Temos Archyvai: Taupymas ir investavimas

Valgyk ir taupyk, arba kaip mažinti išlaidas maistui…

Kai maisto produktų kainos vis stiebiasi į nežinomas aukštumas, kai mus vis vilioja naujos akcijos prekybos centruose, vėl ir vėl kyla klausimas – kaip sutaupyti. Atsisakyti gardaus kąsnelio ar tiesiog imti ir labiau kontroliuoti pirkinius? Gal neverta gaminti namuose, gal taip brangiau?

Foto M. Aglinskaitės
Foto M. Aglinskaitės

Visgi gaminti namuose verta ir naudinga, įdomu ir taupu. Mūsų mamos ir močiutės tikriausiai užverstų pačiais pačiausiais taupymo virtuvėje triukais. Na, o šiandien dalinuose užsienio spaudoje rastais ir mums adaptuotais patarimais. Gal ir visiems žinomais, bet ne pro šalį dar kartą juos peržvelgti.

Gaminti daugiau ir dalį užšaldyti kitam kartui. Daugelį patiekalų tikrai galima lengvai laikyti šaldiklyje, o prireikus atšildyti, pvz., gamindami pyrago pagrindą, dalį tešlos užšaldykite. Kitą kartą tiesiog sugalvosite naują pyrago įdarą, o pagrindas jau bus paruoštas. Taip sutaupysite ir laiko.

Vienas puikiausių patarimų – planuoti savaitės pietus. Apgalvojame, ką norėtumėte valgyti kiekvieną dieną, peržiūrime produktų lentynas virtuvėje, šaldytuvo turinį ir sudarome pirkinių sąrašą. Jau seniai įrodyta, jog perkant pagal iš anksto numatytą planą sutaupome net iki 10 % pirkinio sumos.

Toliau skaityti Valgyk ir taupyk, arba kaip mažinti išlaidas maistui…

ŽURNALO „INVESTUOK“ SEMINARAI

Žinot, vakarykštis Rasos išsamus ir gilus komentaras apie žmonių mulkinimą taupymo ir investicijų srityje, paskatino mane parašyti dar vieną nedidelę apžvalgą ta tema (skaitykite ankstesnes temas: Investavimas vaikų ir anūkų ateičiai, Investavimas vaikų ir anūkų ateičiai II , Investavimas vaikų ir anūkų atečiai III, Pensijų reforma). Tik šį kartą šiek tiek iš kitos pusės. Bet, deja, esmė ta pati – žmonių timpčiojimas už virvučių.

Yra toks leidinys „Investuok“, skirtas investicinių priemonių apžvalgai, įvairių pasaulio šalių rinkų bei ekonomikos analizei. Atvirai kalbant, labai apsidžiaugiau, kuomet atsirado šis žurnalas. Juk taupymo prasme lietuviai labai atsilieka nuo išsivysčiusio pasaulio ir yra tikrai neišprusę šioje srityje. Kas nežinot, greta mėnesinio žurnalo, leidėjai dar organizuoja ir seminarus į kuriuos kviečiasi įvairius ekonomikos ekspertus. Tačiau mano optimizmas baigia išblėsti. Vakar galutinai įsitikinau, kad nesuvokiu nei šio žurnalo nei seminarų prasmės. Kas buvo vakar? Vyko eilinis „Investuok“ seminaras Kaune, studentų gatvėje, Kauno technologijos universiteto patalpose. Tai buvo trečiasis „Investuok“ seminaras, kuriame man teko lankytis. Iš pirmų dviejų man neišliko jokia naudinga informacija. Na, o vakar jau tiesiog atvirai buvo tyčiojamasi iš žmonių laiko ir pinigų (žurnalo prenumeratoriams keletas seminarų yra nemokami, kitiems žmonėms tenka už juos mokėti).

