DRAUGAUKIME » Sodas, daržas

Rudenėjanti sodyba

Gintautas — Fri, 07 Oct 2011 09:02:21 +0000

Draugauki.me skaitytojams Onutė siunčia rudenėjančios savo sodybos nuotraukas:

Baklažanai

Patricija — Wed, 07 Sep 2011 12:06:50 +0000

Jau antri metai auginu baklažanus. Patirtis dar kiek mažoka, bet įvairiuose leidiniuose esu daug skaičiusi įvairios informacijos, todėl žiniomis pasidalinsiu su svetainės lankytojais.

: Baklažanai

Baklažanai yra bulvinių šeimos daržovė, kilusi iš Pietų Azijos. Anksčiau jie buvo auginami kaip dekoratyviniai augalai, o maistui pradėti naudoti tik nuo 18 amžiaus. Vaisiai išsiskiria puikiomis dietinėmis ir net gydomosiomis savybėmis. Baklažanuose yra vitamino C, kuris padeda išvengti peršalimo ir infekcijų. Taip pat juose gausu B grupės vitaminų, kurie padeda atsispirti nemigai bei depresijai. Baklažanų vaisiuose yra medžiagų, skatinančių odos audinių regeneraciją, o tai padeda odai išlikti gražiai.

Daržovė rekomenduojama sergant mažakraujyste, kadangi joje randama mangano, geležies, cinko. Tinka sergant širdies bei kraujagyslių ligomis – mažina cholesterolio kiekį kraujuje, o kalio druskos skatina širdies veiklą ir skysčių pašalinimą.

Baklažanus turėtų pamėgti, norintys atsikratyti rūkymo, nes juose daug PP vitamino (nikotininės rūgšties). Šios daržovės turi nedaug kalorijų, todėl įeina į įvairių liekninančių dietų sąrašą. Kepant sugeria riebalus, todėl griežinėlius reiktų 10 minučių palaikyti šaltame vandenyje.

Reikėtų stengtis pirkti tik jaunus vaisius, kadangi subrendusiuose aptinkama daug salonino medžiagos, kuri gali sutrikdyti virškinimą. Dėka šios medžiagos baklažanai turi kartoką skonį. Rudas vaiskotis rodo, kad vaisius nuskintas seniai. Šviežias vaisius turi būti be rudų dėmių, kietas, oda lygi, nesusiraukšlėjusi. Įtarus, kad vaisius senas, reikia palaikyti 3 procentų šalto vandens druskos tirpale, tuomet pasišalins dalis salonino. Šaldytuve laikyti neilgiau 4 dienų.

Baklažanai užauga iki 180 cm. Šaknys išsidėsčiusios paviršiuje, todėl reikia dažnai laistyti, geriau vakare. Atsargiai kaupti. Tai ilgos vegetacijos augalai: aš sėju į lovelius vasario mėnesį, o į šiltnamį perkeliu apie gegužės vidurį. Baklažanai mėgsta 25-28 laipsnių šilumą, antraip ima mesti lapus, pagelsta. Šie augalai turi būti gausiai tręšiami. Vaisiai skinami, kai tik įgyja veislei būdingą spalvą. Vos pastebimas pašviesėjimas rodo, kad vaisius jau pernokęs.

Dėl šių išvardintų savybių, baklažanus auginti tikrai verta.

Patricija

Padėkite atspėti gėlės pavadinimą

Patricija — Mon, 23 May 2011 07:15:46 +0000

Netoli mano sodybos stūkso negyvenamas namas. Kadaise gyvenusi šeimininkė labai mėgo gėles. Prieš 20 metų anapilin nukeliavo jos vyras. Negyvenamą sodybą retkarčiais aplanko jų dukros, gyvenančios Vilniuje.

