Žymų Archyvai: drobinis maišelis

AVIŽA, AVIŽA

Aviža prašė gražiai pasėti, aviža prašė gražiai išakėti – dainuojama lietuvių liaudies dainoje. Besidomėdama šia, gana žinoma kultūra, nusprendžiau pagarsinti apie ją mūsų svetainėje.

Aviža – varpinis vienmetis augalas. Senovės mokslininkai, tokie kaip Plinijus, Katonas laikė avižą piktžole ir liepė ją naikinti. Senovėje ji minima dar bronzos amžiuje. Avižos paplitę nuo Šiaurės Korėjos iki vakarų Europos. Įdomu pastebėti, kad aviža nebuvo auginama tokiose šalyse kaip Egiptas, Graikija ar Romėnija, o jau dabartiniu laiku auginamos beveik visoje žemėje.

Avižos sėjamos anksti pavasarį, kai dar gali būti šalnų. Jų vegetacija ilgesnė negu kitų grūdinių kultūrų. Maistui žmonės jas vartoja retai – daugumoje pašaras gyvuliams. Šie javai turi gydomųjų savybių. Avižose yra baltymų, augalinio aliejaus, cholino, riebalų, druskų. Gausu B grupės vitaminų, nepažeistuose grūduose – E vitamino. Nors kaip sakiau, žmonės maistui retai naudoja, tačiau avižos yra labai maistingos, lengvai virškinamos, naudojamos nusilpusiems ligoniams gydyti. Iš jų gaminami apkepai, košės, sausainiai, kavos pakaitalas, sriuba, šustinis, konditerijos gaminiai.

Aš gaminu iš avižinių dribsnių kisielių, nors naudingiau sveiki grūdai. Paimu du pakelius dribsnių, juos užpilu kambario temperatūros vandeniu. Ant viršaus uždedu dvi riekeles duonos – skatina rūgimą – padedu šiltai, bet ne karštai. Kisielius įrūgsta, duona perskyla, kisielius išsisluoksniuoja. Tada atsargiai duoną nuimu, kisieliaus masę persunkiu per drobinį maišelį ir verdu išsunktą masę ant lėtos ugnies. Reikia intensyviai maišyti, kad neprisviltų. Kai tik pasimato burbuliukai – kisielius išvirtas.

Kisielių labai vertina natūropatas Malovičko. Anot jo, valgant kisielių, vyksta organizmo valymas. Kisielius grąžina prarastą energiją, darbingumą, pasitikėjimą savo jėgomis, grąžina prarastą viltį, pagerėja loginis mąstymas. Žodžiu jis skatina atgimimą. Visur slypi kūrėjo išmintis tik reikia neprarasti ryšio su ja.
Na o aš pavalgius jo, tikrai jaučiuosi pakylėta.

Patricija

NESIRKITE…

Bjaurus metų laikas dabar. Iš po nakties tarsi ir pašalę, sausas gaivus oras, o popiet, žiūrėk, jau barbena į palangę, einam susitraukę nuo gūsingo vėjo, lydimo smulkaus lietaus, kojos šlapios ir iškart sloga, čiaudulys, o gal ir gripas prigriebia.

Bet gerai sakoma, kad nėra blogo oro, yra tik blogas apsirengimas. Juk ne pirma tokia žiema mūsų gyvenime, turim galimybę pasiruošti jai iš anksto, o ne tada, kai jau susergame. Vasarą kuo dažnesnis vaikščiojimas basomis, kai dirginami visi paduose esantys taškeliai, per pėdas grūdinamas visas organizmas, aktyvinamas visų vidaus organų darbas – visa tai, atrodo, visiems žinomi dalykai ir nebereikia niekam to priminti. Kai kas nors suserga, neišlaikau ir pradedu priekaištauti, kad laiku nesigrūdino ir štai rezultatas. Bet ne išimtis ir aš pati esu…Atsitinka visaip, nuo visko neapsisaugosi…

Natūralus, iš senolių išminties išlikęs gydymo būdas, ką pataria ir visi žolininkai, yra prakaitavimas. Vos pajutus pirmuosius gripinius požymius, reiktų pagulėti karštoje vonioje su įvairiom žolelėm. Jeigu širdis nepriima karštos vonios, tai bent jau kojas galime pamerkti į karštą ir stipriai druska prisodrintą vandenį, tuo pačiu metu išgeriam karštos arbatos ir lendam į lovą prakaituoti. Prakaituodamas kūnas per odą išskiria begalę šlakų, o su jais išeis ir mūsų ligos sukėlėjai. Prakaitavimą dar padidina liepžiedžių ar aviečių arbata. Skaudant gerklei, kai užgula krūtinę, labai padės pakaitinta druska drobiniame maišelyje, kvapnių žolelių inhaliacijos ar skalavimas šiltu virtų bulvių nuoviru. Bet kokiu atveju, susirgus reikia gerti daug šiltų skysčių, kad kuo greičiau išsivalytų organizmas. Vaistų reiktų imtis kai šios pastangos neduoda norimų rezultatų.

Kiaurus metus mūsų šaldytuve turėtų būti tarkuotos imbiero šaknies, medaus ir citrinos mišinio. Kai tik baigiasi vienas indelis, pasiruošiame kitą…Arbatinis šaukštelis tokio mišinio į truputį pravėsusią arbatą kasdien priduos sveikatos ištisus metus, stiprins organizmo imuninę sistemą. Taip nuo ligų labiau apsiginsime ir nuo cukraus atprasime – dviguba nauda.

O šventadieniais prie tokios arbatos susėdus su savo antrąja puse, nedidelis griekas mažą brendžio taurelę įsipilti – ir nuotaika pagerės, ir kraujagysles pravalys. Nei vienas daktaras dar niekam šito neuždraudė…

Ir tuomet neliks mums blogo oro. Tik šilčiau teks apsirengti ir pirmyn į darganą. Drąsiai atidengsim plaukus ir veidą dulkiančiam lietučiui, kad prisodrintų drėgmės ir gaivos ilgam…

Nesirkite…

Danutė