Žymų Archyvai: avarija

TILTAS KAUNE, GAISRAI, EISMO AVARIJOS…

Iš ties nekaip prasidėjo naujieji, 2009-ieji, metai. Visa virtinė nelaimių ir problemų pasipylė Lietuvoje ir pasaulyje. Jautis nuo pat pirmųjų dienų ėmė badytis ir rodyti savo ragus.

Viena iš didžiausių nelaimių įvyko Kaune, kur sulūžo tilto ties Kleboniškiu konstrukcijos. Per šį tiltą eina automagistralės Vilnius – Klaipėda dalis. Galime tik įsivaizduoti, kiek laiko vairuotojams teko praleisti spūstyse, sugedus tiltui, ir taip sunkiomis eismo sąlygomis.

Sulaukėme tikrai gausaus sniego, kuris, deja, atnešė ir daug problemų. Skaudžiausia nelaimė įvyko vakar prie Panevėžio, ties posūkiu į Upytę. Atvykusi į eismo įvykį ugniagesių mašina nučiuožė nuo kelio ir mirtinai prispaugė keletą greitosios medicinos pagalbos darbuotojų. Iš viso šioje avarijoje žuvo net keturi žmonės.

Padaugėjo ir gaisrų. Vieno besibaigiančio gaisro liudininku buvau ir pats, važiuodamas anksti ryte Aleksoto kalnu. Prasidedančioje kalno papėdėje buvo smarkiai apdegusi keletos namų virtinė. Keletos žmonių gyvybė yra kritinėje būklėje.

Gaisrų tokiu metu laiku apskritai padaugėja. Nes žmonės daugiau būna namuose, šildosi įvairiais nevisada kokybiškais prietaisais, rūko lovose ir pan.

Krizės metu labai jau neigiamai nuteikia kasdien girdimos naujienos apie mūsų valdžios į kairę ir į dešinę dalinamas premijas darbuotojams. Tai jau padarė Vilniaus miesto savivaldybė, Valstybinė sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas, skyręs papildomus priedus kanceliarijos darbuotojams, Krašto apsaugos ministerija su ministru Oleka priešakyje ir t.t. O ką manote apie teisėjų atlyginimų įstatymą, kuris numatė kelią išmokėti tūkstantinius priedus teisėjams metų pabaigoje „už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose“?

Tarptautinėje plotmėje dar „sunkesnės“ problemos: Rusija nutraukė dujų tiekimą daliai Europos. Konfliktas prasidėjo nesusikalbant Rusijos „Gazprom“ ir Ukrainos (per kurią eina tranzitinis dujotiekis į daugumą Europos šalių) „Naftogaz Ukrainy“. Kaip teigiama žiniasklaidoje, šalys kaltina viena kitą ir aiškaus atsakymo nėra. Tad, ypač keistai atrodo mūsų politikų išvados, kad Lietuvai nerimauti nėra ko, dujos tiekiamos ir tiekimas nesustos. Ar galima Lietuvą lyginti su Austrija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Kroatija, Čekija, kurios jau negauna dujų? Kuo Lietuva geresnė? Tas žodis „politikai“ Lietuvoje greitai praras bet kokią prasmę.

Surašiau viską į vieną vietą su viltimi, kad tai greičiau užsimirš. Valstybinių ir tarptautinių problemų neišspręsime, tačiau pasistenkime būti atidesni keliuose ir namuose.

TARP VILNIAUS IR KAUNO

Gerbiamas Gintautai, jūs palietėte temą, kurioje aš jaučiuosi kaip žuvis vandenyje… Trisdešimt dveji metai šitoj sistemoj sukuosi…

Bet norėjau parašyti ne apie tai. Tiesiog man labai patinka šis pirmasis Lietuvos greitkelis… Truputis statistikos niekam nepakenks: šiuo metu Lietuvoje yra jau 18 magistralinių kelių. Pats pirmasis ir ilgiausias iš jų yra kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Kaip tik prieš porą savaičių sukako 38 metai nuo pirmojo ruožo Vilnius – Kaunas atidarymo. Kitas, dvigubai ilgesnis ruožas nuo Kauno iki Klaipėdos buvo atidarytas žymiai vėliau. Visos magistralės ilgis 311,40 km, šalies teritorijoje žymimas ženklu A1, sutampantis su europiniais keliais, todėl ir tvarkomas europietiškai – perklojamos kelio dangos, vis daugiau kilometrų apšviečiama. Beje, prieš dešimtmetį man teko važiuoti per Belgijos teritoriją. Važiavom naktį, kelias driekėsi miškais, šalia nebuvo gyvenviečių, tačiau jau tada žvilgsnį traukė tvarkingos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų ir nepaprastai ryškus apšvietimas. Na, o reklaminiai stendai pakelėse – įprasti dalykai ir kitose valstybėse. Gal reikėtų žvilgsniu atsirinkti, kas mums priimtina, o kas ne. Mane gal labiau ne tai trikdo, gal būt labiau norėčiau, kad kelyje, sakykim, radijas informuotų apie eismo sąlygų sudėtingumą, apie kamščius, avarijas ir panašiai.