Prieš keletą metų aš pastebėjau šioje sodyboje vieną gėlę, kurią ir atsiunčiu skaitytojams. Dar sniegas nenutirpęs, o jau ši gėlė lenda iš žemės ir tuoj pat pražysta. Aš suprantu, kad tai senovinė gėlė, nes Benas buvo įkėlęs į svetainę video klipą apie pavasarines gėles, botanikos sode, bet aš šios gėlės nemačiau. Įdomu, kad ši gėlė ir dabar žydi, nors jau praėję du mėnesiai. Skubinuos rašyti, kol nepasibaigęs pavasaris ir svetainės lankytojai neatostogauja. Padėkite atspėti gėlės vardą.

Patricija

Kokia tai galėtų būti gėlė?

SALIERAS

Patricija — Wed, 02 Dec 2009 16:57:12 +0000

Jau žiema, kaip sakoma, ant nosies, tad skubinu rašyti dar apie vieną daržovę – salierą. Jį pradėjau auginti prieš kelerius metus, bet mano šeima pamėgo gan greitai. Salieras kilęs iš Viduržemio jūros regiono. Sodinti reikia antroje kovo pusėje į lovelį. Kad sėklos greičiau dygtų, pamirkinu dvi dienas. Po to sėju, lovelį uždengiu retu audiniu, kad neišgaruotų drėgmė. Salierai mėgsta šilumą, todėl kambaryje turi būti virš 10 laipsnių temperatūros. Į dirvožemį salieras sodinamas gegužės antroje pusėje, prieš tai išretinus, kai pasirodo loveliuose antri lapeliai. Šalnų salierai nebijo – pakelia žemėje šaltį iki 9 laipsnių, tad mano kopūstai ir lapiniai salierai vis dar sėkmingai tūno lauke. Kopūstai pakelia tokį pat šaltį, tik reikia duoti atsigerti žemės drėgmės. Tuomet jie nevysta ir gerai išsilaiko vitaminai.

Lapinių ir visų salierų nauda tokia, kad turi mažai kalorijų ir daug skaidulų, geras organinio kalio šaltinis. Gausiai vartojant, sumažina riziką susirgti vėžiu, mažina uždegimą, padeda esant podagrai, dermatitui, opoms gydyti, žvynelinei. Aš mėgstu gerti salierų sultis. Salieras, kaip tvirtina medicinos mokslas, didina organizmo fizinį aktyvumą, sykiu kelia organizmo tonusą. Geriant salierų sultis su morkomis ir petražolėmis, valosi visa žmogaus organizmo sistema. Salierai taip pat padeda sergant inkstų geldelių uždegimu, pūslės uždegimu, nes juose yra cholino, baltymų, karotino. Žalias salieras turi keturis kartus daugiau organinio natrio nei kalcio. Todėl jis naudingas dirbantiems sėdimą darbą žmonėms arba tiems, kurie mėgsta krakmolingą maistą. Salieras padeda žmonėms turintiems antsvorį, stiprina širdies raumenį, dezinfekuoja burnos gleivinę, stiprina nervus, smegenis. Salieras turi daug seleno, kuris yra vienas iš svarbiausių organizmo apsaugos elementų.

Be sulčių aš taip pat salierus naudoju drauge su morkomis ir pastarnokais mišrainėse, darau įvairius troškinius. Juk salieras visų pirma prieskoninė daržovė. Auginkime šį nuostabų augalą.

Patricija

CUKINIJA

Patricija — Tue, 17 Nov 2009 05:36:39 +0000

Cukinija – daržo karalienė. Turbūt nedaugelis su manimi dėl to pasiginčys. Iš pradžių ir aš įtariai žiūrėjau į šią daržovę dėl subtilaus skonio. Įgijus pakankamai žinių, mėgaujuosi ja iki šiol. Knygoje radau aprašyta, kad cukinija ilgai neišsilaiko. Bet faktai kalba ką kita. Mano pažįstama turi gerai išsilaikiusią pernai metų cukiniją. Svarbu ją laikyti teigiamoje, neaukštoje temperatūroje ir sausoje aplinkoje.

Daržovės duoda daug energijos. Jeigu kurią dieną reikia atlikti daug darbų, valgau tik daržoves. Gal šiek tiek ir jaučiasi alkis, bet užduotys būna atliktos. Daržovės nereikalauja virškinant didelės energijos, lyginant su mėsa.

