Temos Archyvai: Visuomenė

MANO NUOMONĖ APIE LAIKĄ

Spaudoje rašė, kad šalies ūkiui sezoninis laiko kaitaliojimas yra ženkliai naudingas, o kaip tai veikia žmonių sveikatą – ar kas pasidomėjo? Augalai ir gyvūnai gyvena pagal saulės laikrodį, jiems reikia padėti augti ar žydėti, o žmogui valanda į tą ar kitą pusę – niekis, prisitaikys pats… Aš nesu ekonomistė ir nežinau, kiek Lietuva sutaupo ir kiek gauna pelno, bet  gal dabar neskaičiuokim ir nesidalinkim dar neuždirbtų pinigų, o pamąstykim apie žmones, kurie dirba – gamyboje, mokyklose, parduotuvėse, etc.

Žmogaus biologinis laikrodis – unikalus, pagal jį yra sudėlioti visi mūsų organizmo ritmai – medžiagų apykaitos aktyvumas, kūno temperatūra, kraujospūdis. O nuo tų ritmų labai priklauso bendra visų mūsų savijauta, nes pagal šitą laikrodį mes ir užmiegam, ir pabundam. Kai kas nors iš pašalies mums sujaukia įprastą ritmą, organizmas patiria stresą ir ima protestuoti, pasiųsdamas mums į pasąmonę irzlumo, pykčio ar net agresijos signalus.

Kai kuriems žmonėms gal užtenka keleto dienų, kad adaptuotųsi, jie lengviau pakelia tokius prievartinius pokyčius, o kitiems tai sukelia ne tik kad nemalonius jausmus, bet tam tikrų ligų paūmėjimus. Štai kodėl rudenį ženkliai daugiau psichikos ligų, padažnėja depresijos atvejų. Psichologai teigia, kad beveik 10% Lietuvos gyventojų dėl šviesos trūkumo serga sezonine depresija.

Iš tiesų, kam geriau yra nuo to, kad iš mūsų atima pavasario valandą ir ją atiduoda rudenį? Beje, toks pastebėjimas: pavasarį laikrodžius sukame antrą valandą nakties, o rudenį jau ketvirtą valandą? Ką lemia tų dviejų valandų skirtumas – kas paaiškins…Manoma, kad trečią valandą nakties iki minimumo organizme sumažėja melatonino, atsakingo už mūsų nuotaiką. Taigi, tiems, kurie dar nemiegos tą valandą gali labai daug juodų minčių į galvą šauti…

Rūkyti, girtuokliauti – yra labai blogai, o išderinti žmonių biologinius laikrodžius yra gerai?! Kai į gatves ankstų ir tamsų rytą pasipila neišsimiegoję vairuotojai ir padidėja avarijų tikimybė, gydytojas padaro apmaudžią klaidą, nes jo smegenys recepto rašymo metu dar miega, pamoką veda dar neatsibudę mokytojai, bet mokiniai jų negirdi, nes paprasčiausiai snaudžia, o darželinukai iš viso miegantys nutempiami į savo „darbo vietas“ – tai yra gerai? Paskui visi stebisi, kodėl lietuviai mažai šypsosi, kodėl tiek daug irzlių ir piktų žmonių…

Ar viso to reikia mums? Taip! Nes mūsų laikais ekonomika svarbiau nei žmonės! Ar kam nors įdomu, kad rudeninis laikas brangiau kainuoja? Nes anksčiau ateinančios sutemos privers anksčiau įžiebti elektros lemputes, vadinasi, daugiau sunaudosime elektros energijos ir daugiau sumokėsime energetikams. Kas nors pasidomės ar turime papildomą kišenę?

Tokia mano nuomonė.

Pagarbiai, Danutė

REALYBĖS ŠOU – RINAU ŠEIMYNĖLĖ

Įtariu, kad šiandienos dienoraščio pamastymai daug kam nepatiks ir sulauksiu daug kritikos dėl jų. Bet galbūt dienoraštis ir yra geras tuo, kad čia gali reikšti savo nuomonę.

Tačiau, kaip žinote, paprastai aš stengiuosi kalbėti už daugumą senjorų, nes toks ir yra draugauki.me tikslas. Ir būtinai tai darysiu ateityje.

O buvo taip. Su savo vaikais ir kolegomis pensininkais nuolat pradėdavau ginčytis, kuomet kalba pasisukdavo apie Rinau šeimos istoriją. Nes jie labai užjausdavo mergaitę ir jos mamą. O ką aš? O aš vis sakydavau, kad ši istorija labai jau keista ir joje slypi kažkas neaiškaus. Mane vadindavo nejautriu, skeptiku ir negatyviai nusiteikusiu šio įvykio atžvilgiu.

Bandydavau teisintis, kad teismai dėl tokios paprastos situacijos tiek ilgai tęstis negali. Taip pat atkreipdavau jų dėmesį į mamos šaltakraujį ir neemocionalų veidą, pasakojant apie vaiko tragediją. Na, o labiausiai man užkliūdavo didžiulis žiniasklaidos dėmesys. Mano seno bičiulio dukra dirba vaikų teisių skyriuje prie savivaldybės, tai jie kasdien susiduria su žymiai sudėtingesnėmis ir įdomesnėmis istorijomis, tačiau jomis kažkodėl žurnalistai nesidomi.

