Temos Archyvai: Kotrynos dienoraštis

JAV vakarinė pakrantė

Tęsinys. Pradžia: Nacionalinis sekvojų parkas (JAV)

Dieną praleidę Nacionaliniame sekvojų parke, apsistojome netoli Los Andželo įsikūrusiame viešbutyje. Keletos sekančių dienų planas buvo kelionė tikriausiai gražiausiu Jungtinių Amerikos Valstijų keliu, pažymėtu numeriu „1“. Šis kelias vingiuoja pagal visą vakarinę pakrantę, o nuo jo atsiveria nepakartojami vaizdai į ramųjį vandenyną. Mūsų maršrute buvo numatyti šie miesteliai: Santa Barbara, Malibu ir Santa Monika. Kaip puikiai žinote, beveik kiekvienam šių miestų yra skirti atskiri kino filmai ar net dešimtmečiais trukę serialai.

SANTA BARBARA

Pirmiausia pasiekėme Santą Barbarą. Tai vienas garsiausių kurortinių miestų JAV, mėgiamas tiek vietos gyventojų tiek turistų. Santa Barbaroje 2010 m. duomenimis gyveno 88.410 žmonių. Miesto istorijos pradžia siekia net 11.000 metų prieš Kristų, kuomet šiose vietovėse jau gyveno kumašai (angl. Chumash). Būtent šie žmonės buvo tikrieji regiono šeimininkai iki 1542 m., kuomet į Santa Barbaros sąsiaurį atplaukė portugalų tyrinėtojas João Cabrilho.  Sebastian Vizcaino 1602 m. šiai vietovei suteikė „Šventosios Barboros“ pavadinimą, atsidėkodamas už tai, kad jam pavyko išgyventi didžiulę audrą, siautusią minėtame sąsiauryje gruodžio 3-osios vakarą, t.y. šventosios Barboros minėjimo išvakarėse.

Vėliau ekspansiją į regioną tęsė ispanai nenorėdami čia užleisti vietos rusams ir anglams. Netrukus besikuriančio miestelio esminį branduolį sudarė ispanų emigrantai atvertinėjantys čiabuvius į krikščionybę. Vietiniai kumašai ėmė nykti dėl europiečių atvežtų ligų, pvz. raupų, nuo kurių neturėjo natūralaus imuniteto.

Didžiausia tragedija Santa Barbaroje įvyko 1812 m. kuomet didelis žemės drebėjimas ir tuo pačiu tsunamis sunaikino didžiąją miesto dalį.

Nebyliojo kino laikais Santa Barbaroje buvo įsikūrusi didžiausia pasaulyje kino studija „Flying A Studios“, kol prireikus dar didesnių vietos ir techninių resursų išsikėlė į Holivudą. Per savo gyvavimo laikotarpį Santa Barbaroje studija sukūrė 1200 filmų, iš kurių išliko tik 100.

vakaru_pakrante_1

vakaru_pakrante_2

Toliau skaityti JAV vakarinė pakrantė

Nacionalinis sekvojų parkas (JAV)

Noriu pratęsti savo įspūdžius iš kelionės po Jungtines Amerikos Valstijas. Pirmame pasakojime pristačiau unikalią parodą „Body Worlds“, matytą Čikagoje. Šį kartą kelsimės į vakarinį krantą, kuriame įsikūręs Nacionalinis sekvojų parkas (angl. Sequoia National Park). Būtent jį ir teko laimė aplankyti. Trumpa informacija apie parką:

Vieta: Kalifornija, Jungtinės Amerikos Valstijos
Artimiausias miestas: Visalia, Kalifornija
Plotas: 1,635 km2
Įkurtas: rugsėjo 25 d., 1890 m.
Kasmet aplanko: 965 170 lankytojų (2009 m. duomenimis)

Parkas įsikūręs pietinėje Siera Nevados kalnų pusėje ir yra žymus dėl jame augančių gigantiškų medžių – sekvojų. Šiame parke auga ir pats didžiausias pasaulio medis bei apskritai gyvas organizmas mūsų planetoje – sekvoja „Generolas Šermanas“. Jos aukštis yra 83.8 m, skersmuo – of 7.7 m, amžius –  apie 2,300 – 2,700 metų. Miške, kuriame auga „Generolas“ galima rasti dar penkis iš dešimties didžiausių medžių augančių Žemėje.

Didžiąją parko dalį sudaro laukinė, automobiliais nepasiekiama gamta. 84% Sekvojų ir greta esančio kito žymaus parko „Kings Canyon National Park“ teritorijos galima pasiekti tik keliaujant pėsčiomis arba arkliu.