Toliau kalbant apie cukiniją, ji mėgsta būti sodinama pakankamai derlingoje žemėje, mėgsta šilumą, nepakenčia šalnų. Ši daržovė yra tamsiai arba šviesiai žalios, geltonos spalvos. Gali būti ir dryžuota. Oranžiniai žiedai yra valgomi ir turi tokią pat vertę kaip ir daržovė. Cukinija priklauso moliūginių šeimai. Jos turi 94 proc. vandens, yra vienos nekaloringiausių daržovių. Cukinijos neturi tiek karotino kaip moliūgai, tačiau vis tiek yra šio puikaus antioksidanto šaltinis.

Cukinija atkeliavusi nuo viduržemio jūros krantų. Tai puikus salotų, troškinių komponentas. Joje esantis E vitamino kiekis padeda mūsų organizmui nugalėti stresą, stiprina nervus, smegenis, suaktyvina fizinį ir protinį darbingumą, suaktyvina baltymų sintezę kiekvienoje ląstelėje. Be to, cukinijos spartina medžiagų apykaitos procesus, stiprina raumenis ir širdį. Šalina iš organizmo vandenį ir žalingas medžiagas, pašalina iš žarnyno toksinus ir “suriša” riebalus, padeda esant vidurių užkietėjimui. Beje, tuo pasižymi daugelis daržovių. Cukinijos žievėje daug karotino, magnio, todėl jas reikėtų vartoti nenuluptas. Kad išliktų geras skonis, troškinti neilgai, nedėti daug prieskonių.

Aš cukinijas valgau vienas, dedu į salotas, troškinius. Aprašysiu vieną mano troškinimo būdą:

- keptuvėje – troškintuvėje įpilu aliejaus, supjaustau svogūnų, patroškinu;

- po to supjaustau morką, cukiniją;

- baigiant troškinti, įpilu pomidorų padažo.

Patricija

GRAIKINIS RIEŠUTAS

Patricija — Tue, 27 Oct 2009 15:23:23 +0000

Jau 20 metų auginu šį medį. Ir kuo toliau, tuo labiau esu patenkinta. Masiškai Lietuvoje jis neauginamas. Išdygsta riešutas pavasarį pasodinus į žemę. Rudenį reikia iškasti ir laikyti vazone, kad nesušaltų, o pavasarį vėl pasodinti žemėn. Taip daryti 3 metus iš eilės. Tada jis pripranta prie mūsų klimato. Mėgsta derlingą, pakankamai drėgną dirvožemį. Sodinant reikia žiūrėti, kad būtų apsaugotas nuo vėjų ir mėgautųsi kuo daugiau saulės šiluma. Tręšti reikia iš rudens. Jeigu pakanka maisto medžiagų, tai iš vieno riešutmedžio prirenkama iki 300 kilogramų vaisių. Pernai aš pririnkau 2 maišus, o šiemet vieną. Matyt, oro sąlygos buvo nepalankios.

Graikinis riešutas turi fitoncidinių savybių. Vitamino C kiekis 8 kartus didesnis negu juoduose serbentuose ir 50 kartų nei citrusiniuose vaisiuose. Ypatingai gera savybė, kad jis turi Omega3 rūgščių. Taigi, tai puikus šios medžiagos pakaitalas tiems, kurie nemėgsta žuvų taukų.

Graikiniai riešutai turi elago rūgšties (vėžinių ląstelių augimą slopinančio antioksidanto). Valgant juos, žymiai sumažėja blogojo cholesterolio kiekis, pagerėja širdies ir smegenų darbas. Riešutų skirtingos rūšys nėra tarpusavyje susiję, todėl, kas alergiškas graikiškiems riešutams, nebūtinai bus jautrus kitiems šios rūšies maisto produktams. Aplamai kalbant, riešutams būdingi du trūkumai: jie turi daug kalorijų ir riebalų. Tačiau, išskyrus kokoso ir palmių riešutus, juose esantys riebalai daugiausia yra poli ar mono nesotieji. Šie riebalai yra naudingi širdžiai, ypač, kai pakeičia sočiuosius riebalus. Vis dėlto riešutus reiktų vartoti saikingai.

