Žymų Archyvai: atlyginimai

INTERNETO GALIA

Virtualioji erdvė įsiveržė į mūsų gyvenimą kaip gaivaus oro gurkšnis ištroškusiems naujų žinių, naujo pažinimo. Šiandien pavarčius interneto puslapius, galime sužinoti, ką rašo Amerikos laikraščiai apie naujai išrinktą prezidentą, ką apie tai mano mūsų valdžion išrinktieji, be abejo, nepraslys pro akis nepastebėtas straipsnis apie tai, kelintą kartą skiriasi ir vėl tuokiasi kuri nors vietinė žvaigždutė arba kaip vangiai naujieji seimūnai renkasi savo valdžios pažymėjimų atsiimti. Internete rasime teatrų repertuarus, autobusų maršrutus, neišeidami iš namų galėsime pasitikslinti oro temperatūrą prie Viduržemio jūros ar lėktuvo skrydžio laiką, jei ruošiamės ten keliauti, palydovinio ryšio pagalba galėsime iš paukščio skrydžio aukščio nevaržomai apžiūrėti savo namo stogą, kiemą, netgi medžius suskaičiuoti šalia. Garbė tam, kas sugalvojo video pokalbių ryšį, tai dabar bet kuri močiutė, maišydama sriubą ant viryklės, gali tuo pačiu džiaugsmingai plepėti su vaikaičiais, esančiais anapus Atlanto.

Net ir lietuviškas problemas galim išspręsti patogiai drybsodami ant sofutės. Mūsų paslaugoms bet kokios internetu leidžiamos operacijos – galime sumokėti mokesčius, iš kito pasaulio krašto parsisiųsdinti norimą prekę, parašyti laiškelį draugui, gyvenančiam anam gatvės gale ar nusiųsti mylimam žmogui gėlių puokštę. Pažinčių portalai taip pat be darbo nesėdi, aktyviai siūlo, bet ir paklausa nesiskundžia…

Va, pastaruoju metu sužinojom, kad, bręstant naujai ekonominei krizei, bankai sujudo, siūlo tautiečiams išpurtyti visas kojines namuose ir nešti savo pinigus atgal į terminuotus indėlius, dar ir palūkanų procentus didesnius prideda. Jei atsitiks kokia bėda, pinigėliai bus grąžinti 100%, juk įsigaliojo nauja indėlių draudimo tvarka. Tik ar mes esam užtikrinti tuo saugiu laikotarpiu? Labai norisi tikėti. Nors jau tiek kartų buvom apgauti, suvedžioti ir palikti likimo valiai…

Manau, kad ilgainiui prigis ir išpopuliarės konsultacijos internetu su šeimos gydytoju. Vis vien mes dažniausiai gydomės patys, žinom visus mums tinkamus vaistus, beliks tik, kad gydytojas patvirtintų mūsų nuomonę. Taip sutaupysime laiko ir nervų bevarstant poliklinikų duris.

Taip, internetas – galinga jėga. Bet atidžiau apsidairykime – jis baigia užvaldyti mus, jis virsta energetiniu vampyru, jis vagia mūsų laiką, jausmus, saldaus miego minutes. Mes dūstam be interneto, jei kurią dieną nepanaršom virtualioj erdvėj, mes neramiai dairomės, tuksi nuojauta, kad kažkas atsitiko be mūsų žinios, kad mes kažką praleidom, gal pamiršom… Šis tarptautinis voratinklis neturi valstybinių sienų, jam nesvarbu tautybė ar odos spalva. Sumaniai paruošęs skanų jauką, jis pamažėl įtraukia mus į savo pinkles…

Pagalvokim ir prisiminkim, kada paskutinį kartą buvom susitikę su senu ir mielu jaunystės dienų bičiuliu? Šiaip sau, be progos. O su tolimu giminaičiu iš kito Lietuvos pasviečio? Geriausiu atveju parašom jam elektroninį laišką su neprašančiu atsakymo klausimu „kaip gyveni“, na, dar švenčių proga tam pačiam internete susirandam virtualų atviruką su banaliais, niekam nežinomo autoriaus sugalvotais žodžiais, o juk visai neseniai džiaugdavomės gavę mielą popierinį laiškelį su pažįstama rašysena išvedžiotais, o dėl to ir mielais žodžiais.

Jau ir artimi žmonės šiandien susitinka vienam dideliam giminės rate tik kurio nors laidotuvėse. Aprauda mirusįjį, pasidžiaugia viens kito išstypusiais vaikais ar anūkais ir vėl išsiskiria kuriam laikui su nebyliu klausimu mintyse „kas sekantis?“ Mano atmintyje dar gyvi vaikystės prisiminimai, kai po atlaidų į močiutės sodybą kaime sugužėdavo arti šimto giminaičių su pačiais mažiausiais ant rankų, netilpdavo visi gryčioj, kieme tiesdavo stalus…O, kokia būdavo šventė! Nes visi artimai giminiuodavosi, žinojo viens kito bėdas ir džiaugsmus.

Ar pastebėjot, kad mūsų namai tapo didesni ir mes turim daugiau patogumų, bet mūsų pačių liko mažiau, nes namų dydis mus užgožė. Šiuolaikinės technologijos mums davė daugiau informacijos, tačiau sužlugdė norą patiems mąstyti ir kurti, mes įgavom daugiau teisių, bet praradom dėmesį vertybėms, mes skiriam didžiules lėšas užterštos aplinkos valymui, tačiau vis daugiau teršalų nusodiname savo sugrubusiose sielose.

