Temos Archyvai: Sodas, daržas

Daržo kenkėjai

kenkejaiSodindami daržoves įdedam daug meilės, darbo ir pastangų, taigi norisi, užsiauginti sveiką ir gausų derlių. Deja daržoves mėgstame ne tik mes, bet ir įvairūs kenkėjai. Štai keletas jų rūšių ir kovojimo su jais būdai:

Amarai

Jie gali pasirodyti darže ant bet kurių augalų ir bet kuriuo metu. Čiulpia augalų sultis, išskiria saldžią lipnią medaus rasą, kuri užpildo lapų plyšelius, sudaro sąlygas grybui atsirasti, platina virusines ligas.

Apsaugos priemonės. Stiprius kietus augalo lapus dažnai pakanka apipurkšti stipria vandens srove. Gelbsti taip pat ir barstymas akmens dulkėmis ir kalkių milteliais bei purškimas nenuodingais kalio druskų tirpalais. Pupeles mažiau puls pupinis amaras, jeigu žydėjimo metu nupjausime ūglių viršūnes, anksti sėsime arba sodinsime išaugintus daigelius.

Daržovinės musės

Joms priskiriamos įvairios rūšys (kopūstinė, svogūninė, morkinė musė), kurios kenkia daržovėms. Daugiausia žalos daro šaknis graužiančios šių musių lervos.

Apsaugos priemonės. Augančius augalus uždengti nuo vabzdžių saugančiais tinklais. Nuo morkinės ir svogūninės musės galima apsiginti, augindami vienoje lysvėje svogūnus ir morkas (tą jau minėjau savo straipsnyje „Sėjomaina“), o kopūstinėms daržovėms ant šaknies kaklelio uždėti specialią apykaklę (parduodama specialiuose parduotuvėse), kuri neleidžia musėms padėti kiaušinėlių. Jokiu būdu netręšti dirvos šviežiu galvijų mėšlu.

Toliau skaityti Daržo kenkėjai

Aktinidija

actinidia_SientabrskayaSu drauge geriant arbatą ir žiūrint pro langą,  akys užkliuvo už plačiai įsikerojusios mūsų aktinidijos. Diskutavome kodėl šį artimą kivio giminaitį, retai kas augina. Juk jam ypatingų auginimo sąlygų nereikia, augalas gražiai atrodo, uogos labai skanios ir svarbiausia vitaminingos. Suvalgius vieną uogą, gauname visos paros vitamino C normą. Tai reiškia, kad kelis kartus pranoksta citrusinius vaisius. Taigi tik teigiami argumentai.

Lietuvoje populiarios dvi aktinidijų rūšys tai Smailialapė (dailioji) aktinidija ir Margalapė aktinidija. Pas mus auga Margalapė. Pastaroji yra atsparesnė šalčiams nei Smailialapė. Štai ką apie jas rašo literatūroje:

Daugiametis dvinamis vijoklinis augalas. Užauga iki 7m aukščio(stiebas tėvynėje užauga iki 25m aukščio ir 10-15cm skersmens). Žievė ruda, miltuota. Lapai ovališkai kiaušiniški, kiaušiniški arba elipsiški, 6-13cm ilgio ir 5-10cm pločio, smaili, smulkiai dantyti, viršutinėje pusėje tamsiai žali, blizgantys, apatinėje šviesesni, prie gyslų pūkuoti. Prieš žydėjimą daugumos lapų viršūnės pabąla, o sirpstant uogoms- parausta. Žiedai vienalyčiai, žalsvi, kvapūs, 1-2cm skersmens. Žydi birželio-liepos mėnesiais. Vaisiai- 2-3cm ilgio, 1-1,5cm skersmens žalsvos saldžios su išilginiais ruoželiais uogos, turinčios daug sėklų. Uogos prisirpsta liepos pabaigoje ne vienu metu. Sėklos tamsiai rudos. Maistinis, dekoratyvinis, vaistinis, vitaminingas augalas.

Toliau skaityti Aktinidija

Sėjomaina

veggies-585
Laikantis sėjomainos, džiaugsimės gausesniu derliumi

Sėjomaina – tai daugeliui metų suplanuota įvairių daržovių rūšių auginimo vienoje lysvėje seka. Dauguma daržovių nemėgsta kelis metus augti toje pačioje vietoje. Vienos rūšies augalai iš žemės naudoja tik tam tikras maisto medžiagas, todėl ilgiau toje pačioje vietoje auginami labai ją nualina. Tam tikri ligų sukėlėjai ir kenkėjai, prisitaikę prie tos pačios rūšies arba šeimos augalų, gali jiems labai pakenkti. Dėl vietos stokos mažame sode beveik neįmanoma ilgalaikė sėjomaina pagal nustatytą planą, tačiau reikėtų stengtis, pavyzdžiui, kasmet nesodinti kopūstinių ir svogūninių daržovių bei ankstyvųjų bulvių į tą pačia lysvę, taigi – reikia laikytis sėjomainos.

Kasmet toje pačioje lysvėje sodinant vis kitus augalus, juos rečiau puola kenkėjai ir ligos. Lemiamą reikšmę turi ir atskirų daržovių rūšių poreikis maisto medžiagoms. Šiuo požiūriu skiriami daug ir mažai maisto medžiagų naudojantys augalai. Kartais skirstoma dar tiksliau, ir tarp šių dviejų augalų grupių išskiriama vidutinį maisto medžiagų kiekį naudojanti grupė, kuri gali būti svarbi tik tuo atveju, kai daržovių auginimas pedantiškai planuojamas ir nuosekliai vykdomas metų metus. Kai kurie šios grupės augalai specialioje daržininkystės literatūroje priskiriami prie daug, kiti – prie mažai maisto medžiagų naudojančių augalų. Ekspertų nuomonės taip pat nesutampa. Čia paminėsime svarbiausias rūšis arba grupes, dėl kurių skirstymo nėra prieštaravimų. Daržoves galima kaityti ir atsižvelgiant į skirtingą maisto medžiagų poreikį.

Toliau skaityti Sėjomaina