DRAUGAUKIME

Sapnavau šiąnakt sapną – kad sunkiai sergu, esu viena, uždaryta savo namuose it kalėjime… Pasaulis ir jo gyventojai kažkur už sienos – toli ir nepasiekiami… Aš jaučiuosi baisiai vieniša, niekam nereikalinga ir apleista, ir man taip baisu… jaučiuosi, tarsi, būčiau erdvėlaivio keleivis, išėjęs į atvirą kosmosą ir atitrūkęs nuo laivo… o pasaulis lyg tas laivas tolsta nuo manęs… Aš lieku viena begalinėj, šaltoj ir bauginančioj erdvėj… Ir aš meldžiuosi, ilgai ir karštai  meldžiuosi: “Viešpatie, padėk man, nepalik manęs vienos, maldauju, nepalik…”

Pro šalį plaukė valtis, iš jos žmonės šaukė: "Eikš greičiau į valtį, juk matai - vanduo kyla!"

Staiga suskamba skambutis. Atidarau duris, o už durų stovi nepažįstamas jaunas vaikinas, akys jo mėlynos mėlynos ir tokios gilios… “Laba diena”,- sakau. “Ko norėsit?”  “Laba diena”,- sako. “Atėjau būti su tavim. Nuo šiol aš tavim rūpinsiuos ir tau visur padėsiu.” Ir šypsosi man tokia gera šypsena… O man mintyse vienu metu tarsi krioklys visas srautas minčių: Man? Padėti? Nesupratau! Kas jis? Iš kur jis? Jis manim rūpinsis? Kodėl? Aš jo juk visai nepažįstu! Ko jis nori? Matyt, pasinaudoti manim! Gal nori mano turto? Ir ką žmonės pasakys? Sakys, va, kokį jauną meilužį įsitaisė! Akių neturėsiu kur dėt…

“Ačiū, bet man jokios pagalbos nereikia!”- net nepajutau, kaip iš lūpų išsprūdo atsakymas. Vaikinas nieko neatsakė, tik tebežiūrėjo į mane tom giliom akim… Ilgai nelaukus, uždariau duris… Tebestovėdama už uždarų durų, klausiausi besileidžiančio žemyn nepažįstamojo žingsnių… Kai trinktelėjo laiptinės durys, man, tarsi, kas per širdį dunkstelėjo… ir staiga išgirdau tėviškai priekaištingą balsą “Juk tu prašei manęs pagalbos!…”

Perskaityti visą straipsnį »

Dabar medinėje dėžutėje saugomi jų susirašinėjimai mano draugams yra lygiai tokie pat svarbūs, kaip ir tada, kai jie juos rasdavo pašto dėžutėje.

Neseniai praūžė gražiausios metų šventės: Šv.Kalėdos ir Naujieji metai. Krūvos dovanų, skanių, saldžių ir rankomis neapčiuopiamų, aibė linkėjimų ir sveikinimų pasiekė kiekvieną iš mūsų. Atvirukai iš tolimiausių pasaulio kampelių, elektroniniai ir popieriniai(?). Laiškai – kompiuterio ekrane ir pašto dėžutėse. Kurių daugiau? Nagi, paskaičiuokime kiekvienas, kiek popierinių laiškų gavome? O kiek parašėme?

Popierių keičia skaitmena

Elektroninės erdvės įtaka šiuolaikiniam žmogui beribė: internete mes skaitome knygas, diskutuojame su žmonėmis net nepažinodami jų, dalijamės patirtimi ir patarimais su visu pasauliu. Taip pat talpiname nuotraukas iš savo gimtadienių ar atostogų, žiūrime labiausiai mums patikusias TV laidas, piešiame, žaidžiame, kuriame eiles, skaitome laikraščius, rašome dienoraštį…. Ir rašome laiškus: toli išvykusiam draugui, seniai bematytam bičiuliui ar giminaičiui. Padėka, sveikinimai, užuojauta, kvietimas, ar tiesiog pasakojimas, kaip sekasi, – kokių tik nesame rašę laiškų. Dar meilės labai dažni. Gi kuris nesame mylėjęs… Rečiau ar dažniau, bet turbūt kiekvienam iš mūsų yra tekę rašyti kažką panašaus. Tai, ką seniau darėme popieriaus lape, šiame amžiuje dažniausiai darome kompiuterio ekrane.