Taigi, apie viską šiek tiek smulkiau. Pirmasis pranešėjas buvo Donatas Frejus iš „Aurora Holding“ investicijų kompanijos. Jo tema „Situacija pasaulio akcijų rinkose“. Nė kiek neabejoju šio žmogaus kompetencija ir patirtimi, bet tai ką gavome seminare prilygo žymiai žymiai supaprastintai informacijai, kurią mes gauname kasdien iš visų laikraščių, televizijų ir pan. Netgi apsinuoginusios uogos, vedančios žinias per BTV, daugiau pasako negu daugelis išgirdo vakar. Paprastai šnekant Donatas Frejus nepateikė JOKIOS analizės, bent kiek gilesnių įžvalgų ar egzistuojančių krizės priežasčių apžvalgos. Jo pranešimas buvo elementarus faktų išdėstymas, rodant įvairių pasaulio šalių bei regionų akcijų indeksų kreives. Susidaro įspūdis, kad žmonės laikomi itin naiviais padarais ir kad jiems galima numesti bet kokį mėsos gabalą. Patarimų, kaip elgtis šioje ekonomikos situacijoje paprastiems žmonėms taip pat nebuvo. P. Frejus pateikė tik keletą nuvalkiotų ir labai bendrų tiesų, kurių viena skambėjo taip: šiuo metu patartina laikyti pinigus grynais. Šiuo metu? Kuomet vienas po kito bankrutuoja bankai? Čia ir pirmokui aišku, kad geriau jau laikyti pinigus paprastame indėlyje, kuris yra bent jau apdraustas valstybės. Laikydami grynuosius banke, mes jų daugiau niekada galime nebepamatyti.

Galutinai „Aurora Holding“ specialistas mane papiktino su savo atsakymu į vieno dalyvio klausimą. Klausimas buvo toks: „Kur šiuo metu investuoja „Aurora Holding“ fondai?“. Labai geras žiūrovo klausimas. P. Frejus atsako: „Norėčiau nuo šito klausimo atsiriboti.“ Taip atsako žmogus, atstovaujantis investicinius fondus, į kuriuos galbūt iki vakar dienos aš norėjau ir ketinau investuoti. Jau nebe. Vėlgi, kaip ir kiekviename versle ateities strategija ir ateities planai yra tam tikra prasme paslaptis. Juk konkuruoti reikia. Bet šis žmogus to ir neklausė. Atsakymo juk mes laukėme visai kito: kokius regionus šiuo metu analizuoja ekonomikos specialistai, kokie ženklai gali byloti apie situacijos gerėjimą, ką masto ir kaip elgiasi kitų šalių pinigų valdytojai. Donatas Frejus galėjo bent jau pateikti marketingine prasme suformuluotą atsakymą, kuris patrauktų žmones investuoti į šios bendrovės fondus. Tačiau nebuvo ir tokio atsakymo.

Na, o pabaigai paskutinis akmuo į „Investuok“ daržą. Nesiskaitymas su klientais. Įmonė, kuri stengiasi diegti verslumo, investavimo idėjas žmonėms, su jais elgiasi švelniai tariant nekaip. Mano kolega registravosi seminarui, susimokėjo už jį, tačiau negavo pakvietimo (seminaro vieta nėra skelbiama iš anksto, o pranešama asmeniškai likus kelioms dienoms iki seminaro). Ėmė aiškintis. Buvo pasiūlyta nemokamai apsilankyti sekančiame seminare. Bet pakvietimo ir vėl negavo. Vėl aiškinosi. Po to dar kartą aiškinosi, skambino. Kol buvo pasakyta, tiesiog, kad klaida nebus atitaisyta ir nemokamo seminaro nebus. Klaidų pasitaiko visur, dėl jų niekas nepyksta. Bet problemas spręsti ir bendrauti, deja, reikia kitaip. Ypač verslo atstovams.

Taigi, apžvelgiant šį žurnalą ir jo darbuotojų rengiamus seminarus, matau vieną skaudžią problemą: žmonių negerbimą, normalaus bendravimo stoką. Iš to išplaukia ir nenoras dalintis su aplinkiniais savo tikrai neslaptomis žiniomis (o gal iš tiesų žinių ir išprusimo trūksta?) bei elementarūs organizaciniai nesklandumai, kurių nesugebama išspręsti.

Šis „Investuok“ seminaras buvo man paskutinis.

