Temos Archyvai: Transportas

“MAŽOS MAŠINĖLĖS”

Turėjau aš per savo ilgą gyvenimą pačių įvairiausių automobilių. Nebuvau verslininkas, tad jų nekeičiau itin dažnai, tačiau visgi per šešiasdešimtį metų manasis mašinų parkas suskaičiavo šešis skirtingus modelius. Taip išeina, kad jeigu pradėjau važinėti maždaug sulaukęs dvidešimties, tai vidutiniškai vienas automobilis man tarnavo 6-7 metus.

Tačiau įvertinus tai, kad savo pirmuoju automobiliu „Žiguliais“ važinėjau apie 15 metų, tai kitų mašinų eksploatacija gaunasi gerokai trumpesnė. Ko gero, senasis Žiguliukas ir bus pats įsimintiniausias. Nežinau, ar laikas nugludino, ar iš tikrųjų taip buvo viskas gerai su šiais automobiliais, kad nieko ypatingai blogo negaliu prisiminti. Čia tikriausiai galioja taisyklė, kad senas daiktas, yra geras daiktas. O dar nostalgija prisideda. Tvirtos buvo mašinos ir ilgaamžės. Sunku buvo įsigyti, bet įsigijęs turėjai ilgam. Mes irgi ilgai prisiminėm su žmona tą dieną, kuomet reikėjo važiuoti į tų laikų „saloną“ ir išsirinkti mūsų pirmojo modelio „Žigulių“ spalvą.

Vėliau prasidėjo intesyvesnis automobilių keitimas, kurį diktavo mūsų šalies ekonominė situacija. Labai greitai stojosi ant kojų „sėkmingai“ veikiančios privačios įmonės, kurios pagal vakarietišką verslo modelį ėmė dalinti darbuotojams pusiau nuosavus pusiau bendrovei priklausančias mašinas. Na, ir mūsų firma parūpino netgi kelionę į Austriją patiems darbuotojams turguose išsirinkti nenaujas transporto priemones.

Pirmoji mano tikra užsienietiška mašina buvo antros kartos Volkswagen Golf, kurią pats ir parsivariau iš Austrijos. Na, tikrai tuo metu tai buvo mažas stebuklas: automatiniai langai, automatinė pavarų dėžė ir t.t. Žodžiu, mano modelyje buvo pagerinta komplektacija. Ji ir pradėjo neužilgo byrėti. Ir problemos ėmė lysti viena po kitos. Tačiau golfuko prisiminimas visvien išliko kažkoks  teigiamas. Galbūt dėl to, kad tai buvo pirmoji mano mandra mašina.

Po to buvo staigus svaiginantis šuolis mano mašinų parko tobulėjimo prasme. Bendrovė, kurioje dirbau išdalino naujut naujutėles mašinas! Golfą turėjau atiduoti ir vietoj jo gavau tais pačiais 1992 metais pasirodžiusį… Renault Twingo. Tegu nesupyksta šios mašinos fanai, tačiau mano manymu, tai greičiau žaislas nei rimta transporto priemonė. Nors, beje, pirmą ir vienintelį kartą savo gyvenime patyriau, ką reiškia žmonių dėmesys. Kuomet važiuodavome Kauno gatvėse, nebūdavo abejingų. Visi grežiodavosi į palengva riedančią simpatišką miniatiūrinę boružę.

Firma greit subyrėjo, kaip ir įprasta tiems laikams, Twingo pardavė ir štai pagaliau teko rinktis kažkokius ratus pačiam. Labai nusisekė su Ford Sierra hačbeku, kuris buvo itin patvarus, stabilus ir patikimas. Ko gero, labiausiai man patikusi mašina iš visų turėtų. Maniau, jog ir suvažinėjęs ją, pirksiu kažką iš Ford‘ų. Tačiau nelabai „įkasdavau“ naujesnių modelių kainos. Priešingai gavosi su 1988 m. Opel Vectra A sedanu. Nemanau, kad Opel‘iai blogi automobiliai, tiesiog greičiausiai manasis kažkoks brokuotas buvo. Gedo viskas kas tik galėjo: greičių dėžė, variklis, važiuoklė byrėjo, vairas ir t.t. Su kiekviena diena ateidavo ir naujas gedimas.

Šiuo metu vairuoju ir kolkas tikrai džiaugiuosi Peugeot 406‘u. Tai 1999 metų universalas. Kuo ilgiau naudoju šį automobilį, tuo daugiau sužinau, apie šių mašinų patikimumą ir patvarumą. Retas serviso specialistas randa kokių nors priekabių prie šio prancūzų gaminio. Taip kad, turėkite tai omenyje, kai rinksitės sau automobilį. Gero kelio ir kuo mažiau rūpesčių su Jūsų  kasdieniais pagalbininkais!

ELEKTRONINIS BILIETAS

Sveiki, norėjau, kad padiskutuotume apie elektroninį viešojo transporto bilietą. Ar naudojatės, ar patinka toks būdas atsiskaityti? Kokius matot minusus?
Nepamenu, ar minėjau, bet aš gyvenu Kaune, kur elektroninio bilieto sistema veikia maždaug metus, o gal ir ilgiau. Aš įsigijau šį bilietą praeitą vasarą. Pradžioje, kaip ir visada, kilo įvairiausios kvailos mintys: „ar veiks?“, „o gal būtent man nesuveiks?“, „o jei kontrolė?“. Ir iš tiesų pirmą kartą važiuodamas autobusu turėjau vieną nesusipratimą.
Pirkdamas bilietą Maksimoje, paklausiau pardavėjos, kada bilietas pradės veikti. Ji atsakė, kad beveik iš karto po įsigyjimo. Aš įsėdau į autobusą maždaug po valandos, na ir kaip tyčia už kelių stotelių įlipo kontrolė! Patikrino mano bilietą ir… „mokėkit baudą“. Geras dešimt minučių „pasikalbėję“ draugiškai išsiskyrėme ir manęs nenubaudė. Laimė, kad turėjau su savimi pirkimo bilieto čekį. Pasirodo, kad bilietas aktyvuojamas ir juo galima pasinaudoti tik maždaug po dviejų valandų. Todėl dar kartą pasitvirtino taisyklė, kad reikia klausti dalykų kelis kartus ir įvairių žmonių. Vieną kartą pasiteiravęs pardavėjos gali apsigauti. Beje, ši informacija parašyta ir su bilietu parduodame lankstinuke. Tačiau, galvojau, kad čia viskas paprasčiau ir nepaskaičiau.
Taigi, tai vienintelis šio bilieto minusas. Šiaip tai man patinka tokia moderni sistema. Daugelį metų turi vieną ir tą patį plastikinį bilietą. Jis nesidėvi, kaip popierinis mėnesinis bilietas. Žinoma, tik reikia nepamiršti ji kas mėnesį pratęsti. Taip pat saugiai gali nešioti piniginėje, kaip ir kitas korteles. Žinai, kad nepamesi. O kadangi ir šiaip mėgstu išbandyti naujoves, tai greitai pripratau prie šio elektroninio bilieto. Laukiu Jūsų komentarų!