Perskaityti visą straipsnį »

Tikriausiai visiems teko susidurti su reklama internete? Skaitant delfi ar kitus naujienų portalus dažnai pradeda erzinti įvairūs mirgantys reklaminiai skydeliai, kurie atitraukia dėmesį nuo skaitomo teksto. Dar blogiau, jei įpusėjus skaityti iššoka reklaminis pasiūlymas, kurio nepavyksta atsikratyti, kol nepaspaudžiamas (x). Taip išblaškomas dėmesys ir “pametama” kur buvo skaitoma. Žinoma, nederėtų dėl erzinančių reklamų vienareikšmiškai kaltini naujienų portalų ir kitų interneto svetainių savininkų, juk jie mums pateikia aktualią informaciją visiškai nemokamai ir už tai tik reikalauja skirti truputi papildomo mūsų dėmesio jų talpinamoms reklamos.

Tačiau šiais erzinančiais nepatogumais galima atsikratyti labai lengvai. Populiariausioms naršyklėms Internet Explorer, Mozilla Firefox, Google Chrome yra sukurti papildiniai, kurie blokuoja puslapiuose talpinamą reklamą ir jus galite ramiai mėgautis skaitoma informacija be jokių ypatingų pasiūlymų, akcijų, išpardavimų ir t.t.

Pateikiu minėtųjų populiariausių naršyklių reklamos blokavimo papildinių nuorodas:

• Mozilla Firefox Adblock Plus,
• Google Chrome AdBlock,
• Internet Explorer Simple Adblock.

Juos įsirašyti į jūsų naudojamą naršyklę turėtų būti tikrai nesunku, todėl manau papildomų instrukcijų kaip tai padaryti neprireiks. Sėkmingo naršymo internete be nepageidaujamų reklamų.

Edmundas Malūkas domėjosi ir rašė apie amžiną nusikaltimo ir bausmės problemą. Kūriniai šokiruoja pateikiamais vaizdais, aprašomos situacijos kartais verčia šlykštėtis ir piktintis, kodėl rašytojas toks beširdis, pateikiantis vaizdus, kurie atgrasūs. Jis pasakoja istorijas žmonių, kurie nėra „pagražinti“, vaizduoja juos tokius, kokie jie yra, pateikia tikrąją kasdienybę.

Bausmė ne ta, kad Dievas išvarė žmogų iš rojaus – jis suteikė pasirinkimo laisvę.

„Šiukšlyno žmonių“ pasakojimas atskleidžia jaunuolių Gustės ir Mato likimus. E. Malūkas romaną parašė po bendravimo su tikraisiais šiukšlyno žmonėmis, valkatomis, kaliniais, narkomanais, juodojo verslo žmonėmis. Būtent dėl to siužetinė linija nustebina atviromis engimo, smurto scenomis. Istorija įtraukia skaitytoją ir nepaleidžia iki paskutinės akimirkos. Gustė ir Matas yra vaikų namų gyventojai, kurie pabėga ir stengiasi išlikti žiauriame pasaulyje, Vilniaus gatvių gyvenime. Žmogui reikia žmogaus. Taip jaunuoliai kenčia įvairius išbandymus, bet žino, kad dar turi vienas kitą. Knyga vertinama kontraversiškai, kai kuriems nėra priimtini žiaurūs vaizdai, kitus – sugraudina ir nepalieka abejingų.