Vienintelis teigiamas seminaro akcentas buvo tas, jog sužinojau, kad Vilniuje ir Kaune veikia „Finansinio savarankiškumo mokykla“, kurios tiklas yra mokyti vaikus elgtis su pinigais bei verslo įgudžių lavinimas. To tikrai trūksta mūsų šalyje ir šią idėją palaikau. Tikiuosi, kad ši mokykla duoda tikrai realios naudos.

INVESTAVIMAS VAIKŲ IR ANŪKŲ ATEIČIAI III

Keista: įvedus google.lt paieškoje „jaunimo indėlis“ pirmoje eilutėje randame „Hansabanko“ gana išsamų šios paslaugos pristatymą: http://www.hansa.lt/fiziniams24_28.html . O ieškant pačiame tinklapyje – kaip minėjau praeitame įraše – informacijos bent man nepavyko rasti. Galbūt google dar vis randa pasenusią informaciją.

DnB NORD banko svetainėje labai lengvai randame skyrelį „Vaikų indėliai“ ir pakankamai aiškų aprašymą: vaikų indėliai . Čia aptinkame ir konkrečias už indėlį vaikams siūlomas palūkanas: 5,5 % indėlį dedant litais, 3,5 % eurais ir 3,0 % doleriais.

„Snoras“ nepateikia jokios informacijos. Parex banko tinklapyje taip pat nerandame jaunimo indėlio paslaugos.

Šiaulių banko svetainėje greitai ir lengvai surandame „Vaiko indėlio“ paslaugą. Šiaulių bankas iš visų paminėtų bankų plačiausiai aprašo šį taupymo būdą bei pamini konkrečias palūkanas. Jos kurkas didesnės nei siūlomos DnB NORD banko. Šiaulių bankas atitinkamai už indėlį litais siūlo 7,1 % palūkanas, už indėlį eurais 6,2 % ir už indėlį doleriais 5,0 %. Plačiau skaitykite čia. Beje, pažymima, kad šios palūkanų vertės galios iki 2009-05-31. Tai visiškai normalu, nes ekonominė situacija nuolat kinta, todėl ir bankai iš naujo privalo įvertinti padėtį ir savo paslaugų įkainius.

Nagrinėjame toliau: Ūkio bankas su vaikų ateitim ir senjorų ramybe nieko bendro neturi, t.y. šios paslaugos neteikia. Ir lieka mums Medicinos bankas. Deja, peržiūrėję šio banko indėlių rūšių skyrelį vaikų ar jaunimo indėlio taip pat nerandame. Išsamumo dėlei perverčiau ir užsienio šalių bankų filialų teikiamas paslaugas, tačiau jie mums rūpimo indėlio taip pat nesiūlo.

Kokios gali būti išvados? Labai paprastos tikriausiai. Vaizdą apie jaunimo indėlio paslaugą Lietuvoje susidaryti gana sunku. Ją siūlo vos keletas bankų. O tuos keletą bankų palyginti ir ieškoti geriausiomis sąlygomis teikiamo varianto tikriausiai nelabai yra prasmės. Bent jau man susidaro įspūdis, kad vienintelis šios taupymo rūšies privalumas yra tas, jog galima „įdarbinti“ pinigus labai ilgam laikotarpiui ir nesirūpinti kiekvienais metais – pasibaigus tarkim paprastojo indėlio terminui – iš naujo galvojant, kur pinigus investuoti. Palūkanos siūlomos už jaunimo indėlį, kaip matėme irgi nėra įspūdingos. Rinkoje tikrai galima rasti tiek bankų tiek kredito unijų, kurios siūlo didesnes palūkanas už įvairių tipų indėlius. Todėl šiuo atžvilgiu jaunimo indėlis nėra labai patrauklus.

Šis mūsų trijų straipsnių rinkinys apie jaunimo indėlį tikriausiai gavosi labiau švietėjiškas nei rimtas bandymas analizuoti rinką. Analizei tiesiog nelabai turime medžiagos. Tikiuosi, kad susidarėte tam tikrą vaizdą ir tikiuosi, kad mūsų komentaruose apsilankys žmonės artimiau susiję su bankais ir mums plačiau paaiškins, kodėl tarp bankų ši paslauga nėra populiari ir kokias tuomet taupymo ir investavimo rūšis bankai labiausiai rekomenduoja mūsų senjorams.