Žymų Archyvai: drėgmė

APIE RUONIUS…

Nors horoskopas pažadėjo, kad mano aktyvumas sumažės šiais metais, bet negaliu nutylėti jau nuo pat pirmos dienos…

Na, labai jau man kliūva tie sveikuoliai ruoniai, besimaudantys lediniame vandenyje. Galit mane laikyti išpaikinta ir išlepinta mergiote, nesupyksiu – tokia ir esu…

Eilinio pasivaikščiojimo apsimuturiavus ir apsikailiniavus Panemunės šile pirmą naujametinę dieną metu, dėmesį patraukė balsai nuo Nemuno pusės. Du vyrai ir moteris pamėlusiomis lūpomis krykštavo lediniame vandenyje ir, kaip atrodo, vaidino lietuviškus ruonius. Dar keletas jaunesnių iš giminaičių ar prijaučiančiųjų rato trypčiojo ant kranto, fotografavo besimaudančius ir kone maldavo išlipti iš vandens, kol dar nevėlu…

Ne, dievaž, niekada nesuprasiu taip besielgiančių žmonių…

Yra pasaulio tautos, gimę ir užaugę atšiauriomis sąlygomis, gyvenančios minusinėje temperatūroje kone kiaurus metus, leiskime jiems ir jaustis ruoniais, nors kažin kažin…

Bet mūsų klimatinėje zonoje, kur yra pakankamai drėgmės, kur yra žalia gėlėta vasara, kur yra ir nepaprastai nuostabus, širdį gaivinantis, meilės gyvenimui pripildantis pavasaris…ne, kodėl gi reikia save žudyti savanoriškai, palengva…nesuprantu, atleiskit…

Visiems tokiems savanoriams siūloma pirmą kartą nesimaudyti ilgiau nei 5-15 sekundžių. Ir išvis, nerekomenduojama lediniame vandenyje būti ilgiau nei porą minučių, nes būtent tik toks laikas teigiamai veikia sveikatą, kadangi šaltas vanduo priverčia aktyviau susitraukti kraujagysles, į vidaus organus priplūsta daugiau kraujo, aktyviau šalinami toksinai, valosi oda. Vėliau, ilgiau būnant vandenyje, pradeda šalti galūnės ir vidaus organai. Aišku, prieš tai labai daug metų reikia atkakliai treniruoti kūną, bent jau aktyvią mankštą reguliariai daryti… Tik tinkamai užgrūdintas kūnas besimaudant šaltame vandenyje tampa atsparesniu ligoms, sustiprėja imuninė sistema, išsigydoma nuo lėtinių ligų.

Vis dėlto, perlenkus lazdą ir nepaisant medikų įspėjimų, galima gerokai sau pakenkti. Kaip sakė viena ginekologė, ši atrakcija tinka tik sveikam žmogui, o ne tam, kuris jau ieško sveikatos. Dažnai tenka susitikti ligų suriestų žmonių, kurie savo negalavimus galėtų susieti su neįprastomis maudynėmis – tai ir širdies nepakankamumas, ir įvairios šlapimtakių ligos, cistitai, hemorojus ar įvairios akmenligės. Dar viena šio amžiaus liga – kraujagyslių susiaurėjimas – taip pat nemėgsta tokios kritinės saviveiklos.

Vis dėlto, pasiryžus tokiam lediniam žingsniui, reiktų gerai pagalvoti, pradėti ruoštis šiandien, o maudytis po poros metų, pasikonsultuoti su savo gydytoju.

Bet kokiu atveju, jei jūs jau gyvenate tokį sveikuolišką gyvenimą, aš nuoširdžiai linkiu tik begalinės sėkmės!

Nesušalkite ir neperšalkite. Gyvenimas tikrai gražus, nepaisant laikinų nesklandumų.

Eilinį kartą tai buvo tik mano skeptiška nuomonė…

Danutė

SALDI DOVANA

Kai netikėtai suskaudo gerklę, išgelbėjo karštas pienas su medumi – peršėjimą kaip ranka nuėmė. Neveltui sakoma, kad medus vaistas, o bitės – Dievo dovana.

Jeigu neturi seno pažįstamo bitininko, tai kokybišką medų šiandien labai sunku nupirkti, žmonės išmoko bites maitinti cukrumi. Nesąžiningi pardavėjai primaišo į medų miltų ar krakmolo. Gaunama gera prekinė išvaizda, bet toks medus neturės gydomųjų savybių, tiesiog bus saldus cukraus pakaitalas ir tiek.

Ar medus yra tikras, galima išsiaiškinti pamerkus šaukštą – natūralus medus nuo šaukšto varvės nenutrūkstama gija. Dar medaus kokybę galima patikrinti jodo pagalba – į arbatinį šaukštelį medaus reikia įpilti truputį vandens ir įlašinti keletą lašų jodo. Jei meduje yra miltų, tirpalas įgaus melsvą atspalvį, jei medus grynas – jo spalva nesikeis. Nežinant dažnai galima nupirkti kaitintą medų, jis yra natūralus, ilgą laiką išlieka skystas. Bet verta žinoti, kad įkaitintas iki 70 laipsnių, medus baktericidinių ir gydomųjų savybių beveik nebetenka.

Medaus rūšys yra labai įvairios. Tarpusavyje jos skiriasi savo skoniu, savybėmis ir spalvomis – nuo labai šviesaus iki beveik juodo. Pavyzdžiui, grikių medus yra tamsus, gerai tinkantis hemoglobino kiekiui kraujyje padidinti, aviečių medus puikiausiai tinka peršalus, malšina kosulį, melisos medus pasižymi raminamosiomis savybėmis, padės įveikti nemigą. Turbūt pats populiariausias yra liepų medus, dar vadinamas karališkuoju. Šviesios spalvos, švelnaus skonio puikiai gydo peršalimo ligas, anginą, bronchitą, įvairius uždegimus, gali netgi sumažinti galvos skausmą.

