Categories
Danutės dienoraštis Žmonės

DIDŽIOJI SAVAITĖ

Nesiimsiu dabar aiškinti Velykų šventės prasmės ir reikšmės. Manau, kad kiekvienas save gerbiantis krikščionis tai žino. Žinią apie Kristaus prisikėlimą amžinąjam gyvenimui tėvai perduoda vaikams iš kartos į kartą. Net ir gūdžiu sovietmečiu ši šventė nebūdavo tarp labiausiai užmirštųjų.

Velykos švenčiamos kasmet nevienodai. Nuo pavasarinės ekvinokcijos, t.y., to momento, kai diena ir naktis susilygina visose žemės platumose, laukiama pirmosios pilnaties ir po jos skaičiuojamos dienos iki pirmo sekmadienio. Pats žodis velyka vienaskaitoje yra vertinys iš rytinių kaimynų gudų žodžio velikij, reiškiančio didis, didysis. Baltarusijoje ši šventė buvo vadinama velikij dienj, savo ruožtu tai yra skolinta iš graikų kalbos. Daugelio šalių tautiniai Velykų šventės pavadinimai vienaip ar kitaip yra siejami su gamtos atgimimu, prasidedančiu pavasariu, šviesiom pavasario šventėm. Šventajame Rašte naudojamas žodis pascha kildinamas iš hebrajų kalbos, jį ir dabar mielai glaudžia stačiatikių tikėjimas.

Paskutinę savaitę prieš Velykas – Didžiąją savaitę – vyksta didysis pasiruošimas Velykoms. Šiemet gamta pasiuntė tikrai dėkingą orą, tad visi turėjome galimybę nusiblizginti langus, iškuopti visas namų kertes. Lauksime trijų svarbiausių dienų savaitės pabaigoje. Pagrindinis šios savaitės gyvenimo būdas: negalima nieko niekam skolinti – savo laimę paskolinsim…img-392

Didįjį Ketvirtadienį būtina išsimaudyti ar bent jau nusiprausti tekančiame vandenyje, kad visus skaudulius nuplauti, kad oda skaisti būtų visus metus. Jeigu iki šiol namai dar buvo neišvalyti, tai ši diena dar tinkama valymui, šlavimui, plovimui. Visas šiukšles būtina kuo skubiau išnešti iš namų – tada visos negandos ir bėdos kartu išeina.

Didįjį Penktadienį reiktų prisilaikyti rimties, nedainuoti, netriukšmauti, kitaip neramūs ir rėksmingi būsim visus metus. Geriau švariai išvalytuose namuose ramiai pasėdėkime, susikaupkime. „Verkia ir dvasios danguje skaisčiausios, verkia padangių mėlynė gražioji, verkia visa gamta ir liūdi apsiniaukus, verkia girios ir miškų paukšteliai, verkia versmės ir tyri šaltinėliai, rauda upės ir maži upeliai. Verkia medžiai, lapeliais šlamėdami, o už visus graudžiausiai verk tu, žmogau, šiandieną sielvartu pralenk tvarinį kiekvieną“ – tokią graudžią giesmę sudėjo mūsų protėviai.

Didįjį Šeštadienį bažnyčioje šventinamas vanduo, o šventoriuje – ugnis, kurią parsinešus, reikia apeiti aplink namus, kad negandos išbėgiotų. Šventintu vandeniu šlakstydavo namus nuo perkūnijos, laukus – kad geras derlius būtų. Tą dieną visa šeimyna sėda dažyti kiaušinių, šeimininkės kepa pyragus. Jei tą dieną vėjas pūs iš vakarų, ateinanti vasara bus lietinga, jei iš pietų – bus šilta.

Didysis Šeštadienis baigiasi Velykų naktimi. Ankstų rytmetį, tekant saulei prasideda Prisikėlimo pamaldos.

Danutė

Categories
Danutės dienoraštis Namai, buitis Virtuvė

VERBA PLAKA…

Sekmadienį eidami į bažnyčią, kartu nešimės šventinti verbas – prie žalio kadagio į puokštelę dėsime gluosnio ir žilvičio susprogusias šakeles. Manoma, kad susprogę augalai turi magiškų galių. Tikėta, kad verbos apsaugo namus nuo blogų akių ir nelaimių, juose gyvenančius žmones – nuo ligų. Sudžiūvusios verbos spyglius seniau supildavo į maišelį, smilkydavo namus.

„Verba plaka, ne aš plaku!“ – turbūt, visi žinome džiaugsmingą šūksnį, kuomet namiškiai, grįžę iš bažnyčios, kadagio šakele plakdavo namie likusius, linkėdami sveikatos ir tikėdami, kad verbos prisilietimas suteiks gyvybinių galių. Savotiška tautodailės rūšis yra Vilniaus krašto verbos, daromos iš džiovintų ir dažytų augalų.

Šiuo metų laiku, ypač po Perkūno pirmojo pasitrankymo, atgyja Vanduo, pradeda atsigauti ir žaliuoti Žemė, kaitresnė šviesą ir šilumą teikianti Saulė, kasdien vis aukščiau kopdama ir ilgiau išbūnanti. Dienos ilgėja, šviesus metas nugali tamsą. Pagal katalikiškas tradicijas Verbų sekmadienį verbos šventinamos minint garbingą Kristaus įžengimą į Jeruzalę prieš savo baisiąją kančią, prasideda Didžioji savaitė – Kristaus kančios ir mirties minėjimo dienos, kurias vainikuos Velykos.

Ne visos senosios tradicijos išliko. Laikmetis ir žmonės pakoregavo vienas kitą. Bet Verbų sekmadienis yra šventė! O ar gali būti šventė be skanėsto? Siūlau Jums labai skanų, pavasariškai gaivų, nekaloringą, nekeptą, lengvai ir greitai pagaminamą Meduolinį.

Kadangi čia nededama cukraus, vaisiai turėtų būti saldūs, man labiausiai tinka bananai. Ištirpintą želatiną ir grietinę išplakame, pagal skonį, poreikį ir fantaziją įmaišome razinų, riešutų, marmeladinių saldainių ar cukatų, įspaudžiame citrinos sulčių.

img-346

Į formą klojame smulkintus meduolius ir vaisius, sluoksniuojame su plakta grietine.

img-369

Per naktį šaldytuve išbuvęs Meduolinis bus tinkamas sau ir svečiams.

img-364

Gero Verbų užkandžio!

img-348

Danutė