Žymų Archyvai: atgimimas

ATGIMIMO ISTORIJA

Atgimimo istorijaGalbūt sudomins:

„Šalies bibliotekos pradeda akciją „Atgimimo istorija“

Šiemet Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui sukanka 20 metų. Ta proga šalies bibliotekos kviečia gyventojus dalyvauti naujoje akcijoje „Atgimimo istorija“ ir toliau pildyti internetinę krašto enciklopediją „Graži tu mano“, siunčiant straipsnius, atsiminimus ir nuotraukas apie Atgimimo Lietuvą.

Kovo 30 d., antradienį, internetinėje krašto enciklopedijoje www.grazitumano.lt pradės veikti naujas skyrius „Atgimimo Lietuva“. Visų šalies regionų viešųjų bibliotekų darbuotojai kvies savo lankytojus skelbti straipsnius apie Atgimimo laikų įvykius, renginius, spaudos leidinius ar asmenybes.“ Daugiau informacijos.

ATVELYKIS

Pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu. Tai aštuntoji diena po Kristaus prisikėlimo, užbaigianti velykinę savaitę.

Iki Atvelykio būtinai reikia aplankyti savo krikštavaikius ir apdovanoti juos gražiais margučiais, įvairiais niekučiais, žaisliukais. Per Atvelykį reikia pasimatyti su giminėmis, jeigu dėl kažkokių priežasčių nesimatėme per Velykas. Žinoma, didžiausias džiaugsmas vaikams, nes tik jiems kabinamos sūpuoklės, tik jiems marginami kiaušiniai, o neretai dar ir Velykė užsuka… Tą dieną dažytus kiaušinius daužyti gali tik vaikai. Todėl Atvelykis dar vadinamas Mažosiomis Velykėlėmis arba Vaikų Velykomis.

Gražiai pasakyta, kad Atvelykis „panašus į upelį, kuris ištryškęs iš Velykų šaltinio ima šakotis, kad pasiektų, atgaivintų ir atnaujintų kiekvieną, taip pat ir tą, kuris negali įtikėti nepamatęs. Tebus Atvelykis visiems mums priminimas, kad esame pašaukti tyrumui“.

Šiandiena senąsias tradicijas baigia išguiti iš mūsų gyvenimo, todėl labai smagu, kad jas atgaivinti bandoma mūsų sumažintoje Lietuvoje – Rumšiškėse, tikrai puiki šventė su tikru kiaušinių dažymu, daužymu ir ridenimu. Gal ir Jūsų gimtojoje vietovėje – mieste ar kaime – panašiai švenčiama? Pasidalinkite įspūdžiais.la02

Liturginis šios šventės pavadinimas primena, kad mes kartu su gamta atgimstame, o su atgimimu turėtume sau ir visiems palinkėti dvasinės ramybės nelengvoje šiandienos kasdienybėje. Tikra sielos atgaiva man pasirodė puiki giesmė, skirta Atgimimui ir Kūrėjo darbų įprasminimui. Dievo avinėlis…

httpv://www.youtube.com/watch?v=GUw80OZKkds

Aleliuja, aleliuja…

 Danutė

 

DIDŽIOJI SAVAITĖ

Nesiimsiu dabar aiškinti Velykų šventės prasmės ir reikšmės. Manau, kad kiekvienas save gerbiantis krikščionis tai žino. Žinią apie Kristaus prisikėlimą amžinąjam gyvenimui tėvai perduoda vaikams iš kartos į kartą. Net ir gūdžiu sovietmečiu ši šventė nebūdavo tarp labiausiai užmirštųjų.

Velykos švenčiamos kasmet nevienodai. Nuo pavasarinės ekvinokcijos, t.y., to momento, kai diena ir naktis susilygina visose žemės platumose, laukiama pirmosios pilnaties ir po jos skaičiuojamos dienos iki pirmo sekmadienio. Pats žodis velyka vienaskaitoje yra vertinys iš rytinių kaimynų gudų žodžio velikij, reiškiančio didis, didysis. Baltarusijoje ši šventė buvo vadinama velikij dienj, savo ruožtu tai yra skolinta iš graikų kalbos. Daugelio šalių tautiniai Velykų šventės pavadinimai vienaip ar kitaip yra siejami su gamtos atgimimu, prasidedančiu pavasariu, šviesiom pavasario šventėm. Šventajame Rašte naudojamas žodis pascha kildinamas iš hebrajų kalbos, jį ir dabar mielai glaudžia stačiatikių tikėjimas.

Paskutinę savaitę prieš Velykas – Didžiąją savaitę – vyksta didysis pasiruošimas Velykoms. Šiemet gamta pasiuntė tikrai dėkingą orą, tad visi turėjome galimybę nusiblizginti langus, iškuopti visas namų kertes. Lauksime trijų svarbiausių dienų savaitės pabaigoje. Pagrindinis šios savaitės gyvenimo būdas: negalima nieko niekam skolinti – savo laimę paskolinsim…img-392

Didįjį Ketvirtadienį būtina išsimaudyti ar bent jau nusiprausti tekančiame vandenyje, kad visus skaudulius nuplauti, kad oda skaisti būtų visus metus. Jeigu iki šiol namai dar buvo neišvalyti, tai ši diena dar tinkama valymui, šlavimui, plovimui. Visas šiukšles būtina kuo skubiau išnešti iš namų – tada visos negandos ir bėdos kartu išeina.

Didįjį Penktadienį reiktų prisilaikyti rimties, nedainuoti, netriukšmauti, kitaip neramūs ir rėksmingi būsim visus metus. Geriau švariai išvalytuose namuose ramiai pasėdėkime, susikaupkime. „Verkia ir dvasios danguje skaisčiausios, verkia padangių mėlynė gražioji, verkia visa gamta ir liūdi apsiniaukus, verkia girios ir miškų paukšteliai, verkia versmės ir tyri šaltinėliai, rauda upės ir maži upeliai. Verkia medžiai, lapeliais šlamėdami, o už visus graudžiausiai verk tu, žmogau, šiandieną sielvartu pralenk tvarinį kiekvieną“ – tokią graudžią giesmę sudėjo mūsų protėviai.

Didįjį Šeštadienį bažnyčioje šventinamas vanduo, o šventoriuje – ugnis, kurią parsinešus, reikia apeiti aplink namus, kad negandos išbėgiotų. Šventintu vandeniu šlakstydavo namus nuo perkūnijos, laukus – kad geras derlius būtų. Tą dieną visa šeimyna sėda dažyti kiaušinių, šeimininkės kepa pyragus. Jei tą dieną vėjas pūs iš vakarų, ateinanti vasara bus lietinga, jei iš pietų – bus šilta.

Didysis Šeštadienis baigiasi Velykų naktimi. Ankstų rytmetį, tekant saulei prasideda Prisikėlimo pamaldos.

Danutė