A. ČESNULIO SKULPTŪRŲ IR POILSIO PARKAS

Tikriausiai nesuklysime, jog Europos parkas, Orvidų sodyba, Grūto parkas yra vienos įdomiausių vietų Lietuvoje, kur puikiuose gamtos kampeliuose galima ne tik ilsėtis, bet ir apžiūrėti įvairius meno kūrinius. Tačiau greta šių žymių vardų drąsiai galima rašyti dar vieną. Tai – Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas. Tokia išvada man gimė visai neseniai, kuomet pirmą kartą aplankiau šią netoliese Druskininkų, prie Ratnyčios esančią išskirtinę vietą. Prieš tai buvau ne sykį girdėjęs čia pabuvojusių žmonių šiltus įspūdžius ir atsiliepimus. Tad, nutarėme su žmona ir patys ten nuvykti.

Tik patekus į šią sodybą apima labai rami ir paslaptinga vaikystėje girdėtos pasakos nuotaika. Manau, jog tokią atmosferą sukuria vienas iš pagrindinių Česnulio parko privalumų: jame tiesiog idealiai parinktos vietos skulptūroms. Jos ištirpsta tarp medžių, krūmų, Ratnyčėlės krante ar kalvos peizaže. Toks jausmas, kad jos čia stovi jau tūkstančius metų ir yra labai susigyvenę su aplinka.

Tačiau, žinoma, pagrindinis akcentas yra pačios skulptūros. Joms apibūdinti galima drąsiai naudoti posakį, jog „geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kart klausytis pasakojimų“. Antanas Česnulis yra retos pasaulėžiūros menininkas lietuvių kūrėjų tarpe. Lietuvių menininkai dažnai būna arba labai dvasingi, mėgstantys labai konceptualiai viską vaizduoti ir taip atbaidantys žmones, arba labai modernūs, perėmę populiariausias tuo metu meno idėjas ir jas nelabai vykusiai kopijuojantys.

Antanas Česnulis yra tarsi šių dviejų stovyklų vidurys, atsiribojęs nuo jų abiejų ir dirbantis savo pasaulyje. Šio dzūkijos skulptūros genijaus darbai yra labai artimi kiekvienam iš mūsų. Vaikščiodami po parką mes jaučiamės tarsi vaikščiotume kartu su savo močiute ir seneliu, tarp būrio bežaidžiančių vaikų ar tarp savo mėgtų vaikystėje pasakų herojų. Česnulio skulptūros yra gyvos, kasdienės, atėję iš mus supančios aplinkos. Gal todėl apima tokios teigiamos emocijos vaikštant po šį parką. Tačiau žodžiai šiuo atveju prastas pagalbininkas ir tikiuosi, jog nuotraukos padės geriau suprasti, ką norėjau papasakoti. Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parko svetainės adresas: http://www.cesnuliusodyba.puslapiai.lt/ .

STARTUOJA SENJORŲ FORUMAS!

Sveiki !

Šį kartą norime pranešti labai džiugią naujieną. Neilgoje draugauki.me gyvavimo istorijoje jau turime pirmą svarbų įvykį: mūsų tinklapis patobulėjo ir išsiplėtė jo galimybės. Nuo šiol tai bus ne tik dienoraštis, kurio temas galėsite ir toliau sekti bei komentuoti.

Šiandien pradeda veikti draugauki.me senjorų forumas! Forume, kaip žinote, galima skelbti įvairiausias temas, klausti pačių asmeniškiausių klausimų, prašyti patarimų bei atsakyti ir diskutuoti su kitų žmonių išsakytomis mintimis. Žodžiu, galima kalbėti apie tai, kas rūpi konkrečiai JUMS.

Forume tikrai atsiras žmonės, kuriems bus artimos Jūsų problemos ir kurie pasidalins savo patirtimi ir žiniomis. Tad, kartu lengvai išspręsite visus klausimus ar tiesiog maloniai praleisite laiką bendraudami su sielos bičiuliais.

Mes pasistengėme sukurti forumus pagal temas, kurios labiausiai rūpi pensijinio amžiaus žmonėms. Čia rasite forumus apie sveikatą, namų ir sodų priežiūrą, pensijos problemas, poilsį, sveiką gyvenseną ir kt. Nepraleidome ir labiausiai rūpimos skilties. Tai bendraminčių, bičiulių ir kolegų paieškos skyrelis. Jame galėsite susipažinti ir susirasti naujų draugų, su kuriais – tikimės – atsiras noras bendrauti nuolatos ir kasdieniai malonūs pokalbiai ateityje virs galbūt kažkuo daugiau.

