Žymų Archyvai: eilė

Nuotykiai vaistinėje

nuotykiai vaistineje
Nuotykiai vaistinėje

Ateinu anądien į vaistinę, žmonių nedaug – vos keletas eilėje. Iš karto atsistoju, kadangi žinau, jog mano vaisto lentynose nebus ir reikės prašyti vaistininkės. Atsistoju prie tokios linijos, kur parašyta „Laukti čia“. Stoviu, dairaus. Kadangi žmonių tik tie du eilėje, puikiai matau, kas vyksta vaistinėje. Netrukus į ją užeina jauna mergina (20 – 25 m.). Apėjusi ratu patalpą ir apžiūrėjusi, ko norėjus, išdygsta priešais mane kaip džinas ūmai paleistas iš butelio ir pasipiktinusi, šiek tiek perkreiptu ir pakeltu nuo kažkokių blogų emocijų balsu, klausia manęs: „Aš čia jūsų kažkaip nemačiau, stovėjot prieš mane?“

Atsakau: „Nežinau, kur jūs žiūrėjot. Stoviu jau kuris laikas eilėje.“

Tylim. Daugiau nieko ji man neatsakė, aš irgi nutilau. Galvoju, gal šiaip žmogui iš tiesų pasirodė kasnors, ar maža kas. Bet istorija šioje vietoje, pasirodo, nesibaigė. Priėjus mano eilei, ir pasitraukus nuo kasos paskutiniam priešais stovėjusiam žmogui, man nespėjus net kojos pajudinti, jaunoji dama kaip olimpietė startavo iš savo vietos ir aplenkus mane jau diktavo vaistininkei savo pirkinių sąrašą.

Nustebau, bet leidau įvykiams klostytis patiems savaime. Ramiai sulaukiau savo eilės, nusipirkau ko atėjęs ir išėjau namo.

PAŠTO PASLAUGOS

Visgi keistų dalykų yra mūsų valstybėje. Pavyzdžiui, pašto paslaugos. Ar žinote, kad be Lietuvos pašto niekas kitas mūsų respublikoje negali teikti laiškų surinkimo ir paskirstymo paslaugų? Taip, Lietuvos paštas yra monopolinė įstaiga ir pagal Lietuvos įstatymus tokią pat veiklą niekas kitas vykdyti negali. O jeigu pabandys, bus nubaustas. Įdomu, tiesa?

Reiškia kažkam naudinga šalyje, kad tam tikros verslo rūšys neturėtų konkurencijos ir veiktų niekieno neliečiamos. O juk galiausiai tai ant savo pečių juntame mes. Nėra konkurencijos – nėra naudos paslaugų vartotojams. Kokias kainas Lietuvos paštas pateikia tokias ir mokame. Be kalbų. Juk negali ateiti konkurentas ir pasiūlyti geresnes paslaugas ir be to mažesne kaina. Draudžia įstatymas.

Įvairios skubių siuntų tarnybos, kurjerių įmonės veikia, žinoma, Lietuvoje. Bet šios paslaugos griežtai skiriasi nuo tų, kurias teikia Lietuvos paštas. Esminis skirtumas, jog šios įmonės privalo laiškus ir siuntinius priimti iš kliento rankų ir pristatyti taip pat į rankas. Tačiau jeigu norėtų pastatyti pašto dėžutes greta Lietuvos pašto surinkimo punktų, į kurias žmonės patys galėtų pristatyti laiškus, įmonės būtų baudžiamos. Šią teisę turi tik vienintelė valstybės bendrovė.

Konkurencijos šioje srityje neturime. Todėl ir paslaugos teikiamos dažnai neprofesionaliai ir nešiuolaikiškai. Kiek kartų atvykęs į Kauno centrinį paštą turėjau po valandą ir daugiau laukti, kad išsiųsčiau smulkų siuntinį. Sykį atstovėjus gerą laiko tarpą eilėje buvo pranešta, kad aptarnaujantis žmogus dabar padarys pertrauką ir eis pietauti. Visas eilės galas turėjo pereiti prie kito langelio ir stovėti nežinia kiek toliau. Prie to pačio langelio grūdasi ir mokantys mokesčius už komunalines paslaugas ir siunčiantys laiškus. Štai tokie monopolizmo „pliusai“.

Tačiau laiškus vis vien norisi rašyti. Visada maloniau gauti tikrą ant popieriaus žmogaus ranka parašytą ir įdėtą į voką laišką. Tokį su daugybe antspaudų, pašto ženklais, sunkiai perskaitomu atgaliniu adresatu, aplankstytais kampais, mačiusį šilto ir šalto. Savo istoriją sukūrusį laišką.