Temos Archyvai: Sodas, daržas

PAPRIKA

Noriu papasakoti apie papriką, kurią sodinu daug metų. Žinoma, tai yra saldi paprika. Aš ją pamėgau dėl savotiško skonio. Norint, kad ji užaugtų pas mūsų kraštuose, reikia  pasėti į tam skirtus lovelius vasario mėnesį. Kai sudygsta ir daigeliai ūgteli, aš juos išpikiuoju. Geriausia užauga, kai sodinama šiltnamyje, pakankamai atšilus orams. Bet man jo niekas nepadaro, tai aš sodinu lauke apie gegužės vidurį. Naktimis uždengiu nupjautomis 5 litrų bonkomis, o dienomis atidengiu. Kai jau gerai įšyla, tai ir naktimis neuždengiu. Paprikos nereiklios drėgmei, todėl jas reikia laistyti saikingai. Stengiuosi laistydama vėliau neužlieti vaisių, kad nesigautų puvimas. Sodindama įdedu šviežio mėšlo, nes paprika priklauso bulvių klasei, todėl kaip ir bulvės mėgsta tokią trašą. Be to, pūvant išskiriama šiluma, o ši daržovė  yra tam labai reikli.

Rugsėjo pabaigoje užaugusias paprikas  išsikasu ir parsinešu namo kibiruose. Ten būdamos per savaitę išnoksta, dar kartais palaistau. Lauke niekuomet nesunoktų. Mano kambarys tada būna kaip mini biologijos sodas. Tiesa, tos mažosios panašios į morką paraudonuoja. Bet man jos nepatinka ir aš auginu tik dideles. Paprika yra prieskoninė daržovė, ją dedu į mišrainę. Kalbant apie vegetaciją, ši daržovė yra vienmetė. Kilimo šalis, man rodos, yra Bulgarija. Jos ten labai plačiai auginamos, dar augina ir Pietų Amerikoj – daugiausia kaip kartusis pipiras. Juk yra žmonių, kurie aštriai mėgsta.

Paprikoje vitamino C yra daugiau negu citrinoj. Gausu bioflavonoidų, karotino, folinės rūgšties, vitaminų (PP, B1, B2, B6), eterinių aliejų. Taip pat turi kalio, kuris reikalingas širdžiai, geležies, magnio, fosforo. Paprikoje esančios veiklios medžiagos saugo nuo auglių susidarymo, stiprina kraujagysles, šarmina organizmą, stimuliuoja virškinimą, skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina cukraus kiekį kraujuje bei stiprina visą organizmą.

Šių daržovių turėtų valgyti žmonės, sergantys ateroskleroze, hipotenzija, tromboflevitu, anemija, lėtiniu plaučių uždegimu, bronchitu, spinduline liga. Paprika žymiai palengvina ligoniams  padėtį,  sergant diabetu. Dėl šių vertybių, aš manau, šią daržovę auginti verta.

Patricija

AVIŽA, AVIŽA

Aviža prašė gražiai pasėti, aviža prašė gražiai išakėti – dainuojama lietuvių liaudies dainoje. Besidomėdama šia, gana žinoma kultūra, nusprendžiau pagarsinti apie ją mūsų svetainėje.

Aviža – varpinis vienmetis augalas. Senovės mokslininkai, tokie kaip Plinijus, Katonas laikė avižą piktžole ir liepė ją naikinti. Senovėje ji minima dar bronzos amžiuje. Avižos paplitę nuo Šiaurės Korėjos iki vakarų Europos. Įdomu pastebėti, kad aviža nebuvo auginama tokiose šalyse kaip Egiptas, Graikija ar Romėnija, o jau dabartiniu laiku auginamos beveik visoje žemėje.

Avižos sėjamos anksti pavasarį, kai dar gali būti šalnų. Jų vegetacija ilgesnė negu kitų grūdinių kultūrų. Maistui žmonės jas vartoja retai – daugumoje pašaras gyvuliams. Šie javai turi gydomųjų savybių. Avižose yra baltymų, augalinio aliejaus, cholino, riebalų, druskų. Gausu B grupės vitaminų, nepažeistuose grūduose – E vitamino. Nors kaip sakiau, žmonės maistui retai naudoja, tačiau avižos yra labai maistingos, lengvai virškinamos, naudojamos nusilpusiems ligoniams gydyti. Iš jų gaminami apkepai, košės, sausainiai, kavos pakaitalas, sriuba, šustinis, konditerijos gaminiai.