Kada paskutinį kartą paėmėm į rankas knygą, aplankėm nusenusius tėvus, padėjom negalios ištiktam – retorinis klausimas… Šiandien laisvai galim skraidyti į tolimiausius pasaulio kampelius, o ar pažįstam visus savo namo kaimynus? Atlyginimų vidurkis padidėjo, o ar kas suskaičiavo kiek kartų išaugo skyrybų skaičius? Tauta sensta, gimstamumas ženkliai mažėja, beje, ir gimusius čia, tėvų ir protėvių žemėje, mes išvežam gyventi svetur, nes ten duona šiandien yra skalsesnė, mes išmokom labai skubėti ir visai pamiršom laukti.

Tokia šiandien kasdienybė ir tokia mano nuomonė.

Šiuolaikinė technologija leidžia jums skaityti šitą straipsnį arba ramia sąžine išmesti jį į šiukšlių dėžę…

Pagarbiai, Danutė

ŽALGIRIO ŽAIDĖJŲ ATLYGINIMAI

Na ką gi, galime pagaliau šiek tiek atsipūsti nuo rinkiminės karštinės ir pakalbėti apie mažiau su politika susijusius dalykus.

Kuomet prasidėjo dabartinės „Žalgirio“ krepšinio komandos problemos, dažnai pasvarstydavau galbūt parašyti Jums, senjorai, savo ir mano kolegų pensininkų mintis šia tema. Tačiau šį sumanymą vis atidėliodavau.

Kodėl? Nes šis, kaip ir daugelis panašių skandalų, yra labai jau neaiškus ir miglotas. Gal Jūs geriau ką nors žinote? Būtinai pasidalinkite tuo komentaruose.

Pripažinsiu, aš šios situacijos nesuprantu. „Kauno diena“ vakar teigė, kad „Lietuvos rytas“ su kitų įmonių pagalba specialiai žlugdo „Žalgirį“. Žinot, mielieji žurnalistai, taip teigti labai jau nesolidu. Aš būdamas 100 % kaunietis tokiais dalykais netikiu.

Jeigu už komandos stovi savivaldybė, komandos valdyba, rėmėjai, investuotojai, tai jos niekas nepajėgs sužlugdyti. Įtariu, kad kažkurios grandies atstovai per ilgai atostogavo ar šiaip abejingai ir tingiai vykdė stipriausios Lietuvos krepšinio komandos priežiūrą. Štai ir turime rezultatą.

Kažkas bando kaltinti „Lietuvos energiją“, kuri neduoda garantijų dėl žalgiriečių atlyginimų. Kažkas kaltina SEB banką, kuris neatsako, ar gali suteikti kreditą atlyginimams išmokėti. Pagrindinis komandos akcininkas Arvydas Sabonis paslaptingai lankosi pas Lietuvos Respublikos prezidentą Valdą Adamkų. Klubo vadovas Gediminas navikauskas skėsčioja rankomis. Savivaldybė abejinga. Tai ir viskas, ką mes žinome.

Iš LKL čempiono gretų šiandien turėjo išvykti 4 legionieriai (Ratko Varda, Lorenas Woods‘as, Willie Deane‘as. Marcus Brown‘as jau pirmadienį paliko Kauną). Galbūt „Žalgirį“ paliks ir kiti krepšininkai. Ką mes veiksime „Eurolygoje“? Gal nedarant gėdos sezoną vertėtų pradėti LKAL?

Mus vis bando įtikinti, kad krepšinis yra nuostolingas. Aš esu įsitikinęs, kad vien savivaldybės kaltinti negalima. Komandos vadovai turi ieškoti visų įmonomų galimybių išlaikyti sportininkus, siekti kuo geriausių rezultatų ir netgi turėti pelną. Ir daryti šį verslą skaidrų. Galimybės tikrai yra. O piniginė grąža iš sporto nėra viskas. Sporto rėmimas įmonei atneša daug daugiau nei vien piniginę grąžą. Tai yra sirgalių, miesto ir šalies pagarba, pripažinimas Europos ir pasaulio akyse bei Jūsų verslo pakilimas į visai kitą lygmenį.

Įtariu, kad kažkokie stabdžiai klubo valdyme ir stabdo potencialių rėmėjų atėjimą. Kodėl, pavyzdžiui, Romanovas perka Edinburgo „Hearts“ o ne vietinę komandą su puikia ir ilgamete istorija?

Daugelis klausimų šiose mintyse yra atviri. Ką mes sužinojome per šį trečiadienį? Dar vieną krūvelę neaiškios perspektyvos faktų: klubo vadovas Navikauskas traukiasi iš pareigų, į generalinio direktoriaus postą paskirtas buvęs „Žalgirio“ komunikacijos direktorius Paulius Motiejūnas bei tai, jog komanda visgi gaus dalį pinigų – 2,5 mln. litų. Juos skolina DnB Nord bankas.

Pastebėjote, jog kokia sudėtinga situacija bebūtų, aš beveik visuomet kviečiu tikėti, kad viskas išsispręs į teigiamą pusę? Tą patį darau ir šį kartą. Gero sezono „Žalgiriui“ bei kitoms Lietuvos krepšinio komandoms! Vakar “Šiaulių“ komanda parodė visiems puikų pavyzdį, sužaidusi su Stambulo „Galatasaray“ (Turkija). Gal kiek gaila išbarstytos persvaros, tačiau rezultatas tikrai puikus – lygiosios 73:73.