Patricija

MANO MOLIŪGAI

Patricija — Tue, 08 Sep 2009 07:41:53 +0000

Seniai svajojau prisiauginti darže moliūgų. Šiemet šį užmojį įgyvendinau, ir darže voliojasi 27 moliūgai. Man jų bus per daug, tad pasidalinsiu su vaikais ir draugais.

Laikant pakankamai sausoje ir truputį aukštesnėje už nulį temperatūroje, juos galima išlaikyti ligi vasario mėnesio. Moliūgas vienmetė daržovė, kilusi iš Šiaurės Amerikos. Jeigu norisi, kad moliūgai greičiau sunoktų, reikia daigelių užsiauginti loveliuose. Sėjama antroje gegužės mėnesio pusėje, kai nebėra šalnų. Moliūgai mėgsta derlingą dirvą. Jeigu pageidauji didelių, reikia palikti kiekvienam moliūgui po 3 užmezgusius vaisius.

Ši daržovė naudinga žmogui visa: tiek minkštimas, tiek ir sėklos. Sėklos naudojamos iš žarnyno varyti kirminams. Vyrams sėklos naudingos esant gerybinei prostatos hiperplazijai. Juose gausu vitaminų B1, B2, C, K, PP, E. Moliūgo minkštimo dedama ant trofinių žaizdų, padeda esant diabetui, teigiamai veikia odą. Moliūge esantis karotinas, valgant jį, teigiamai veikia akis. Aš moliūgo sultis geriu per pusę su morkomis.

Taip pat kepu tokį troškinį: moliūgą sutarkuoju stambia tarka, įmušu kelis kiaušinius, įdedu rūgščios grietinės, viską išmaišau. Tada įšaunu į iki 100 laipsnių įkaitintą orkaitę, uždengiu skardą folija ir kepu 20 minučių. Šį troškinį valgau su daržovių mišraine. Daug kas verda moliūgų sriubą, vištienos buljone. Tada moliūgas supjaustomas kubeliais, įdedant įvairių prieskonių, paskaninama grietine. Gal kas verdat šių daržovių košę su obuoliais? Parašykite. Dar iš moliūgų gaminamas džemas. Mano moliūgai geltoni, o trys iš jų, pirkti Kaune, mažesni – jie žalios spalvos, panašūs į arbūzus.

Patricija

MIŠKO SODINIMAS IR PRIEŽIŪRA

Patricija — Tue, 25 Aug 2009 10:34:06 +0000

Išmintis sako, kad jei nori, kad nugyventas gyvenimas būtų vertingas reikia: pastatyti namą, užauginti medį, o taip pat ir sūnų. Mes turėjome nederlingos žemės, kurią sugalvojome užsodinti mišku. Tam reikėjo pereiti visokius, mano požiūriu, reikiamus ir nelabai rekšmingus formalumus. Kai darėme planą ir sąmatą, reikėjo eiti pas konsultantą, ir už tam tikrą mokestį jis viską atliko. Kas darė savarankiškai, prie tų ilgai kabinėjosi nacionalinė agentūra.

Mes sodinome mišrų mišką, tai eglės ir beržai, juodalksniai. Pušų ir ąžuolų sodinti negalima, kadangi dėl šaknis užpuolančių ligų dirbamoj žemėj pasodinti šie medžiai po 20 metų išvirsta. Lapuočius geriausia sodinti iš rudenio, t. y. spalio mėnesį, o spygliuočius balandį, nes jei šalta žiema, gali iššalti. Prieš sodinant, žemę išvagoji plūgu, maždaug kas 4 metrus.