Tikiuos, jog nuo vakar dienos kai kas pereis į mano pusę. Turbūt girdėjote paskutinį istorijos posūkį, jog tėvas mergaitę pagrobė ir per Latviją išsivežė į Vokietiją. O ar matėte vakar žydruosiuose tv ekranuose, kad visame vaiko vogimo trileryje dalyvavo ir televizija su savo kameromis?

Tad, tikra tai istorija ar pramanyta? Pramanyta. Tačiau atsakymą į kitą klausimą, koks yra šio prasimanymo tikslas, mes sužinosime tik istorijos pabaigoje. Tad, turime toliau sekti įvykius ir dalyvauti. Kai kurie sumanymo fragmentai jau aiškėja. Ponia Inga dalyvauja seimo rinkimuose nuo Liberalų ir centro sąjungos (LiCS). Juk bet kokia istorija gali padėti būti išrinktam, ypač sulaukusi tokio atgarsio kaip ši su mergaite.

“Dviračio žinių” pelės politilogės Mauzeris ir Sūrskis vakar taip pat išsakė mane palaikančią nuomonę. Žinoma, tik žymiai labiau hiperbolizuotą. Pasak jų, Michaelis yra Berlyno mėgėjų teatro aktorius, o Inga Renau dailininkų sukurtas trimatės grafikos modelis ir apskritai yra netikras žmogus. Ir kitą savaitę mes balsuosim, ar palikti vaiką šiame realybės šou ar išbalsuoti.

Žodžiu, nepamirškime paprastos šiuolaikinių modernių laikų tiesos: kuo daugiau apie kažką šnekama, tuo įnirtingiau reikia ieškoti kažko užslėpto už šio pasakojimo: trečiame, ketvirtame ar dešimtame plane. Nenustebkit, jog ne visada pavyks ką nors aptikti, tačiau teks išlikti paprastais šio teatro žiūrovais ir vertintojais.

JAUNIMO PILIETIŠKUMO SKATINIMAS

Draugauki.me palaiko kiekvieną teisingą ir reikalingą akciją, vykdomą Lietuvoje. Ši kartą mes atkreipėme dėmesį į Lietuvos jaunimo organizcijų tarybos vykdomą kampaniją, kuri skatina jaunimą nebūti abejingais įviriomis socialinėmis prasmėmis. Kviečiame susipažinti su šio projekto pristatymu:

„Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) šiemet jau ketvirtą kartą inicijuoja informacinę jaunimo pilietiškumo skatinimo kampaniją „Man ne dzin“. Pagrindinis kampanijos tikslas – skatinti  aktyvų jaunimo dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, gilinti žinias ir susidomėjimą valstybiniu ir vietos lygiu vykstančiais procesais bei paskatinti jaunus žmonės išreikšti savo politinę valią ir aktyviai dalyvauti 2008 metų Seimo rinkimuose.

Aktyvus jaunimo dalyvavimas pilietiniame gyvenime išlieka vienas opiausių iššūkių Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Remiantis 2007 metų tyrimu tik 25 % apklaustųjų mano, kad jaunas žmogus yra pilietiškas,  prisiimdamas atsakomybę (ne tik prieš artimiausius žmones) ir dalyvaudamas visuomeniniuose procesuose.

„Man ne dzin“ – tai ne politinė kampanija, jos metu bus įvairiais kanalais siekiama pasiekti jauną žmogų paskatinti jį ateiti pareikšti savo nuomonę prie balsavimo urnos. Kampanijos metu bus sukurtas internetinis puslapis www.mannedzin.lt, kuriame jaunimas galės rasti visą informaciją susijusią su balsavimo procedūromis ir kita aktualia informacija bei projekto motyvacine medžiaga – vaizdo ir garso įrašus, žymių žmonių pasisakymus pilietiškumo tema. Taip pat projekto informacinėje kampanijoje numatomos veiklos – reklama radijuje ir televizijoje, taip pat tiesioginiai susitikimai su jaunais žmonemis 6 miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Ukmergėje, Jubarke ir Druskininkuose.“

O čia naudinga informacija visiems rinkėjams:

Informacija apie išankstinį balsavimą ir rinkėjo pažymėjimą

Žmonės, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į savo rinkimų apylinkę (nes tarkim gyvena kitame mieste arba tą dieną išvyksta), gali balsuoti iš anksto.

Išankstinis balsavimas vyks spalio 8 ir spalio 9 dienomis nuo 12 iki 20 valandos. Jis vyks patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apygarda, mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta.

Jei esate iš X miesto, bet šiuo metu gyvenate kitame mieste nei esate registruotas, galite nueiti į gyvenamo miesto Savivaldybę ir ten balsuoti. PVZ.: Jei esate iš Jurbarko, bet šiuo metu gyvenate Vilniuje, galite eiti balsuoti į Vilniaus savivaldybę. Nepamirškite, kad su savimi reikia turėti rinkėjo pažymėjimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę).

Rinkėjo pažymėjimą galite atsispausdinti Vyriausios rinkimų komisijos tinklapyje www.vrk.lt skiltyje Rinkėjo pažymėjimo spausdinimas arba adresu https://www.rinkimai2007.org/litvote_public/certificate_form.php?.

Taip pat jei iškilo klausimų galite kreiptis Vyriausios rinkimų komisijos informaciniu telefonu 1855.