Žymų Archyvai: diabetas

MANO MOLIŪGAI

moliugasSeniai svajojau prisiauginti darže moliūgų. Šiemet šį užmojį įgyvendinau, ir darže voliojasi 27 moliūgai. Man jų bus per daug, tad pasidalinsiu su vaikais ir draugais.

Laikant pakankamai sausoje ir truputį aukštesnėje už nulį temperatūroje,  juos galima išlaikyti ligi vasario mėnesio. Moliūgas vienmetė daržovė, kilusi iš Šiaurės Amerikos. Jeigu norisi, kad moliūgai greičiau sunoktų, reikia daigelių užsiauginti loveliuose. Sėjama antroje gegužės mėnesio pusėje, kai nebėra šalnų. Moliūgai mėgsta derlingą dirvą. Jeigu pageidauji didelių, reikia palikti kiekvienam moliūgui po 3 užmezgusius vaisius.

Ši daržovė naudinga žmogui visa: tiek minkštimas, tiek ir sėklos. Sėklos naudojamos iš žarnyno varyti kirminams. Vyrams sėklos naudingos esant gerybinei prostatos hiperplazijai. Juose gausu vitaminų B1, B2, C, K, PP, E. Moliūgo minkštimo dedama ant trofinių žaizdų, padeda esant diabetui, teigiamai veikia odą. Moliūge esantis karotinas, valgant jį, teigiamai veikia akis. Aš moliūgo sultis geriu per pusę su morkomis.

Toliau skaityti MANO MOLIŪGAI

SVEIKA GYVENSENA

sveika-gyvensenaKol esame jauni, darome viską, kad sugadintume sveikatą, o vėliau pasiruošę atiduoti viską, kad ją susigrąžintume. Manau, kad šis posakis tinka ir senjorams. Kaip gi reikėtų sveikai gyventi? Atrodo, reikia tiek nedaug: kad būtų pilnavertis ir SAU tinkamas maistas, geras virškinimas ir normalus atliekų šalinimas, o taip pat tyras oras, kuriuo kvėpuojame, neužteršta aplinka, švarios mintys, nevarginantis mankštinimasis, pilnavertis poilsis ir miegas, gera nuotaika.

Švytintis veidas ir nepražilę plaukai – tai įrodymas, kad žmogus sveikai gyvena. Man ypač patiko dirbančio JAV chirurgo japono Chiromi Šinja mintys apie sveiką gyvenseną. Jis 45 metų laikotarpyje prieš pradėdamas gydyti ligonius, jų prašydavo užpildyti anketas apie jų gyvenimo būdą ir mitybą. Šių tyrimų išvada – daugelio ligų priežastis sąlygoja prasta skrandžio ir žarnyno veikla. Taigi, mūsų sveikata priklauso nuo to, kaip mes gyvename ir ką, ir kaip valgome. Žinoma, neturi būti jokių vidurių užkietėjimų, viduriavimų arba dujų kaupimosi virškinamajame trakte.

Svarbiausiu mitybos proceso elementu gydytojas Ch. Šinja įvardija kramtymą. Jo nuomone, kiekvieną maisto kąsnį reikia kramtyti:  ligoniams 70 kartų, o sveikiems žmonėms – 30-50 kartų. Sveikata gerės, jeigu maistas bus gerai sukramtytas, sumaišytas su seilėmis ir jau suvirškintas burnoje. Košes taip pat būtina kramtyti tiek pat kartų. Blogai sukramtytas maistas rūgsta skrandyje, ir susidaro daug toksinų, o tai jau yra ligų priežastis.

Sveikas maistas, pagal gydytoją Ch. Šinja, yra toks maistas, kuriame gausu enzimų (fermentų), o nesveikas – maistas, kuriame mažai arba visiškai nėra enzimų. Kuo vaisiai ir daržovės šviežesni ir užauginti derlingesnėse dirvose, tuo daugiau juose yra enzimų. Enzimai žūsta kaitinant maistą virš 48 °C. Štai dėl mikroelementų ir enzimų gausios želmenų sultys taip teigiamai veikia žmogaus organizmą.

Bet kokie vaistai, alkoholis ir rūkalai – didžiausi nuodai. Reikėtų nevartoti pasenusio ir susioksidavusio maisto.

Gydytojas Ch. Šinja rekomenduoja gerti tik švarų, be chemikalų vandenį 1 val. prieš kiekvieną valgį. Jokiu būdu negerti valgio metu ir pavalgius, nes prasiskies skrandžio sultys, ir pablogės virškinimas.

