Žymų Archyvai: druska

Kas yra brusketa (it. bruschetta)?

Lietuvoje sparčiai daugėja itališko tipo kavinių ir restoranų. Jų valgiaraščiuose galima surasti daug pirmą kartą mano ausiai girdimų žodžių, iš kurių sunku spręsti apie tai, ko reikėtų tikėtis užsisakius vieną ar kitą patiekalą. Vienas iš jų – brusketa (it. bruschetta arba dar kitaip vadinamas fettunta). Pavadinimas gana įmantrus ir egzotiškas, nors jis tereiškia užkandį, primenantį paprastąjį lietuviškąjį sumuštinį. Na, gerai, turi šis gardumynas keletą detalių, kurias įgyvendinus gausite pačią tikrąją brusketą. Tačiau drąsiai galite eksperimentuoti ir su lietuviškais produktais.

Bruschetta
Bruschetta

Brusketa gaminama iš Italijos regione Toskanoje kepamos duonos. Tiems kas nežino, priminsiu, kad šio regiono duona yra gaminama be druskos. Tokią tradiciją lėmė vienas istorinis įvykis, kuomet smarkiai išaugus druskos kainoms Toskanos gyventojai nebandė derėtis su pirkliais, tačiau nutarė iš vis jos atsisakyti ir pradėjo duoną kepti be šio svarbaus virtuvės pagardo.

Taigi, duona supjaustoma riekelėmis bei paskrudinama virš laužo arba tosteryje. Paskrudintos riekės įtrinamos česnaku, gausiai palaistomos alyvuogių aliejumi ir pabarstoma druska bei pipirais. Štai ir gavome itališkąją brusketą. Galite valgyti vieną arba su kepsniu. Variantų, kaip ir paprastų sumuštinių, galima prigalvoti aibes.

Mėgstamiausia italų brusketa yra valgoma su šviežiu pomidoru, mocarelos sūriu ir baziliko lapeliu. Galite taip pat naudoti įvairias kitas daržoves, pupeles, mėsą, džiovintus pomidorus ir kitus delikatesus bei jų kombinacijas. Skanaus!

NESIRKITE…

Bjaurus metų laikas dabar. Iš po nakties tarsi ir pašalę, sausas gaivus oras, o popiet, žiūrėk, jau barbena į palangę, einam susitraukę nuo gūsingo vėjo, lydimo smulkaus lietaus, kojos šlapios ir iškart sloga, čiaudulys, o gal ir gripas prigriebia.

Bet gerai sakoma, kad nėra blogo oro, yra tik blogas apsirengimas. Juk ne pirma tokia žiema mūsų gyvenime, turim galimybę pasiruošti jai iš anksto, o ne tada, kai jau susergame. Vasarą kuo dažnesnis vaikščiojimas basomis, kai dirginami visi paduose esantys taškeliai, per pėdas grūdinamas visas organizmas, aktyvinamas visų vidaus organų darbas – visa tai, atrodo, visiems žinomi dalykai ir nebereikia niekam to priminti. Kai kas nors suserga, neišlaikau ir pradedu priekaištauti, kad laiku nesigrūdino ir štai rezultatas. Bet ne išimtis ir aš pati esu…Atsitinka visaip, nuo visko neapsisaugosi…

Natūralus, iš senolių išminties išlikęs gydymo būdas, ką pataria ir visi žolininkai, yra prakaitavimas. Vos pajutus pirmuosius gripinius požymius, reiktų pagulėti karštoje vonioje su įvairiom žolelėm. Jeigu širdis nepriima karštos vonios, tai bent jau kojas galime pamerkti į karštą ir stipriai druska prisodrintą vandenį, tuo pačiu metu išgeriam karštos arbatos ir lendam į lovą prakaituoti. Prakaituodamas kūnas per odą išskiria begalę šlakų, o su jais išeis ir mūsų ligos sukėlėjai. Prakaitavimą dar padidina liepžiedžių ar aviečių arbata. Skaudant gerklei, kai užgula krūtinę, labai padės pakaitinta druska drobiniame maišelyje, kvapnių žolelių inhaliacijos ar skalavimas šiltu virtų bulvių nuoviru. Bet kokiu atveju, susirgus reikia gerti daug šiltų skysčių, kad kuo greičiau išsivalytų organizmas. Vaistų reiktų imtis kai šios pastangos neduoda norimų rezultatų.

Kiaurus metus mūsų šaldytuve turėtų būti tarkuotos imbiero šaknies, medaus ir citrinos mišinio. Kai tik baigiasi vienas indelis, pasiruošiame kitą…Arbatinis šaukštelis tokio mišinio į truputį pravėsusią arbatą kasdien priduos sveikatos ištisus metus, stiprins organizmo imuninę sistemą. Taip nuo ligų labiau apsiginsime ir nuo cukraus atprasime – dviguba nauda.

O šventadieniais prie tokios arbatos susėdus su savo antrąja puse, nedidelis griekas mažą brendžio taurelę įsipilti – ir nuotaika pagerės, ir kraujagysles pravalys. Nei vienas daktaras dar niekam šito neuždraudė…

Ir tuomet neliks mums blogo oro. Tik šilčiau teks apsirengti ir pirmyn į darganą. Drąsiai atidengsim plaukus ir veidą dulkiančiam lietučiui, kad prisodrintų drėgmės ir gaivos ilgam…

Nesirkite…

Danutė