Aš gaminu iš avižinių dribsnių kisielių, nors naudingiau sveiki grūdai. Paimu du pakelius dribsnių, juos užpilu kambario temperatūros vandeniu. Ant viršaus uždedu dvi riekeles duonos – skatina rūgimą – padedu šiltai, bet ne karštai. Kisielius įrūgsta, duona perskyla, kisielius išsisluoksniuoja. Tada atsargiai duoną nuimu, kisieliaus masę persunkiu per drobinį maišelį ir verdu išsunktą masę ant lėtos ugnies. Reikia intensyviai maišyti, kad neprisviltų. Kai tik pasimato burbuliukai – kisielius išvirtas.

Kisielių labai vertina natūropatas Malovičko. Anot jo, valgant kisielių, vyksta organizmo valymas. Kisielius grąžina prarastą energiją, darbingumą, pasitikėjimą savo jėgomis, grąžina prarastą viltį, pagerėja loginis mąstymas. Žodžiu jis skatina atgimimą. Visur slypi kūrėjo išmintis tik reikia neprarasti ryšio su ja.
Na o aš pavalgius jo, tikrai jaučiuosi pakylėta.

Patricija

KOMPOSTAVIMAS

Šventės praėjo, tad galime sugrįžti prie labiau žemiškų reikalų. Nors draugauki.me jau skaičiuoja ketvirtąjį veiklos mėnesį, tačiau dar nė karto nekalbėjo apie sodus bei daržus. O juk daugeliui senjorų savos žemės kampelis yra tapęs malonaus laiko praleidimo šaltiniu. Būti arčiau gamtos reiškia ir geresnę nuotaiką bei sveikatą. Todėl netgi labai patartina, kas tuom neužsiimate išeiti į kiemą ir bent jau pagrėboti lapus, pašienauti žolės arba jeigu nėra tokių galimybių tiesiog daugiau vaikščiokite parkuose, domėkitės augalais ar stenkitės surasti kokį retesnį pavyzdį. Patirsite gaivinantį pažinimo džiaugsmą.

Individualių namų ir sodų savininkai, ypač rudenį, susiduria su problema: kaip atsikratyti gausybe susidariusių organinių atliekų? Vieni jas tiesiog išmeta į konteinerius, kiti pasinaudoja protingu būdu – atliekų kompostavimu. Kompostuojant netenka rūpintis atliekų išvežimu (nebereikia sukti galvos kur padėti, pavyzdžiui, nupjautą žolę). Rezultatas – gaunamos vertingos trąšos gėlynui ar  daržui. Tuo pačiu prisidedame prie švaresnės ir sveikesnės aplinkos.

Kompostuoti  galima šias organines atliekas

  • Virtuvės atliekas (bananų žieves, obuolių graužtukus, kiaušinių lukštus)
  • Kavos tirščius
  • Medžio pelenus
  • Šiaudus
  • Mėšlą
  • Augalus (nužydėjusius  žiedus)
  • Smulkius šapelius (šakas)
  • Mėšlą
  • Nupjautą žolę, nukritusius lapus.

Kur kompostuoti

Patogiausia tam pasigaminti apvalios ar kvadratinės formos dėžę. Ji gali būti iš vielos arba medžio.  Nepamirškite, kad kompostuojnat atliekas susidaro nemalonus kvapas, todėl komposto dėžę geriau laikyti nuošalesnėje vietoje, idealu – pavėsyje.

Priežiūra

Kompostą patariama perkasti 3 kartus per metus, tuomet jis prisisotina deguonies, kuris greitina augalinių medžiagų irimą.

Nepatariama kompostuoti

Nederėtų kompostuoti mėsos, žuvies gabaliukų, nes šios atliekos gali privilioti graužikus. Juk nenorėtumėt savo kieme išvysti darniai besidarbuojančių lauko pelių, katinų ar kitų išalkusių žinduolių? Piktžolių atliekų taip pat reiktų vengti. Netgi jau subrendusiame komposte gali išlikti jų sėklų. Taigi naudodami jau subrendusį kompostą galite sau pasidaryti meškos paslaugą – užteršti dirvą piktžolėmis.

Jeigu atsiras labiau patyrusių sodininkų, būtinai pasidalinkite savo patarimais komentaruose arba forume, kokias dar žinote kompostavimo gudrybes.