„Šiukšlyno žmonės – vieniši žmonės“. Knyga parašyta tuo metu, kai apie valkatavimą buvo mažai šnekama, nenagrinėjamos problemos, netgi, stengiamasi apsimesti, jog tai neegzistuoja. Bet kaip yra iš tikrųjų? Tai – šių dienų problema. Miesto gatvėse būriuojasi nemažai žmonių, kurie prašo išmaldos. Daug jų būna prie bažnyčių, turgaviečių, ten, kur vaikšto daug žmonių. Perskaityti visą straipsnį »

Aukštojo mokslo reformos ypatumai

Šis straipsnis yra vieno Lietuvos piliečio nuomonė, apie tai kas šiuo metu vyksta šalyje ir juo tiesiog yra išsakoma asmeninė pozicija.

Po seimo rinkimų 2008 m. susidariusi valdančioji koalicija užsibrėžė vykdyti įvairiausias reformas. Nuo mokesčių iki mokslo pertvarkos reformų, nuo kurių padarinių galvos sopulys dar ilgai kamuos visuomenę, o jos vykdytojai kalbės, jog klaidų nepavyko išvengti, „kas nedirba, tas neklysta“ – tik tautai tos klaidos, padarytos veikiausiai per skubėjimą vis kažką keisti, paliks gylių randų. O vykdytojai sėdės opozicijoje ir ciniškai šypsodamiesi kritikuos naujus valdančiuosius.

Štai viena reformatorių darbo krypčių – aukštojo mokslo reforma, pradėta vykdyti nuo 2009 m. Tema, kuri eskaluojama žiniasklaidoje dabar vis tankiau, po konstitucinio teismo išaiškinimo, jog kai kurios reformos vykdomos nuostatos nesuderinamos su pagrindiniu šalies įstatymu.  Tai tik ledkalnio viršūnė to, kas buvo nuveikta. Valdantieji net šiaudo griebiasi, kad toliau judėtų nenusisekusi reforma: kuomet seime balsuojama už pataisas nedalyvaujant opozicijai – ar tai normalu, demokratiška?

Perskaityti visą straipsnį »

Antidiskriminaciniai įstatymai yra priimti, tačiau jie neturi žaibiškos veikimo galios.

Paskutiniais metais terminas diskriminacija paplito visuomenės gyvenime ir viešoje erdvėje. Jos esmė yra socialinė diskriminacija. Tai yra – aktyvus lygių galimybių pažeidimo veiksmas, kliuvinių sudarymas, siekiant įsidarbinti, dirbant, mokantis, arba norint dalyvauti įvairiose veiklose asmenims, kurie kažkokiomis savybėmis skiriasi nuo dominuojančios visuomenėje žmonių grupės. Šiuo metu lygybės taikymo principo pažeidimas yra pripažinta problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Visuomenė tampa nesaugi, kai vieni jos nariai išskiriami dėl kažkokių, ne jų asmenybei būdingų bruožų, o tik dėl nepanašumo  į kitus. Pagarba žmogaus teisėms bei visuomenės įvairovei yra viena pagrindinių demokratijos vertybių. Tačiau mūsų gyvenimo kasdienybėje įvairiais požymiais besiskiriantys žmonės tampa diskriminacijos, stereotipų, įvairių nuostatų ar net atviros neapykantos  aukomis. Šie žmonės tampa socialiai atskirti, jiems sunkiau prieinamas geras išsilavinimas o tuo pačiu ir geras apmokamas darbas. Jų dalyvavimas visuomenės ar politiniame gyvenime būna labai menkas, arba jo visai nebūna.  Visuomenės apklausų duomenimis žmonės, net ir žinodami apie įstatymais ir teisės aktais įtvirtintą draudimą diskriminuoti dažnai pateisina kai kurias diskriminacijos apraiškas. Kartais net  iš valdžios institucijų girdimos diskriminacinės nuostatos, kai dėl prastų gyvenimo sąlygų ar negebėjimo įsidarbinti yra kaltinami patys pažeidžiamoms visuomenės grupėms priklausantys asmenys. Argumentuojama tuo, kad šie asmenys neturi pakankamos motyvacijos darbui, riboti jų profesiniai gebėjimai. Tačiau negalvojama, kad tam didelę įtaką daro socialinis kontekstas, gyvenimo sąlygos.

Perskaityti visą straipsnį »

Į kairę ar į dešinę?