Gydytojas Ch. Šinja, išanalizavęs ir palyginęs žmonių, žoliaėdžių ir plėšrūnų gyvūnų dantis, jų kiekį ir kokybę, rekomenduoja, kad mūsų mityba būtų sudaryta iš 15% gyvulinio ir 85% augalinio maisto.

Gydytojas Ch. Šinja kategoriškai draudžia visiems savo ligoniams ir sveikiems žmonėms gerti tiek juodą, tiek žalią arbatą ir valgyti bet kokius pieno produktus, ypač jogurtus ir bet kokį margariną. Jis teigia ir turi įrodymų, kad pieno produktai skatina osteoporozę, alergiją, diabetą, leukomiją ir kitas ligas. Mat, piene esantys oksidavęsi riebalai didina žalingų bakterijų kiekį skrandyje ir kenkia mikroflorai, o žarnyne formuojasi laisvieji radikalai ir toksinai – o tai ir yra ligų priežastis. Ch. Šinja atkreipė dėmesį, kad sergantieji onkologinėmis ligomis dažniausiai maitinosi gyvuliniu maistu, t.y. mėsos ir pieno produktais. Buvo atvejų, kai jis pakeisdavo šių ligonių mitybą (jiems sutinkant), ir be operacijos augliai sunykdavo. Žinoma, jeigu auglys didelis – atlikdavo operaciją. Ch. Šinja didžiuojasi, kad per jo 45 metų gydymo laikotarpį jam neteko išrašyti nė vieno mirties liudijimo. Tai dar kartą įrodo, kaip svarbu tinkamai maitintis ir sveikai gyventi.

1996 m. Japonijos sveikatos apsaugos, darbo ir socrūpybos Ministerija atsisakė termino „senatvės ligos“ (širdies, kepenų, kraujotakos, diabeto ir t.t.) ir jį pakeitė terminu „gyvenimo būdo ligos“. Ir mūsų šalies žmonės turėtų suvokti, kad ligų priežastis yra ne amžius, o gyvenimo būdas. Pakol kas mūsų Sveikatos apsaugos Ministeriją reikėtų vadinti Ligų Ministerija.


RAUDULINGAS KVĖPAVIMAS

Žinoma daug ir įvairių kvėpavimo metodikų, kartais sunku susigaudyti, kas tinka konkrečiam žmogui, o kas kenkia. Aš naudoju kartais raudulingą kvėpavimą, kartais endogeninį. Šie metodai vienas kitą papildo, bet tarp jų yra ir panašumų, ir esminių skirtumų. Tiesa, prieš tai esu išbandžiusi nemažai kitų kvėpavimo būdų, kol atsirinkau sau tinkamą.

Raudulingo kvėpavimo pradininkas yra Jurijus Vilūnas, S.Peterburgo Universiteto istorijos mokslų dėstytojas, profesorius. Jo seneliai buvo ištremti iš Lietuvos į Uralą. Po atgimimo J.Vilūnas lankėsi Lietuvoje, skaitė paskaitas, teko susitikti, tikrai mielas žmogus, deja, lietuviškai jis nekalba, moka tik kelias frazes. Jurijus nuo mažens buvo prastos sveikatos  ir ją bandė gerinti vadovaudamasis Amosovo rekomendacijomis – kuo daugiau sportuoti ir judėti. Deja, artėjant 40-mečiui jis visiškai nebeturėjo jėgų, nežiūrint į tai, kad jis intensyviai sportavo, ir dar susirgo diabetu.

Kartą norėdamas mankštintis jis tiesiog nebesugebėjo pakelti rankų ir iš nevilties ėmė raudoti. Išsiverkęs pastebėjo, kad jam atsirado jėgų. J.Vilūnas, kaip mokslininkas, susidomėjo šiuo reiškiniu ir virš 20 metų jį tyrinėjo. Jį sudomino, kodėl streso metu šunys, vilkai staugia, vaikai verkia… J.Vilūnas nustatė, kad verkimo metu yra kitoks kvėpavimas, kurį jis ištobulino ir pavadino raudulingu kvėpavimu. Pagal J.Vilūną,  šis kvėpavimas atstoja sportavimą ir ypač tinka nejudantiems žmonėms ir segantiems diabetu. J. Vilūnas parašė keletą knygų, kurių viena yra išversta į lietuvių kalbą, tai „Raudulingas kvėpavimas“.

