Žymų Archyvai: chroniškos ligos

Daugiamatė medicina – požiūris į chroniškų ligų atsiradimo priežastis

Visa Rytų natūr-filosofija tvirtina, kad bet koks biologinis organizmas susidedantis iš skirtingų funkcionalinių sistemų, tuo pačiu yra ir vientisas organizmas. Į bet kokį poveikį iš išorės atsako vientisa reakcija. Taigi, negalima dalinti organizmo į atskiras dalis ir gydyti kiekvieną organizmo dalį atskirai. Ši koncepcija yra priešinga Vakarų civilizacijos medicinos požiūriui. Pastaruoju požiūriu, žmogus yra suskaidytas į dalis ir taip buvo sukurtas kibernetinis gydymo modelis, neįtraukiant į gydymo procesus nei žmogaus minčių, nei emocijų, nei jausmų, taip pat ir daugybės kitų energoinformacinių ryšių bei sąveikos aspektų, egzistuojančių tarp organų, apie kuriuos rytų medicina žino jau keturiasdešimt amžių. Vakarų medicinos mokslas išstudijavo galybę patologijų, surašytų 65 000 aprašuose. Kad susigaudytumėme tokioje informacijos gausybėje, iškyla būtinybė šitoje aprašymų mozaikoje surasti patį žmogų, jo gyvenimą, organizmą. Galima gydyti vieną ligą ir nepamatyti kitos. Gydymo proceso metu įmanoma sukurti tokią būseną, kada gydyti ilgesnį laikotarpį yra naudingiau, nei išgydyti greitai ir paprastai. Todėl yra svarbu suvokti bendrus organizmo mechanizmus, kurie sukelia chronišką ligą arba išgydo. Daugiamatės medicinos požiūriu – šitų mechanizmų nesuvokimas ir jų nematymas, sukuria chroniškumo būseną. Negalima tvirtinti esant sveikam, jei organizme yra kažkokia patologija. Kai serga viena struktūra-organas, tai serga visas organizmas-sistema. Remdamasi šiuo supratimu ir naudodama sisteminį požiūrį, daugiamatė medicina išskyrė tris ligų atsiradimo būdus-mechanizmus, kurie sukuria bet kurią chronišką ligotumo būseną: 1. informacinis-energetinis mechanizmas; 2. streso-insulino mechanizmas; 3. imuniteto deficito mechanizmas.