmokti kažkokiu būdu prisitaikyti.

„Akropolis“ – fenomenas veikiantis ir sudėtingas. Ateityje būtinai panagrinėsime jį giliau.