Žymų Archyvai: citrina

Lašišos užkandis su kaparėliais

Lašiša su kaparėliais
Lašiša su kaparėliais

Nutariau sukurti naują skyrelį pavadintą „Užkandžiai“. Pagyvenę žmonės gali daugiau laiko skirti mitybai, t.y. dažniau prisėsti prie stalo ir užkąsti dienos metu. Tuomet ir pietūs lengvesni gali būti ir sveikata geresnė, kadangi ne vieną kartą esu skaitęs apie privalumus dažniau maitintis nedidelėmis porcijomis nei rečiau, bet prikemšant iki soties. Gaminantis užkandžius, galima pasmaguriauti įvairiais rečiau dėl kainos ar dėl per didelės egzotikos įsigyjamais dalykais. Užkandžiams pakaks nedidelio kiekio gaminio ar produkto kad ir koks ypatingas jis būtų, o jeigu nepatiks skonio subtilumas, nesisielosime, kad brangiai už jį mokėjome. Kita vertus užkandžiai gali būti labai įvairūs ir pagaminami labai paprastai iš elementarių ir kasdienių mūsų mitybos elementų. Užkandis leidžia daugiau improvizuoti ir atsiskleisti ruošėjo fantazijai, o tuo pačiu provokuoja ir naujas skonio receptorių reakcijas, kurios gimdo nesibaigiančias idėjas mūsų virtuvėse.

Taigi, šiandien –  puikus, paprastas, tačiau be galo nuostabus lašišos užkandis:

1. paskrudinkite batono ar kitų rūšių baltos duonos riekelių;

2. užtepkite naminiu sviestu, kurio rasite ūkininkų turgeliuose;

3. papjaustykite lašišos filė gabalėlių – storumo pagal skonį, uždėkite ant duonos;

4. aplaistykite šviežiai perpautos citrinos sultimis;

5. apibarstykite koncervuotais (nes kitokių nesu matęs mūsų parduotuvėse) kaparėliais, arba užkąskite didesniais jų giminaičiais kapariais.

Stebuklas čia paprastas – kaparėliai. Galite nemėgti žalios žuvies, galite sakyti, kad anoks čia stebuklas citrina prie žuvies (visi taip daro), bet kuomet kasnyje atsiduria vienas kitas kaparėlis, lašiša pavirsta neįprastu atradimu (tokios nebuvau ragavęs niekad), o pats užkandis nepakartojamu delikatesu. Kurį norisi kartoti jau… rytoj.

Natūralus energijos šaltinis

Energijos paprastai stinga anksti pavasarį, kada po tamsios žiemos esame sustingę, aptingę. Tačiau ir niūri žiema neprideda daug energijos. Todėl siūlau pasigaminti karštą gėrimą, kuris yra natūralus energijos šaltinis, bei gausus vitaminu C.

Šaukštelis medaus

Griežinėlis citrinos

Karštas vanduo.

Citriną užpilkite vandeniu ir įdėkite medaus. Medaus neužpilkite verdančiu vandeniu, nes jis praranda vertingas savybes. Skanaus!

NESIRKITE…

Bjaurus metų laikas dabar. Iš po nakties tarsi ir pašalę, sausas gaivus oras, o popiet, žiūrėk, jau barbena į palangę, einam susitraukę nuo gūsingo vėjo, lydimo smulkaus lietaus, kojos šlapios ir iškart sloga, čiaudulys, o gal ir gripas prigriebia.

Bet gerai sakoma, kad nėra blogo oro, yra tik blogas apsirengimas. Juk ne pirma tokia žiema mūsų gyvenime, turim galimybę pasiruošti jai iš anksto, o ne tada, kai jau susergame. Vasarą kuo dažnesnis vaikščiojimas basomis, kai dirginami visi paduose esantys taškeliai, per pėdas grūdinamas visas organizmas, aktyvinamas visų vidaus organų darbas – visa tai, atrodo, visiems žinomi dalykai ir nebereikia niekam to priminti. Kai kas nors suserga, neišlaikau ir pradedu priekaištauti, kad laiku nesigrūdino ir štai rezultatas. Bet ne išimtis ir aš pati esu…Atsitinka visaip, nuo visko neapsisaugosi…

Natūralus, iš senolių išminties išlikęs gydymo būdas, ką pataria ir visi žolininkai, yra prakaitavimas. Vos pajutus pirmuosius gripinius požymius, reiktų pagulėti karštoje vonioje su įvairiom žolelėm. Jeigu širdis nepriima karštos vonios, tai bent jau kojas galime pamerkti į karštą ir stipriai druska prisodrintą vandenį, tuo pačiu metu išgeriam karštos arbatos ir lendam į lovą prakaituoti. Prakaituodamas kūnas per odą išskiria begalę šlakų, o su jais išeis ir mūsų ligos sukėlėjai. Prakaitavimą dar padidina liepžiedžių ar aviečių arbata. Skaudant gerklei, kai užgula krūtinę, labai padės pakaitinta druska drobiniame maišelyje, kvapnių žolelių inhaliacijos ar skalavimas šiltu virtų bulvių nuoviru. Bet kokiu atveju, susirgus reikia gerti daug šiltų skysčių, kad kuo greičiau išsivalytų organizmas. Vaistų reiktų imtis kai šios pastangos neduoda norimų rezultatų.

Kiaurus metus mūsų šaldytuve turėtų būti tarkuotos imbiero šaknies, medaus ir citrinos mišinio. Kai tik baigiasi vienas indelis, pasiruošiame kitą…Arbatinis šaukštelis tokio mišinio į truputį pravėsusią arbatą kasdien priduos sveikatos ištisus metus, stiprins organizmo imuninę sistemą. Taip nuo ligų labiau apsiginsime ir nuo cukraus atprasime – dviguba nauda.

O šventadieniais prie tokios arbatos susėdus su savo antrąja puse, nedidelis griekas mažą brendžio taurelę įsipilti – ir nuotaika pagerės, ir kraujagysles pravalys. Nei vienas daktaras dar niekam šito neuždraudė…

Ir tuomet neliks mums blogo oro. Tik šilčiau teks apsirengti ir pirmyn į darganą. Drąsiai atidengsim plaukus ir veidą dulkiančiam lietučiui, kad prisodrintų drėgmės ir gaivos ilgam…

Nesirkite…

Danutė