Žymų Archyvai: amžius

Apie žmonių diskriminavimą dėl amžiaus

diskriminacija del amziaus
Šiuo metu diskriminacijai dėl amžiaus skiriama per mažai dėmesio viešojoje erdvėje ir socialinėje politikoje.

Viso pasaulio visuomenė  sensta.  Šis demografinis procesas vyksta ir Lietuvoje. Mūsų visuomenėje vienas iš 5 žmonių yra sulaukęs 60 metų amžiaus. Didelė emigracija iš šalies pasiglemžia dalį jaunų, darbingo amžiaus žmonių, taigi problema tampa labai aktuali, o diskriminacija dėl amžiaus  yra opus  klausimas visiems žmonėms. Todėl, kad skirtingai nuo kitų diskriminacijos rūšių, diskriminaciją dėl amžiaus gali patirti kiekvienas žmogus bet kuriame savo gyvenimo etape. Aktualu, kad ir vyresnio amžiaus sulaukę žmonės galėtų kuo ilgiau likti darbingais, dalyvauti ekonominėje, kūrybinėje, gamybinėje veikloje, dalyvauti visuomenės gyvenime. Svarbu, kad žmonės į šią veiklą būtų be kliūčių priimami ir nebūtų išstumiami iš gyvenimo, ar diskriminuojami dėl amžiaus. Lygiai taip pat svarbu, kad ir jaunimas būtų įtrauktas į darbo rinką, nebūtų atstumiamas dėl darbo patirties nebuvimo. Kad jaunuoliai neemigruotų iš šalies, susidūrę su pirmaisiais sunkumais, įžengiant į darbo rinką. Lietuvoje jaunų žmonių (nuo darbo pradžios iki 30m.) gyvena apie pusę milijono, panašiai ir vyresnio amžiaus žmonių (50-70 m.) gyventojų. Lietuvoje gyvena apie  milijonas žmonių, potencialiai galinčių patirti diskriminaciją dėl amžiaus, taigi, praktiškai, kiekvienas iš mūsų.

Šiuo metu diskriminacijai dėl amžiaus skiriama per mažai dėmesio viešojoje erdvėje ir socialinėje politikoje. Vyresni žmonės yra išstumiami iš darbo rinkos vos sulaukę pensinio amžiaus, nors dar galėtų dirbti 10 metų ir ilgiau. Šių žmonių gyvenimas tampa tikrai liūdnas. Jie priklausomi nuo pensijos arba nuo socialinės paramos,  kuri neužtikrina būtinų žmogaus poreikių. Žmonės pradeda dažniau sirgti, jiems dažniau  reikalingos socialinės paslaugos.

Amžiaus suvokimas visuomenėje vaidina pagrindinį vaidmenį, tuo pačiu tampa ir didele kliūtimi. Apklausų duomenimis dauguma žmonių mano, kad vyresnis amžius yra neigiamas faktorius norint dalyvauti darbo rinkoje. Taip galvoja dauguma  Europos Sąjungos gyventojų įskaitant ir lietuvius.  Vyrauja nuomonė, kad labai mažai galimybių turi žmogus perkopęs 50 metų ribą. Toks žmogus susiduria su sunkumais ir kliuviniais būti paaukštintu darbo vietoje, gauti  siuntimą kvalifikacijai kelti.

Toliau skaityti Apie žmonių diskriminavimą dėl amžiaus

SENJORAI – ŽMONĖS IŠ PRAEITIES

senjorai_zmones-is-praeitieVisai neseniai aptarinėjome senjorų vietą visuomenėje ir požiūrį į vyresniąją kartą. Panašią temą šiandien delfi.lt nagrinėja Vilniaus universiteto docentas Ramūnas Vilpišauskas straipsnyje „Ar bus Europoje vietos senukams?“. Tačiau šį kartą kalba sukasi iš pensijų sistemos ir darbo stažo ilginimo pusės. 

„Prieš keletą dienų Europos Komisiją paskelbė Žaliąją knygą dėl adekvačių, tvarių ir saugių Europos pensijų sistemų. Kaip įprasta, tokio pobūdžio dokumentais ir juose iškeliamais klausimais Komisija siekia viešos diskusijos aktualiomis ES ir jos valstybėms narėms temomis. Nors pačios diskusijos gilumą ir grįžtamojo ryšio efektyvumą vertinti sudėtinga ir, šiuo atveju, dar per anksti, tačiau dėmesio verti Komisijos pateikiami vertinimai ir keliami klausimai.“ Skaityti visą straipsnį.