Jeigu manote, kad trūksta kokios nors temos ar turit idėjų, kaip pagerinti mūsų forumą, iš karto rašykite mums: rasyk@draugauki.me.

INVESTAVIMAS VAIKŲ IR ANŪKŲ ATEIČIAI III

Keista: įvedus google.lt paieškoje „jaunimo indėlis“ pirmoje eilutėje randame „Hansabanko“ gana išsamų šios paslaugos pristatymą: http://www.hansa.lt/fiziniams24_28.html . O ieškant pačiame tinklapyje – kaip minėjau praeitame įraše – informacijos bent man nepavyko rasti. Galbūt google dar vis randa pasenusią informaciją.

DnB NORD banko svetainėje labai lengvai randame skyrelį „Vaikų indėliai“ ir pakankamai aiškų aprašymą: vaikų indėliai . Čia aptinkame ir konkrečias už indėlį vaikams siūlomas palūkanas: 5,5 % indėlį dedant litais, 3,5 % eurais ir 3,0 % doleriais.

„Snoras“ nepateikia jokios informacijos. Parex banko tinklapyje taip pat nerandame jaunimo indėlio paslaugos.

Šiaulių banko svetainėje greitai ir lengvai surandame „Vaiko indėlio“ paslaugą. Šiaulių bankas iš visų paminėtų bankų plačiausiai aprašo šį taupymo būdą bei pamini konkrečias palūkanas. Jos kurkas didesnės nei siūlomos DnB NORD banko. Šiaulių bankas atitinkamai už indėlį litais siūlo 7,1 % palūkanas, už indėlį eurais 6,2 % ir už indėlį doleriais 5,0 %. Plačiau skaitykite čia. Beje, pažymima, kad šios palūkanų vertės galios iki 2009-05-31. Tai visiškai normalu, nes ekonominė situacija nuolat kinta, todėl ir bankai iš naujo privalo įvertinti padėtį ir savo paslaugų įkainius.

Nagrinėjame toliau: Ūkio bankas su vaikų ateitim ir senjorų ramybe nieko bendro neturi, t.y. šios paslaugos neteikia. Ir lieka mums Medicinos bankas. Deja, peržiūrėję šio banko indėlių rūšių skyrelį vaikų ar jaunimo indėlio taip pat nerandame. Išsamumo dėlei perverčiau ir užsienio šalių bankų filialų teikiamas paslaugas, tačiau jie mums rūpimo indėlio taip pat nesiūlo.

Kokios gali būti išvados? Labai paprastos tikriausiai. Vaizdą apie jaunimo indėlio paslaugą Lietuvoje susidaryti gana sunku. Ją siūlo vos keletas bankų. O tuos keletą bankų palyginti ir ieškoti geriausiomis sąlygomis teikiamo varianto tikriausiai nelabai yra prasmės. Bent jau man susidaro įspūdis, kad vienintelis šios taupymo rūšies privalumas yra tas, jog galima „įdarbinti“ pinigus labai ilgam laikotarpiui ir nesirūpinti kiekvienais metais – pasibaigus tarkim paprastojo indėlio terminui – iš naujo galvojant, kur pinigus investuoti. Palūkanos siūlomos už jaunimo indėlį, kaip matėme irgi nėra įspūdingos. Rinkoje tikrai galima rasti tiek bankų tiek kredito unijų, kurios siūlo didesnes palūkanas už įvairių tipų indėlius. Todėl šiuo atžvilgiu jaunimo indėlis nėra labai patrauklus.

Šis mūsų trijų straipsnių rinkinys apie jaunimo indėlį tikriausiai gavosi labiau švietėjiškas nei rimtas bandymas analizuoti rinką. Analizei tiesiog nelabai turime medžiagos. Tikiuosi, kad susidarėte tam tikrą vaizdą ir tikiuosi, kad mūsų komentaruose apsilankys žmonės artimiau susiję su bankais ir mums plačiau paaiškins, kodėl tarp bankų ši paslauga nėra populiari ir kokias tuomet taupymo ir investavimo rūšis bankai labiausiai rekomenduoja mūsų senjorams.

Svetainė senjorams