Pakeliui į parką. Kalifornija
Pakeliui į parką. Kalifornija

Pirmasis europietis įsikūręs šiame regione buvo Hale Tharp, kuris pasistatė iš sekvojų namą didžiajame miške. Jis leido savo galvijams ganytis miško pievose, tačiau gerbė nepaprastą gamtos didybę ir vadovavo pirmiesiems susirėmimams prieš ketinančius apsigyventi šiose vietose. Tačiau Tharp’o kovos nebuvo itin sėkmingos. Neužilgo čia atsikėlė gyventi utopinė bendruomenė „Kolonija Kaweah“, kuri ėmė sėkmingai ekonomine prasme prekiauti sekvojų mediena. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad sekvojos medis lengvai skyla ir nėra tinkamas statyboms ar baldų gamybai. Galiausiai prekyba nutrūko, tačiau iki tol jau buvo spėta išskirsti tūkstančius medžių.

Nacionalinė Parkų tarnyba savo žinion šį parką perėmė 1890 m. nutraukdama bet kokias statybas bei medžių kirtimus šiame regione. Iki šių dienų parkas pamažu didėjo ir plėtė savo teritoriją. Didžiausias pokytis įvyko 1978 m., kuomet visuomeninės organizacijos laimėjo prieš Volto Disnėjaus korporaciją, ketinusią pirkti gretą esančią teritoriją įrengti slidinėjimo kurortui. Laimei šios žemės  buvo išsaugotos ir vėliau prijungtos prie parko.

Parke yra 240 urvų ir manoma kad dar keli šimtai turėtų būti neatrastų. Čia yra ir ilgiausias Kalifornijos urvas, siekiantis 32 km. Taigi, speleologijos mėgėjams Nacionaliniame sekvojų parke tikrai yra ką veikti.

Parko kraštovaizdis įspūdingas, neįsivaizduoju kiek galima praleisti laiko vaikščiojant po šiuos didžiulius plotus – vaizdai tiesiog fantastiški. Sekvojos taip pat atkreipia į save dėmesį gigantiškais kankorėžiais. Patys didžiausi kartais prilygsta sunokusio ananaso vaisiui.

Kaip visuomet pasakojimo pabaigai keletas fotografijų iš pasivaikščiojimo po šį unikalų gamtos kampelį.

sekvoju parkas_2

sekvoju parkas_3

Toliau skaityti Nacionalinis sekvojų parkas (JAV)

Paroda „Kūno pasauliai“ (Body Worlds)

Šią vasarą teko lankytis JAV. Parsivežiau labai daug įspūdžių, aplankyta daug įvairių vietų. Todėl įsimintiniausiomis akimirkomis norisi pasidalinti kartu su visais.

Pasaulyje tikriausiai jau nurimo diskusijos dėl savo laiku labai daug kontraversiškų vertinimų sukėlusio Gunther von Hagens išrasto tikrų žmonių kūnų preparavimo (angl. plastination) metodo, kuris leido be specialių laboratorijų pamatyti iš arti visą žmogaus anatomiją. Paroda jau ilgą laiką keliauja po visą pasaulį. Na, o man pasisekė ją pamatyti Čikagoje, Mokslo ir industrijos muziejuje.

Parodos pavadinimas – „Kūno pasauliai“ (angl. Body Worlds). Paroda visomis prasmėmis šiuolaikiška. Ji tinka tiek meno muziejams, tiek mokslinėms ekspozicijoms, tiek visiems besidomintiems žmogaus anatomija – čia daug ką galima pamatyti iš arti: pažvelgti į savo paties vidų. Įdomus parodos aspektas – žmonių figūros. Raumenų, kraujagyslių išsidėstymą galima tyrinėti ne tik stovinčio ar gulinčio žmogaus kūne. Daugelis eksponatų – žmonių atlieka įvairius judesius, t.y. „užsiima įvairia veikla“: žaidžia ledo ritulį, meta jietį, sėdi prie šachmatų lentos ir t.t.

Na, ir svarbiausias (bei jautriausias) Gunther von Hagens sumanymo niuansas – visi parodos eksponatai kažkada buvo gyvi žmonės. Tačiau neskubėkite smerkti mokslininko – menininko. Visi tie žmonės pasirašė specialius sutikimus ir leido po mirties savo kūnus naudoti mokslo ir švietimo tikslams.

Parodos ir jos autoriaus svetainė.