Kuo man pasitarnavo raudulingas kvėpavimas? Svarbiausia, kad jis yra pirmoji pagalba smegenims ir kraujagyslėms – pašalina spazmus ir atstato, normalizuoja kraujotaką. Mat, vaikystėje karvė ragu man buvo sužalojusi kaktą, vėliau ten išsivystė meningioma – nepiktybinis auglys, bet aš apie tai ilgai nieko nežinojau. Praėjus kuriam laikui man ėmė svaigti galva, nuo staigaus judesio kartais aptemdavo sąmonė. Medikai nieko netyrė. Vėliau, man pabadavus 3 kartus po 21 dieną, sveikatos būklė šiek tiek pagerėjo, ir aš, pasiklaususi mūsų „specialistų“ apie sausą badavimą, ryžausi jį išbandyti.

Antrą sauso badavimo dieną aš nualpau,  ir nuo tada prasidėjo mano kančios – bijojau išeiti iš namų, nes dėl nesuprantamų man priežasčių pradėdavo svaigti galva iki nukritimo ir vėmimo. Tik vėliau aš perskaičiau amerikiečių literatūroje, kad sausas badavimas iššaukia galvos smegenų aterosklerozę. Matomai, man dėl deguonies stygiaus suaktyvėjo ir auglys. Mano laimei, štai tada aš ir atradau, ir pamilau raudulingą kvėpavimą. Jeigu aš suspėdavau bent porą kartų raudulingai iškvėpti, net ir prasidėjus pykinimo spazmams, visas blogumas iš karto dingdavo.

Ir dar man buvo sąnarių problemos – ryte pabudus nejausdavau rankų pirštų, būdavo užtirpę. Joks masažas nepadėdavo, bet užtekdavo kelis kartus raudulingai pakvėpuoti, ir grįždavo pirštams jautrumas. Ilgai aš draugavau su raudulingu kvėpavimu, kol atradau želmenų sultis, kurios per du metus man ištirpdė auglį smegenyse.  Priminsiu, kad želmenų sultys tirpdo auglius grįžtamai, t.y. užsiteršus organizmui , jie vėl ima augti. Taip nutiko ir man. Vieną vasarą aš pastoviai nuodijausi gamtinėmis dujomis, nes balionas truputį jas praleido. Ir vėl man sugrįžo buvusios sveikatos problemos. Teko vėl prisiminti savo gerą draugą – raudulingą kvėpavimą. Bet, atlikusi tyrimus, aš jau žinojau kelią į sveikatą – 10 dienų aš maitinausi tik koncentruotomis želmenų sultimis Green Magma ir vandeniu. Visi nemalonumai baigėsi. Atlikti tyrimai parodė, kad auglio nebeliko, todėl dabar man aktualesnis kitas – endogeninis kvėpavimas. Manau,  įtikinau raudulingo kvėpavimo nauda.

Raudulingą kvėpavimą sudaro trys fazės.

1- ji fazė – tai labai trumpas,staigus ir negilus įkvėpimas, lyg išsigandus nustebti arba plaukiant po vandeniu trumpam iškišus galvą įkvėpti. Įkvepiamas oras turi siekti tik iki krūtinės pradžios ir jokiu būdu nepakelti pečių.

2 – ji fazė. Labai lėtas iškvėpimas, primenantis žvakės užpūtimą, būtinai su atkištomis į priekį  ir susuktomis į vamzdelį lūpomis tariant garsą cho-o-o-…. arba fū-ū-ū-… . Galima garsą tik imituoti lūpomis iškvepiant.

3 – ji fazė. Pauzė. Rekomenduojama 2-3 sek. sučiaupti lūpas. Galima mintimis sakyti „raz mašina, dva mašina“ arba lietuviškai 21, 22. Toliau kartojama iš pradžių.  Kvėpuojant ilgiau iškvėpimo fazė sutrumpėja ir susilygina su įkvėpimo laiku. Tada galima pakeisti padėtį, pajudėti arba pakeisti garsą – ir vėl kvėpuosis.

Kava slopina raudulingą kvėpavimą porai valandų – tai įrodo kavos žalą smegenims. Dar galima 2-je fazėje tarti garsą f-f-f -f-…… pro sučiauptas ir į šonus patrauktas lūpas, bet su šiuo garsu reikia būti atsargiems – gali staigiai nukristi kraujospūdis. Pradžioje geriausia treniruotis prieš veidrodį, kad matytųsi teisinga lūpų padėtis.  Raudulingai kvėpuojant rekomenduojamas impulsyvus savimasažas – pasikasyti ten, kur atsiranda diskomfortas arba niežėjimas dėl pagerėjusios kraujotakos, arba pasirąžyti ir pan. Išbandykite, manau nenusivilsite. Taip kad draugauki.me, juoki.mės, kvėpuoki.me, bet neverki.me!