Negana medų tik įsigyti. Dar reikia sudaryti tinkamas laikymo sąlygas, kad jis kuo ilgiau neprarastų savo gydomųjų savybių. Rekomenduojama medų laikyti stiklinėje, molinėje ar medinėje taroje tamsioje, vėsioje vietoje, sandariai uždarytą, saugoti nuo drėgmės, šalčio ar karščio. Na, ganėtinai įnoringas tas namų daktaras…

Be medaus gydymui dar galima naudoti bičių produktus – duonelę, pienelį, pikį. Visi šie produktai tinka profilaktikai ir įvairių ligų gydymui. Pavyzdžiui, bičių duonelė sparčiai atstato organizmą po operacijos, sunormalizuoja skydliaukės veiklą, pagerina vyrų spermos kokybę. Bičių pikis, dar vadinamas propoliu, pasižymi baktericidinėmis ir dezinfekuojamosiomis savybėmis, rekomenduojamas gydant pragulas, ilgai negyjančias žaizdas,  padeda atsikratyti peršalimo simptomų, efektyvi priemonė nuo lūpų pūslelinės. Bičių pienelis mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina atmintį, aktyvina virškinimo ir kraujotakos sistemas.

Vertėtų žinoti, kad žmonėms, turintiems polinkį į alergiją ar sergant kai kuriomis ligomis, medaus ir jo produktų reikėtų vartoti mažiau arba iš viso vengti.

Jau senovės Egipte medus buvo naudojamas ir kaip maistas, ir kaip vaistas. Patyrus, kad natūraliame kokybiškame meduje panardinta mėsa negenda keletą metų, kai kurios senovės tautos savo vadus balzamuodavo medumi.

Įdomus faktas, kad jau 56 milijonai metų bičių išvaizda NESIKEIČIA! Neveltui sakoma, kad nekinta tai, kas tobula…Bitės uoslė 1000 kartų jautresnė nei žmogaus, o kvapnų gėlės nektarą ji gali užuosti vieno kilometro spinduliu.

Kritiniais atvejais, kai bičių šeimai gresia išnykimas, jos kažkokiu, dar neišaiškintu būdu, sugeba prasiilginti savo gyvenimą keletą kartų.

Tokia tad ta Dievo dovana žmogui…

Danutė

NESIRKITE…

Bjaurus metų laikas dabar. Iš po nakties tarsi ir pašalę, sausas gaivus oras, o popiet, žiūrėk, jau barbena į palangę, einam susitraukę nuo gūsingo vėjo, lydimo smulkaus lietaus, kojos šlapios ir iškart sloga, čiaudulys, o gal ir gripas prigriebia.

Bet gerai sakoma, kad nėra blogo oro, yra tik blogas apsirengimas. Juk ne pirma tokia žiema mūsų gyvenime, turim galimybę pasiruošti jai iš anksto, o ne tada, kai jau susergame. Vasarą kuo dažnesnis vaikščiojimas basomis, kai dirginami visi paduose esantys taškeliai, per pėdas grūdinamas visas organizmas, aktyvinamas visų vidaus organų darbas – visa tai, atrodo, visiems žinomi dalykai ir nebereikia niekam to priminti. Kai kas nors suserga, neišlaikau ir pradedu priekaištauti, kad laiku nesigrūdino ir štai rezultatas. Bet ne išimtis ir aš pati esu…Atsitinka visaip, nuo visko neapsisaugosi…

Natūralus, iš senolių išminties išlikęs gydymo būdas, ką pataria ir visi žolininkai, yra prakaitavimas. Vos pajutus pirmuosius gripinius požymius, reiktų pagulėti karštoje vonioje su įvairiom žolelėm. Jeigu širdis nepriima karštos vonios, tai bent jau kojas galime pamerkti į karštą ir stipriai druska prisodrintą vandenį, tuo pačiu metu išgeriam karštos arbatos ir lendam į lovą prakaituoti. Prakaituodamas kūnas per odą išskiria begalę šlakų, o su jais išeis ir mūsų ligos sukėlėjai. Prakaitavimą dar padidina liepžiedžių ar aviečių arbata. Skaudant gerklei, kai užgula krūtinę, labai padės pakaitinta druska drobiniame maišelyje, kvapnių žolelių inhaliacijos ar skalavimas šiltu virtų bulvių nuoviru. Bet kokiu atveju, susirgus reikia gerti daug šiltų skysčių, kad kuo greičiau išsivalytų organizmas. Vaistų reiktų imtis kai šios pastangos neduoda norimų rezultatų.

Kiaurus metus mūsų šaldytuve turėtų būti tarkuotos imbiero šaknies, medaus ir citrinos mišinio. Kai tik baigiasi vienas indelis, pasiruošiame kitą…Arbatinis šaukštelis tokio mišinio į truputį pravėsusią arbatą kasdien priduos sveikatos ištisus metus, stiprins organizmo imuninę sistemą. Taip nuo ligų labiau apsiginsime ir nuo cukraus atprasime – dviguba nauda.

O šventadieniais prie tokios arbatos susėdus su savo antrąja puse, nedidelis griekas mažą brendžio taurelę įsipilti – ir nuotaika pagerės, ir kraujagysles pravalys. Nei vienas daktaras dar niekam šito neuždraudė…

Ir tuomet neliks mums blogo oro. Tik šilčiau teks apsirengti ir pirmyn į darganą. Drąsiai atidengsim plaukus ir veidą dulkiančiam lietučiui, kad prisodrintų drėgmės ir gaivos ilgam…

Nesirkite…

Danutė