Netolimoje ateityje gali nutikti taip, jog amžius kuriam suėjus gaunama pensija pralenks vidutinį amžiaus dydį, kurį praprastai gyvena žmonės. Tad, klausimas iš ties logiškas: ar tikrai Europoje bus vietos senukams? Ši žmonių kategorija turėtų tiesiog išnykti, nes nebus atspirties taško, nuo kurio būtų galima vertinti, jog žmogus yra senas. Tiksliau kalbant, išvaizda, sveikata, profesiniai gebėjimai nebus tie dalykai, kuriais būtų galima remtis kalbant apie žmogų. Dirbantis 18-metis oficialiai prilygs 65-ių (arba dar senesnio amžiaus, nuo kurio gaunama pensija, jeigu šalyje galios tokie įstatymai) žmogui.

Net keista pasidarė, kad draugauki.me gali prarasti savo prasmę. Juk tai senjorų – senukų svetainė, tų, kuriems pavyko sulaukti pensijinio amžiaus. O ar daug tokių bus?

Problemos sudėtingos ir užduotis jas spręsti tikrai nelengva. Nereikia skubėti neigiamai vertinti siūlymų ir įvairių projektų. Galvas suka, kaip pamatysite iš Ramūno Vilpišausko straipsnio, visa Europa ir civilizuotas pasaulis. Atsakymas privalės būti surastas.

„AKROPOLIS“ – MIESTO ŠIRDIS

Žinot, kiekvieną kartą apsilankęs „Akropolyje“, pasijuntu kaip anksčiau pasijusdavau atvykęs į stotį. Kas miega ant suoliukų prieigose, kas ilguose koridoriuose parsidavinėja už nedidelę kainą arba apskritai ieško pirmosios meilės, kas perpardavinėja truputį brangesnes „maisto“ ir „energijos“ prekes, kurios nepapuola į Maximos lentynas, kas svirduliuoja ir griuvinėja ant visų iš eilės praeivių, kas netradiciniais būdais tenkina seksualines fantazijas ir t.t.

Šie suminėti įvairaus elgesio šeimininkai pasižymi labai plačia amžiaus amplitude. Girtų čia sutiksi ir vaikų ir senių. Tas pat ir su kitų „specialybių“ atstovais. Tad, kokios išvados brangieji?

„Akropolis“ tampa Lietuvos miestų širdimi, smegenimis ar dar kokiu svarbiu organu. Nežinau, kokiu konkrečiai, tačiau svarbiu, labai svarbiu.

Prekybos centras tarsi atspindi verslo valdymo ir teorijos viršūnę. Žmonių psichologija yra taip gerai išnagrinėta, kad jiems duodama viskas vienoje vietoje, pakankamai kokybiškai ir nuolat (parduotuvės, kavinės dirba labai ilgai). Šis verslo modelis sugeba pritraukti visas socialines žmonių grupes: vaikai, benamiai, verslininkai, prostitutės, jaunimas, senjorai ir t.t. Tėra vienintelė miesto urbanistikoje vieta, kurioje susirenka tiek daug visiškai skirtingų žmonių – stotis.

O kas nutinka, kai susirenka tiek daug skirtinų žmonių vienoje vietoje? Daugėja nesusipratimų, konfliktų ir prievartos. Mano bičiulio anūkę, vaikščiojusią su draugėmis „Akropolyje“ jau ne kartą stumdė, užgauliojo įvairaus plauko paaugliai.

Verslas, žinoma, triumfuoja. Čia lankosi galime sakyti visi žmonės. Tačiau pačius žmones tai veikia dvejopai. Žinoma, jie patenkinti, kad gauna daug prekių ir paslaugų vienoje vietoje, bet kartu patiria didžiulį diskomfortą, stresą ir kitokias neigiamas emocijas dėl to paties dydžio, gausos, šurmulio, spalvų ir triukšmo. Turbūt daugelis girdėjote panašiai besiskundžiančius po apsilankymo šiuose gigantiškuose miesto traukos centruose. Turime išmokti kažkokiu būdu prisitaikyti.

„Akropolis“ – fenomenas veikiantis ir sudėtingas. Ateityje būtinai panagrinėsime jį giliau.