Žymų Archyvai: eidžizmas

Eidžizmas mūsų gyvenime

"Tokioje „jaunų, gražių žmonių“ visuomenėje pagyvenęs žmogus suvokiamas kaip našta. Apie juos tiesiog nutylima, lyg  pagyvenusių asmenų nė nebūtų mūsų gyvenime."
"Tokioje „jaunų, gražių žmonių“ visuomenėje pagyvenęs žmogus suvokiamas kaip našta. Apie juos tiesiog nutylima, lyg pagyvenusių asmenų nė nebūtų mūsų gyvenime."

Eidžizmas yra įžeidžiantis savo jėgos demonstravimas per amžiaus kriterijų. Tai žeminantis požiūris į žmogų, panieka bet kuriai žmonių grupei: jaunų – seniems, senų – jauniems. Tačiau dažniausiai toks  negatyvus požiūris nukreipiamas į vyresnius ir pagyvenusius žmones. Eidžizmo termino autorius yra britų mokslininkas R. Batleris (R.Butler), įvedęs šį terminą dar 1969 metais. R. Batleris tyrinėjo žmonių senėjimo ir gerontologines problemas, kurias nuodugniai aprašė knygoje „Senėjimo enciklopedija“. R.Batleris eidžizmą apibrėžė kaip sisteminės stereotipizacijos procesą ir sulygino jį su rasizmu (diskriminacija dėl odos spalvos) ar seksizmu (diskriminacija dėl lyties). Kai kurie mokslininkai mano, kad visuomenės orientavimas į jaunus žmones – taip pat yra eidžizmo pasireiškimas.

Šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja jaunatvės ir jėgos kultas. Masinės informacijos priemonės, reklama, kino ir televizijos pramonė, grožio industrija formuoja tokio žmogaus įvaizdį, kuris yra amžinai jaunas, turi nepriekaištingą odą, žvilgančius plaukus. Yra sportiškas, atletiškas, t.y. tobulas savo išore. Tokioje „jaunų, gražių žmonių“ visuomenėje pagyvenęs žmogus suvokiamas kaip našta. Apie juos tiesiog nutylima, lyg  pagyvenusių asmenų nė nebūtų mūsų gyvenime. Vartotojiškoje visuomenėje pagrindiniu stimulu, esminiu gyvenimo varikliu tampa daiktų ir prekių pirkimas. Žmogaus vertė priklauso nuo to, kiek jis turi pinigų įsigyti šioms prekėms ar paslaugoms. Jeigu pinigų žmogus turi nedaug, tai jis išstumiamas iš visuomenės kaip nenaudingas, nesugebantis vartoti. Šiuolaikinė rinkodara kurianti produktus jauniems ir pinigingiems klientams kartais vyresnius žmones pastato į priešpriešą „jauniesiems“ vartotojams tam, kad išskirtų pastaruosius, verstų juos pasididžiuoti savo šaunumu, jaunyste, kūno vikrumu. Kūnas tampa tarsi vizitine kortele, kuria žmogus prisistato visuomenėje, yra joje pastebimas ir atitinkamai įvertinamas, sako žymus mūsų dienų mąstytojas Zigmundas Baumanas. Žmogaus sėkmė visuomenėje, darbo galimybės vartotojiškoje visuomenėje priklauso nuo kūno būklės. Spalvinguose „glianciniuose“ žurnaluose, reklamose, TV laidose dažniausiai dalyvauja jauni žmonės, kalbos ir veiksmai nukreipti į grožį, jo išsaugojimą, puoselėjimą. Pabrėžiamas kūno svarbumas, pirmenybė išvaizdai. Suprantama, kad vyresni ir pagyvenę tose laidose nedalyvauja. Jie yra beveik išstumti iš TV gyvenimo. Retsykiais, tiesa, pagyvenusius žmones galima pamatyti kokiose nors „beviltiškų“ maisto papildų reklamose arba dar beviltiškesnių „prietaisų sąnariams“, ar jogurto nuo pilvo pūtimo klipukuose. Beje, tuo dar labiau užtvirtinami stereotipai, jog visi pagyvenę žmonės serga, visiems  yra sutrikęs virškinimas, o jauniems to niekuomet nenutinka.