Gal labai stipriai nereaguokim į visokius neigiamus pakelių reiškinius, jei tik pavyktų pagauti ir prilaikyti gerą orą už uodegytės, siūlau visai linksmai pasivažinėti tą 100 km iki Vilniaus ir pažadu, kad tikrai neprailgs, tuo labiau, kad greitis čia, jei netrukdo remonto darbai, leidžiamas nemažas.

Ir taip, išsukam į magistralę, iš abiejų pusių apsėtą žaluma, pravažiuojam Neveronis, kairėje lieka Karčiupis, aptupdytas didžiuliais sodų masyvais ir netrukus prieš akis atsiveria Kauno marių platybės. Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje. Marių plotas – 63,5 km², giliausioje vietoje – 24,6 m. Kad suformuoti marias, 1959 metų vasarą buvo iškeldintos 45 gyvenvietės, užtvenktas Nemunas. Šį vandens plotą nuo seno pamėgo žvejai, Grabučiškių miškuose savo punktų ieško orientacininkai, nuo magistralės galima įvažiuoti į aikštelę ant marių kranto, kur atvažiuoja vestuvininkų palydos. Bet mums dar anksti ilsėtis, važiuojam toliau, nes jau ranka pasiekiamos Rumšiškės – miestelis, seniūnijos centras, įsikūręs Kauno marių pakrantėje, išgarsėjęs liaudies amatų muziejumi po atviru dangumi, unikalus žiemos iš kiemo varymo švente per Užgavėnes. Iš senųjų Rumšiškių, palaidotų Kauno marių dugne, liko tik bažnyčios fragmentai. Dar Rumšiškėse aplankome poeto Jono Aisčio kūrybos muziejų bei kapą ir vėl išvažiuojam į magistralę. Netrukus posūkis į Kaišiadoris, kurie gali didžiuotis katedra ir kilmingu savo pavadinimu. Kai kurie šaltiniai teigia, kad miesto vardas kilęs nuo XVI amžiuje čia gyvenusio kilmingo totoriaus, vardu Chaišadaras, ilgainiui gyvenvietė įgavusi Kaišiadorių pavadinimą. Ties Antakalniu, karo metais sudegintu ir vėl atstatytu, kelias lenda po viaduku, kuriuo nuvingiuoja kita atšaka Merkinės link. Į Dzūkiją važiuosim kitą kartą, o dabar užsukim į Žiežmarius. Tai mažas, bet labai jaukus miesteliukas, smagu pamankštinti kojas įdomiai iškraipytom gatvelėm. Šalia senos neogotikinio stiliaus Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios, kurios bokštas matosi iš bet kurios miestelio vietos, stovi 1932 metais statytas, nugriautas ir vėl atstatytas paminklas Laisvei. Išalkę galim užsukti į vietinę užeigą skanios kavos. Jei dar nepavargom, Bačkonyse galėsim susirasti Oginskio rūmus, užlipti ant piliakalnio ir vėl į kelią, nes jau iš tolo matomi Elektrėnai ir iki Vilniaus belieka apie 40 kilometrų. Šiame palyginti jauname mieste vasarą verta aplankyti atrakcionų parką. O šaltuoju metų laiku važiuojam į Vievį, kuris išsiplėtęs abipus magistralės, be abejo, žymus savo paukštynu ir kelių muziejumi. Va čia tai vertėtų palikti daugiau dėmesio. Muziejus atvėrė duris minint magistralės 25-ąsias metines. Muziejuje surinkti eksponatai iš kelių istorijos, tiltų ir viadukų maketai, įvairūs įrankiai, kelių mašinos ir agregatai, kelio ženklai, gausybė senų nuotraukų, žemėlapių, knygų, statybinių medžiagų, uolienų, mineralų, tikrai nepasigailėsim užsukę.

Dar pakeliui mums lieka pravažiuoti pramonines Grigiškes, bet tai jau kaip ir Vilniaus priemiestis. Manau, kad visiškai neprailgo mūsų kelionė. Gal vertėjo pabandyti…

Dar pabaigai žiaurios informacijos. Istorijos šaltiniai teigia, kad pirmasis eismo ivykis užfiksuotas 1896 metais Londone. Jo metu buvo partrenkta ir mirtinai sužalota pėsčioji, nors automobilis važiavo apie 10 km/val greičiu. Vienas pirmųjų eismo įvykių Lietuvoje įvyko 1908 metų rudenį Vilniuje. Katedros aikštėje automobilis užvažiavo ant vežiko Nr. 617 ir stipriai sužeidė arklį bei sulaužė vežimą.

Tai tokios tokelės…

Danutė