Categories
Ekonomika, verslas Gintauto dienoraštis Politika

TILTAS KAUNE, GAISRAI, EISMO AVARIJOS…

Iš ties nekaip prasidėjo naujieji, 2009-ieji, metai. Visa virtinė nelaimių ir problemų pasipylė Lietuvoje ir pasaulyje. Jautis nuo pat pirmųjų dienų ėmė badytis ir rodyti savo ragus.

Viena iš didžiausių nelaimių įvyko Kaune, kur sulūžo tilto ties Kleboniškiu konstrukcijos. Per šį tiltą eina automagistralės Vilnius – Klaipėda dalis. Galime tik įsivaizduoti, kiek laiko vairuotojams teko praleisti spūstyse, sugedus tiltui, ir taip sunkiomis eismo sąlygomis.

Sulaukėme tikrai gausaus sniego, kuris, deja, atnešė ir daug problemų. Skaudžiausia nelaimė įvyko vakar prie Panevėžio, ties posūkiu į Upytę. Atvykusi į eismo įvykį ugniagesių mašina nučiuožė nuo kelio ir mirtinai prispaugė keletą greitosios medicinos pagalbos darbuotojų. Iš viso šioje avarijoje žuvo net keturi žmonės.

Padaugėjo ir gaisrų. Vieno besibaigiančio gaisro liudininku buvau ir pats, važiuodamas anksti ryte Aleksoto kalnu. Prasidedančioje kalno papėdėje buvo smarkiai apdegusi keletos namų virtinė. Keletos žmonių gyvybė yra kritinėje būklėje.

Gaisrų tokiu metu laiku apskritai padaugėja. Nes žmonės daugiau būna namuose, šildosi įvairiais nevisada kokybiškais prietaisais, rūko lovose ir pan.

Krizės metu labai jau neigiamai nuteikia kasdien girdimos naujienos apie mūsų valdžios į kairę ir į dešinę dalinamas premijas darbuotojams. Tai jau padarė Vilniaus miesto savivaldybė, Valstybinė sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas, skyręs papildomus priedus kanceliarijos darbuotojams, Krašto apsaugos ministerija su ministru Oleka priešakyje ir t.t. O ką manote apie teisėjų atlyginimų įstatymą, kuris numatė kelią išmokėti tūkstantinius priedus teisėjams metų pabaigoje „už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose“?

Tarptautinėje plotmėje dar „sunkesnės“ problemos: Rusija nutraukė dujų tiekimą daliai Europos. Konfliktas prasidėjo nesusikalbant Rusijos „Gazprom“ ir Ukrainos (per kurią eina tranzitinis dujotiekis į daugumą Europos šalių) „Naftogaz Ukrainy“. Kaip teigiama žiniasklaidoje, šalys kaltina viena kitą ir aiškaus atsakymo nėra. Tad, ypač keistai atrodo mūsų politikų išvados, kad Lietuvai nerimauti nėra ko, dujos tiekiamos ir tiekimas nesustos. Ar galima Lietuvą lyginti su Austrija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Kroatija, Čekija, kurios jau negauna dujų? Kuo Lietuva geresnė? Tas žodis „politikai“ Lietuvoje greitai praras bet kokią prasmę.

Surašiau viską į vieną vietą su viltimi, kad tai greičiau užsimirš. Valstybinių ir tarptautinių problemų neišspręsime, tačiau pasistenkime būti atidesni keliuose ir namuose.

Categories
Gintauto dienoraštis Kelionės Transportas

AUTOSTRADA KAUNAS – VILNIUS

Šią savaitę dažnai tenka į Vilnių važiuoti. Tikriausiai žinot tą puikiai šimtą metų tvarkomą ir nesutvarkomą kelią. Turbūt jame užasfaltuotas vos ne vienerių metų Lietuvos biudžetas, tačiau kaip visuomet pasipiktinusių mažai, niekas vandens nedrumsčia, o lietuviai kentėt moka ir kantrybės turi. Taip ir stovime susiaurėjimuose, tose vietose, kur kelias remontuojamas.

Tiesa, tokių vietų jau smarkiai apmažėję. Kaip bebūtų, bet automagistralė pamažu gražėja. Atsiranda vis daugiau vietų, kur įrengti šviestuvai. Važiuoti darosi saugiau ir ramiau. Teko girdėti, jog Belgijoje visi keliai be išimties yra apšviesti. Įsivaizduojate?! Štai kaip valstybė rūpinasi žmonių saugumu ir kelių eismo tvarka. Tiesa, belgams yra šiek tiek paprasčiau su elektros energija. Ji pigi ir susidaro perteklius, kurį ir realizuoja, apšviesdami kelius.

Na, o kol važiuoju, tai matau daug reklaminių stendų. Pusė tuščių, kita pusė pilna įvairaus lygio reklaminių paveiksliukų. Dydis taip pat labai įvairus. Atrodo, tarsi stendai lenktyniautų kuris kurį aplenks, forma, dydžiu ar apšvietimo galingumu. Nepuošia tie stendai man laukų, pievų ir miškų peizažo. Nelabai tas peizažas ir matyti. Trumpomis akimirkomis tik. O vietoj peizažo: „kalbėk nemokamai“, „pasikviesk draugą ir pats keliauk nemokamai“, „pirk šešis, septintas nemokamai“, „gerk ir valgyk kiek nori, vaistai padės“.

Žodžiu, supranti, kad gyvename ne taip ir blogai. Beveik už nieką nemokame. Retsykiais šias neįtikinamas reklamas pakeičia stendai su pranešimais, kiek toje kelio atkarpoje žuvo žmonių ir buvo sužeista. Šalia šio stendo reikėtų parašyti, kiek metų yra remontuojama ši autostrada ir kas remontą vykdė bei buvo jo užsakovas. Kad žmonėms būtų aišku, kas gi atsakingas už šias beprasmes žūtis.

Reklaminių stendų daug, o užeigų, kur būtų galima sustoti pasistiprinti ne per daugiausia. Ypač pusėje, važiuojant iš Vilniaus į Kauną. Sukti po keturis ar penkis kilometrus į šoną – pavyzdžiui į Stirnių malūną – nesinori. Kitos vietos atrodo nykiai ir primena tuos verslo laikus, kuomet bankrutuodavo Sekundės bankai. Taip ir ištirpsta pasirinkimas, kur būtų galima bent trumpam stabtelti kavos puodeliui.

Smagiausias dalykas, kad Vilnių ir Kauną skiria tik 100 km. Kelias neprailgsta. Supranti, kokia „didelė“ mūsų šalis. Ir tuomet imi džiaugtis kiekvienu jos kampeliu, nors ir nelabai prižiūrimu.