Baigiasi pirmasis naujųjų metų mėnuo. Vyresnieji mokiniai, jausdami artėjančią mokslo metų pabaigą, kamuoja save sunkiai atsakomais klausimais. Ką turėčiau dirbt, kad uždirbčiau pakankamai daug pinigų? O ką, kad jausčiausi savo vietoje? Jei atsakymai į šiuos klausimus skiriasi – gresia sustiprėjęs egzistencinis nerimas. Ieškant kompromiso pavargstama, pervargstama, viskuo persisotinama. O kai nebeturi jėgų, rasti atsakymą atrodo nebe taip svarbu, ir labiau pradedama krypti į materialinį saugumą garantuojančią pusę. Siela išvargusi ir dvasiniai dalykai – pasitenkinimas darbu, studijomis, polėkis tobulėti – nublanksta bei netenka svorio. O vėliau dėl tokio silpnumo svarbiu momentu gailimąsi. Žinoma, būna ir priešingų situacijų, kada spontaniški sprendimai nuveda kur kas geresne linkme.

Baigiasi pirmasis naujųjų metų mėnuo. Daugelis šio puslapio skaitytojų jau tikriausiai pamiršo tą jausmą, kai rankose laikai savo ateitį, ir tik anūkai kartas nuo karto primena, kad tai kažkada buvo išgyventa. Aišku, nors tas jausmas ir pergyventas, neretai jaunystės svajonių neužmiršusioj kertelėj slepiasi nusivylimas, apgailestavimas dėl priimtų sprendimų, pasirikto gyvenimo kelio. Na, bet puikiai suprantame, kad savęs teisimas už neteisingai padarytus ar išvis nepadarytus dalykus mažų mažiausiai pradės liūdinti. Juk visuomet stengiamės, kad viskas išeitų kuo geriau. Ar jūsų kartais neaplanko tokie jausmai? Bet kokiu atveju, siekiant svajonės ar nuo jos tolstant, galima laimingai gyventi. Tereikia visuomet atsiduoti visa širdim ir visomis jėgomis. O jų reikia, nes laimė pati neateis – ją reikia kurti. Reikia mokytis į viską žiūrėt per optimizmo prizmę ir nesustoti ties neigiamomis detalėmis.

Baigiasi pirmasis naujųjų metų mėnuo. Kokių pažadų šiais metais sau išsikėlėme? Daugiau mokytis, daugiau skirti laiko tam ar kitkam, daugiau džiaugtis, daugiau,  daugiau, daugiau… O mažiau?  Truputėlį sunkiau į save pažiūrėt iš šios pusės, nes ji susijusi su savikritika. Tačiau toks savęs įvertinimas yra veiksmingesnis.

Tuoj prasidės vasaris. Linkiu gyventi remiantis Marko Aurelijaus žodžiais: „Kur galima gyventi, ten galime ir laimingai gyventi.“

XXI amžiuje vis labiau ima populiarėti netradicinės medicinos būdai. Mokslininkų yra teigiama, kad gydyti gali ne tik vaistai, bet ir kvapai, spalvos ar net knygos. Visai neseniai atsiradusi biblioterapija įvairaus amžiaus žmonėms siūlo netradicinį gydymo būdą – gydymą knygomis.

Laiko patikrintų išminties knygų turi beveik visos kultūros: indai turi Vedas ir Upanišadas, musulmonai – Šv. Koraną, žydai – Senąjį Testamentą, kinai vadovaujasi nesenstančia Konfucijaus išmintimi, o štai krikščionys – Biblija.

Biblioterapijos terminas pirmą kartą atsirado 1916 m., o 1920 m. knygų skaitymas jau buvo naudojamas kaip gydomoji terapijos priemonė. Po penkiasdešimties metų, 1950 m. buvo skiriama keletas biblioterapijos tipų: nemedicininė biblioterapija, kurią taikydavo bibliotekininkas parinkdamas, kokias knygas žmogus turėtų skaityti ir biblioterapija kaip atskiras mokslas, kuris reikalavo specialaus pasirengimo. Šiandien Lietuvoje yra daugiau paplitęs pirmasis biblioterapijos tipas. Kiekvienas žmogus gali reikalauti iš bibliotekininko parinkti jam tinkančią knygą. Dauguma bibliotekininkų yra kompetentingi savo srities specialistai, tad be vargo gali rasti žmogaus poreikiams tinkamą knygą.