Toliau skaityti Eidžizmas mūsų gyvenime

Kitoks senėjimas: žalieji namai

Rugpjūčio 11 d. Lietuvos radijo laida „Žmonės ir idėjos“ paskatino panaršyti internetą senėjimo, senatvės, eidžizmo (angl. ageism) temomis.

Kitoks senėjimas: žalieji namai
Kitoks senėjimas: žalieji namai

Labiausiai sudomino straipsnis apie nedideliame JAV miestelyje Evansvilyje vykusią konferenciją senėjimo problemai aptarti. Šis straipsnis paskelbtas elektroniniame miesto dienraštyje „Evansville Courier & Press“.

Mano manymu, konferencijoje buvo keliamos itin šiuolaikiškos ir naujos idėjos, t.y. siūloma pradėti keisti senatvę ir požiūrį į ją. Nuo ko pradėti? Pavyzdžiui, daktaras Bill Thomas siūlo ieškoti alternatyvų dabartiniams slaugos namams. Jis teigia, kad seni žmonės ne stagnuoja, kaip įprasta manyti, tačiau ir toliau nenustoja tobulėti. Todėl JAV bandomas plėtoti „Žaliųjų namų“ principas, pagal kurį senjorai ir toliau nesustotų mažais žingsniais „augti“, lygiai kaip šiltnamiuose auga įvairūs augalai. Beje, šiltnamis anglų kalba pažodžiui verčiamas kaip „žalias namas“, todėl konferencijos dalyviai ir pateikia šį pavyzdį.

Žalieji namai siekia išsaugoti nuolatinio pažinimo žmoguje poreikį, tuo tarpu slaugos namai koncentruojasi į mediciną ir gydymą. Pietų Indianos universiteto tęstinio mokymosi visą gyvenimą koordinatorė Peggy Graul kviečia pačius įvairiausius visuomenės atstovus burtis ir vykdyti švietėjišką veiklą pristatant senėjimo ir eidžizmo problemas. Pasak, jos konferencija skirta ieškoti būdams, kaip pagerinti senstančio žmogaus gyvenimo kokybę. Vyresnių žmonių nuolat daugėja ir jie tampa svarbia visuomenės dalimi.

Gydytojas Thomas pabrėžė, kad Pietvakarių Indiana jau pasiruošusi geriatrinės priežiūros pokyčiams, kadangi turi senas tradicijas šioje srityje. Ar būsime ateityje pasiruošę panašiems dalykams Lietuvoje?

„Draugauki.me“ pristatymas Lietuvos radijo laidoje „Žmonės ir idėjos“

Vakar įvyko išsamus „Draugauki.me“ tinklapio pristatymas Lietuvos radijo laidoje „Žmonės ir idėjos“ (Klasikos programa). Dėkojame autorei Audronei Čepkauskaitei, suradusiai mus ir pristačiusiai labai aktualią ir įdomią temą:

Pirmoji laidos dalis:

Antroji laidos dalis:

Daugiau laidų galite pažiūrėti lrt.lt archyve

lietuvos radijas_klasikaDr. R. Batleris įvedė naują terminą – „eidžizmas“, ageism, nuo angliško žodžio age, reiškiančio amžių, taip pavadindamas pagyvenusių žmonių diskriminaciją dėl amžiaus. Tyrimai rodo, jog Lietuvoje blogiausiai jaučiasi karta, kuriai per 60 metų. Išimčių yra, tačiau ar jos nėra patvirtinimas taisyklės, kad Lietuvos visuomenės dar laukia žmogaus amžiaus suvokimo perversmas? Ar internetas, socialinė atsakomybė ir kartų solidarumas galėtų jį paskatinti?

Laida „Žmonės ir idėjos“ transliuojama trečiadieniais 14.05 per „Klasiką“, kartojama ketvirtadieniais 00.05 val. per Lietuvos radiją ir 22.10 val. „Klasikos“ programoje.

Ved. Audra Čepkauskaitė

Laidos skyrius LRT tinklapyje

Laidos svetainė Facebook’e