Temos Archyvai: Janinos dienoraštis

Nuo gripo – česnakas su … „paršiuku“

parsiukasGripas įsibėgėja ir darosi vis pavojingesnis.  Nustebau, perskaičiusi šios dienos spaudoje, jog česnakai negelbsti nuo gripo. Drąsiai galiu teigti: gelbsti ir dar kaip! Visa bėda, kad ne visi žino, kaip teisingai vartoti tuos česnakus susirgus gripu, užpuolus kosuliui ar slogai. Aš pati irgi buvau skeptiškai nusiteikusi iki tol, kol nesužinojau apie „paršiuką“ – tai mano vaikaičio sugalvotas žodis ir prigijęs mano artimųjų tarpe. Tai kas gi tas „paršiukas“ ir kuo jis naudingas susirgus kvėpavimo organų ligomis?

Prieš pusantrų metų bendraujant su į renginį Vilniuje atvykusia sveikuole, berods, iš Ukmergės sužinojau, kaip galima lengvai atsikratyti slogos ar kosulio, pastoviai kvėpuojant česnakais.  Sveikuolė parodė ir paprastą priemonę – tai plastikinį dangtelį nuo 5-litrinės vandens talpos. Tinka ir dangteliai nuo keturkampių litrinių pieno produktų pakuočių. Taigi, dangtelio dugne pakaitinta vinimi ar virbalu  padarome kuo daugiau skylučių, kad pro jas praeitų oras, dangtelio šonuose padarome didesnes skyles, į kurias įveriame gumelę. Į šio „prietaiso“ dugną įdedame šviežiai atpjauto česnako gabalėlį, o patį „paršiuką“ pritvirtiname prie savo šnervių ir … pastoviai kvėpuojame oru, kuris praeina pro česnaką.  Pesimistiškai nusiteikę mano draugai ir artimieji įsitikino „paršiuko“ efektyvumu, kai juos užpuolė gripas, o pirmasis tokiu būdu įveikęs gripą ir jo pasekmes buvo mano vaikaitis. Noriu atkreipti dėmesį, kad česnako pjūvį reikia laikui bėgant atnaujinti arba pakeisti šviežiu gabalėliu. Be to, reikia kvėpuoti PASTOVIAI, netgi naktį, tada rezultatai bus geresni.  Jeigu naktį prasibundama, tai irgi reiktų nors kartą atšviežinti česnaką. Neturint po ranka plastikinio dangtelio, galima analogišku būdu subadyti bet kokį mažą plastikinį indelį ar netgi menzūrėlę, svarbu, kad būtų kur įdėti česnaką ir indelis uždengtų šnerves, o gumelė aplink galvą jį prilaikytų  prie nosies (panašiai kaip akinius). O kodėl prilipo „paršiuko“vardas, suprasite pažiūrėję į nuotrauką.

Toliau skaityti Nuo gripo – česnakas su … „paršiuku“

KONKURSAS KNYGOS PAVADINIMUI

Mano anksčiau skelbtas  straipsnis šioje svetainėje, ieškant gyvo maisto pradininkės pasaulyje Annos Wigmore tėviškės, susilaukė atgarsio po poros metų nuo paskelbimo ir tapo didžiulių šios vasaros renginių ir įvykių pradžia:  buvo pastatytas Annos Wigmore atminties įamžinimui skirtas paminklas,  išgarsintas Kruopių miestelis, vyko gyvo maisto konferencija.  Daug informacijos aš jau buvau anksčiau surinkusi, bet tą trūkstamą giją pateikė būtent šios svetainės lankytojai.   Kadangi turiu didžiulę daugelio metų praktinę patirtį dirbant su želmenų sultimis bei daigais, taip pat žinau paskutiniuosius mokslinius pasiekimus šioje srityje,  leidyklos „Luceo“ vadovas pasiūlė man parašyti knygą apie visa tai.  Taigi, šiuo metu vargstu su knygos rašymu. Tai tikrai nėra lengvas darbas.  Nors į daugelį skaitytojų klausimų esu rašiusi atsakymus šiame tinklalapyje bei atsakinėjusi per savo paskaitas,  žmonėms iškyla klausimų dėl mūsų žiniasklaidoje skleidžiamos dezinformacijos konkurentų  savanaudiškumo tikslais.  O trumpame atsakyme neįmanoma visko išaiškinti. Man jau 70, tai reikia skubėti, kad su visa turima informacija neiškeliaučiau Anapilin.  Rašau apie želmenų bei daigų vartojimo maistui ir sveikatos gerinimui ypatumus, apie atliktus  svetur tyrimus ir gautus rezultatus šioje srityje, apie savo praktinę patirtį.  Iki šiol dar neradau būsimai knygai tinkamo pavadinimo.  Buvau numačiusi porą pavadinimų, bet ne visai jie mane tenkina:  „Kelias į sveikatą su želmenimis ir daigais“   bei   „Visa teisybė apie daigus ir želmenis“.  Tikiuosi, kad kuo daugiau galvų įsijungs į optimaliausio knygos pavadinimo paiešką, tuo bus geresnis rezultatas.

Toliau skaityti KONKURSAS KNYGOS PAVADINIMUI

GRANATŲ ŽIEVĖS – NATŪRALŪS VAISTAI

Apie granatų gydomąsias savybes pirmasis paminėjo Antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas maždaug prieš 2500 metų. Granatų medžiai yra vieni iš seniausių gydomųjų augalų, dabar netgi įtraukti į Raudonąją Knygą, nes nyksta. Gaila, kad šie nuostabūs augalai neauga mūsų šalyje, nes jiems  čia  netinkamas klimatas.  Iš kitos pusės, galima pasidžiaugti, kad mes visada galime mėgautis atvežtais iš šiltesnių kraštų granatų vaisiais bei jų sultimis. Paprastai granatų vaisiai sunoksta rugsėjo – spalio mėnesiais, todėl ir mūsų prekybos centruose bei turgavietėse  šių vaisių kainos rudenį būna mažiausios.

Granatų vaisiai vartojami kraujo ir imuninės sistemos stiprinimui, bet  ypač vertinga  granatų vaisių žievė,  esant įvairiems virškinimo sutrikimams. Tai buvo patvirtina daugeliu eksperimentų ir po sėkmingo choleros įveikimo Rusijoje 1996m. buvo pateikta paraiška apiforminti granatų žievę kaip gydomąją priemonę.  Pasirodė, kad granatų žievės arbata yra netgi veiksmingesnė už kai kuriuos vaistus, todėl 1999 m. paraiškos autoriui G.I. Glubokij pavyko ją užpatentuoti kaip universalią gydomąją priemonę.

Toliau skaityti GRANATŲ ŽIEVĖS – NATŪRALŪS VAISTAI