Biblioterapija dar kitaip gali būti vadinama psichologinės pagalbos metodas, efektyvus skaitymas. Tai yra ne tik knygos skaitymas, bet ir gilesnė kūrinio analizė, bandymas suvokti grožinės literatūros interpretacijas. Taikyti biblioterapiją palanku todėl, kad žmogus gali pajusti knygos veikėjo gyvenimą, pasimokyti iš jo, rasti paguodos ir stiprybės, atsakymus į jam rūpimus klausimus. Labai svarbu mokėti parinkti tinkamą knygą, tokią, kurioje būtų atspindėtas bent kiek panašus gyvenimas, įvykis, kurį žmogus išgyvena. Taip pat taikant biblioterapiją labai svarbu suprasti, kad ta pati knyga negali tikti visiems žmonėms. Tarkim, jei dauguma jaunimo skaito amerikiečių rašytojo, bestselerių autorius, lyderiavimo ir saviugdos trenerio Robin Sharma knygas, tai nereiškia, kad šios knygos tiks pagyvenusio amžiaus žmonėms. Pagyvenusio amžiaus žmonėms labiau tiktų laiko patikrintos knygos.

Perskaityti visą straipsnį »

Kompiuteris gali būti ir draugu, ir priešu.

Darbo skelbimuose bene svarbiausias reikalavimas būsimam darbuotojui – mokėti anglų kalbą ir dirbti kompiuteriu. Kadangi gyvename technologijų vystymosi ir tobulėjimo amžiuje, mokėti naudotis kompiuteriu privalu.  Anglų kalbos mokėjimas ir darbas kompiuteriu simbolizuoja priklausymą jaunajai, veržliai  kartai. Šiandien juk akivaizdu, kad anglų kalbai įsivyraujant visose gyvenimo srityse, dabartiniai vaikai jos mokosi tarsi nesimokydami, kaip kadaise jų tėvai išmoko rusų kalbą – žiūrėdami televiziją, filmus, klausydamiesi muzikos. Svetimų kalbų mokėjimas dar niekam nepakenkė, kaip pasakė A. Kubilius, kalbų mokėjimas – didžiulis turtas, o kaip yra su kompiuteriu?

Yra žmonių, kurie iš prigimties būdami smalsesni kompiuteriu išmoko naudotis būdami šešiasdešimties ir solidesnio amžiaus. Vis dėlto daugiau vyresnių žmonių, įsitikinusių, jog taip šito „meno“ ir neišmoks. Truputį gaila. Kaip tik jiems interneto ryšys palengvintų gyvenimą: susimokėtų mokesčius nestovėdami eilėse, perskaitytų svarbiausias naujienas nepirkdami žurnalų ir laikraščių, bet kada galėtų klausytis radijo stoties „Pūkas“, greitai  ir pigiai nusiųstų elektroninį laišką toli esantiems vaikams ir vaikaičiams. Deja, mūsų vyresni žmonės drovisi mokytis dirbti naujomis technologijomis.

Perskaityti visą straipsnį »

Būkim tylesni, kai šitaip sninga,
Kai mieste tokie balti kalnai.
Niekas nepradingo, nesustingo…
O jei ką užsnigo – laikinai…
Sniegas toks tylus, pabūkim tyliai
Ir nešaukim dideliu balsu.
Kaip ir vakar laukiam, liūdim, mylim…
Ar nuo sniego gera ar baisu?
Esam, tad ir sniegui duokim teisę
Kristi tyliai ir tylėt pusny.
Juk vis tiek – mylėsim, lauksim, eisim…
Tik, kol sninga, – būkim tylesni.
Ramutė Skučaitė