Temos Archyvai: Sveikata

Kaip kompiuteris kenkia žmogaus sveikatai?

Kiekvieną technologinį išradimą, ypač lydimą didžiulės sėkmės vartotojų tarpe, persekioja pusiau išgalvoti, pusiau tikri nuogastavimai dėl jo daromos žalos žmogaus sveikatai. Iš vienos pusės tai konkurentų kuriamos sąmokslo teorijos, iš kitos pusės tai nuolat randančių prieš ką kovoti įvairiųjų viešųjų organizacijų darbo vaisius. Kaip yra iš tikrųjų?

Iš tiesų viskas yra daug paprasčiau. Kompiuteris neturi jokių išskirtinai pavojingų sveikatai savybių, išskyrus tai, kad žmogus kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, privalo save saugoti ir stebėti ar tam tikri dalykai nepradeda dominuoti jo dienotvarkėje ir ar pakankamai lieka laiko kitiems užsiėmimams, būtiniems užtikrinti normalą savijautą.

Rutina ir ilgos darbo valandos bet kurią veiklą gali paversti žalinga sveikatai ar įtakoti profesinių ligų atsiradimą. Aptarkime keletą svarbiausių besaikio sėdėjimo prie kompiuterio ekrano keliamų rizikos faktorių.

Toliau skaityti Kaip kompiuteris kenkia žmogaus sveikatai?

Kopūstų puota

Kopūstines daržoves mėgstame visi, tuo labiau, kad jų yra nemažai rūšių, kurias galime prisitaikyti tiek pagal savo skonį, tiek pagal vitaminus ir maistines savybes. Pastarosios tiesa sakant mane nustebino, nes rinkdama informaciją nesitikėjau, kad ši daržovių rūšis turi tiek naudingųjų savybių, o ypač praturtina mūsų organizmą vitamino C gausa. Todėl dabar džiaugiuosi savo, kad ir keliais darželyje pasodintais kopūstais.

Taigi pateikiu keletą faktų apie kiekvieną kopūstinę daržovę, taip pat apie jų auginimo ypatumus, kurie pravers kitą pavasarį.

Visoms kopūstų rūšims reikia drėgnos maistinės dirvos. ją reikia ne tik gerai patręšti organinėmis trąšomis prieš sodinant kopūstus, bet papildomai pabarstyti ant pačių augalų tirpių mineralinių trąšų arba patręšti dilgėlių srutomis (mes naudojame pastarąsias, nes natūrali trąša). Nepaisant didelio maistingųjų medžiagų poreikio, kopūstų nereikia pertrešti , ypač azotinėmis trąšomis, nes tuomet kopūstų skonis bus prastesnis. Organines trąšas – kompostą, išdžiovintas galvijų trąšas, perpuvusį mėšlą reikia įterpti į dirvą iš rudens. Kopūstų negalima sodinti toje pačioje vietoje kelis metus iš eilės arba iškart po kitų kryžmažiedžių šeimos augalų, pavyzdžiui ridikų, ridikėlių.

kapusta11

Toliau skaityti Kopūstų puota

Iš pievos į lėkštę…

Sulaukus pavasario ir taip staigiai sužaliavus gamtai, organizmas tiesiog prašosi šviežių žalumynų. Sodininkai jau skina pirmus salotų lapelius. Tačiau jei pasodintos daržovės vėluoja, vitaminų galite prisirinkti tiesiog pievoje. Ar žinojote, kad tokios įkyrios piktžolės kaip didžioji dilgėlė, kiaulpienė ir garšva gali papildyti mūsų, po žiemos nualintą organizmą vitaminais? Jei dar pasitelkit fantaziją ir kulinarinius sugebėjimus, rezultate bus skanus ir sveikas valgis. O dabar plačiau apie kiekvieną žolę:

Didžioji dilgėlė.

Tai yra vienas naudingiausių laukinių augalų. Jos lapuose yra visas vitaminų kompleksas: vitaminai K, C, B2, E, karotinoidai, (karotinas mūsų organizme virsta vitaminu A); nemažai yra geležies, kuri organizme reikalinga eritrocitų gamybai, kitų mikroelementų ( vario, mangano). Šioje kandiklėje maistingumo yra du kartus daugiau negu morkose ir tris kartus daugiau, negu špinatuose, o baltymų kiekiu ji neatsilieka nuo ankštinių daržovių.

Iš jaunų lapelių verdamos sriubos, arbatos; jas labai rekomenduojama vartoti pavasarį. Aš jas dedu į omletą, apipilu verdančiu vandeniu, supjaustau ir sumetu į plakinį, skanu ir sveika.

dilgeles-4fd0f94417080
Šioje kandiklėje maistingumo yra du kartus daugiau negu morkose ir tris kartus daugiau, negu špinatuose…

Vaistams naudojami dilgėlių lapai. Jie renkami augalo žydėjimo metu. Dilgėlės nupjaunamos, keletą valandų apvytinamos, (tuomet nebedilgo) ir nuskinami jų lapai. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje pavėsyje, išdžiuvę lapai turi būti tamsiai žali, savito kvapo, kartoki.

Dar gaminama dilgėlės lapų tinktūra (spiritinė ištrauka). Imama susmulkintos žaliavos ir 40% spirito santykiu 1:5. savaitę palaikoma sandariai uždarytame inde, nukošiama. Vartojama po 15-30 lašų vidiniam (žarnyno, plaučių, skrandžio, gimdos, hemorojiniam) bei išoriniam kraujavimui stabdyti.

Liaudies medicinoje vartojamas ne tik lapų užpilas, bet ir dilgėlės sultys. Preparatas žudo mikroorganizmus, skatina žaizdų gijimą. Užpile arba sultyse sudrėkinti pavilgai dedami ant egzemos pažeistų odos vietų, trofinių opų, nudegimų.

Kadangi švieži lapai dirgina odą, jie buvo vartojami kaip skausmą nukreipianti priemonė sergant radikulitu, įvairiomis sąnarių ligomis.

Dilgėlės vartoti negalima jeigu padidėjęs kraujo krešėjimas arba yra alergija jai. Taip pat esant strazdanoms ar pigmentinėms dėmėms ant odos, nes didina odos jautrumą saulės spinduliams.

Toliau skaityti Iš pievos į lėkštę…