Vyras padarė specialius kastuvus, beveik metro ilgio sulenktomis ašmenimis. Vaikai pasikvietė draugų, vyras patarė ir prižiūrėjo, ir miškas pasodintas. Pasodinome 4 ha. Šiek tiek turėjome miško, tai prie jo prišliejome ir šitą. Spalio mėnesį viršūnes, ypač eglaičių, ištepame repelentais – specialiais chemikalais – kad negraužtų viršūnių laukiniai gyvūnai. Lapuočius nelabai mėgsta nugraužti, tik ypač reikia saugoti ąžuolus, juos sodinant reikia įdėti į specialius apvalkalus.

Penkis metus mišką privalu prižiūrėti: purenti tarpueilius, išpjauti piktžoles, antraip miškas gali iššusti ir žūti. Tam mes nusipirkome mažytę savaeigę žoliapjovę, vyras prieš tai iškultivavo tarpus tarp eilių, sūnus prižiūri, tai mūs jaunas miškas lyg koks parkas. Nacionalinė agentūra dažnai stambesniems ūkininkams rekomenduoja konsultuotis dėl priežiūros su mumis. Tiesa, tokia savaeigė žoliapjovė, tiksliau mini švediškas traktoriukas, buvo parvežtas vienas eksperimentui mūs rajone, ir mes jį nupirkome. Miško sodinimo darbus nacionalinė agentūra kompensavo 80%. Atsiunčiu keletą nuotraukų su mūs mišku. Nufotografavau Nokia mobiliu telefonu ir dar įdedu šiaip vaizdą prie miško.

Patricija

ORGANIZMO VALYMAS IŠSPAUDOMIS

Janina — Sun, 09 Aug 2009 19:27:06 +0000

Yra žinoma daug organizmo valymo būdų. Šiuo metu, kada yra daug šviežių daržovių bei vaisių, ir spaudžiamos iš jų sultys, vertėtų panaudoti ir išspaudas, kuriose ypač gausu augalinės ląstelienos. Rusų mokslininkas akademikas B.Bolotov atkreipė dėmesį, kad daržovių išspaudos labai gerai tinka organizmo valymui. Jos sugeria įvairius teršalus, ypač kancerogenines medžiagas bei laisvuosius radikalus, ir pašalina juos iš virškinamojo trakto. Be to, daržovių ląsteliena mažina rūgimą žarnyne, o taip pat sumažina cholesterolio kiekį. Rekomenduojama išspaudas valgyti 2-3 kartus dienoje, bet ne daugiau kaip 3 valg. šaukštus per vieną kartą. Nerekomenduojama jų užsigerti.

Yra įvairių organizmo valymo išspaudomis metodikų, bet visų jų esmė ta, kad iš daržovių išspaudų, pridėjus į jas truputį medaus arba grietinės, reikia suvolioti rutuliukus maždaug pupelės dydžio. Jų negalima kramtyti bei maišyti su seilėmis, o reikia praryti nesuvirškintas 15-20 min. prieš valgį. Paruoštus išspaudų rutuliukus galima laikyti šaldytuve iki 10 dienų. Man tai nepatinka skonis, kai ilgai pabūna šaldytuve, geriau dažniau pasiruošti šviežių išspaudų. Galima vieną savaitę pavartoti daržovių išspaudas, po to padaryti poros savaičių pertrauką ir vėl pakartoti savaitę laiko.

Labiausiai populiarios yra burokų išspaudos – jos mažina kraujospūdį ir svorį, tinka esant sąnarių skausmams. Jeigu kamuoja rėmuo, tai gelbsti morkų arba obuolių išspaudos. Esant kvėpavimo organų susirgimams tikslinga vartoti juodųjų ridikų išspaudas. Žarnyno valymui tinka kopūstų išspaudos. Primenu, kad sultis reikia išgerti anksčiau, nes surijus išspaudų rutuliukus negalima gerti. Svarbu, kad nebūtų viršyta 3 valg. šaukštai per vieną kartą. Šis organizmo valymo būdas yra paprastas ir lengvai įgyvendinamas. Siūlau išbandyti.

KONSERVUOTI VAISIAI IR DARŽOVĖS

Gintautas — Thu, 06 Aug 2009 07:51:12 +0000

Maži ir dideli stiklainiukai, prikimšti iki pat viršaus įvairiausių sodo ir daržo gėrybių mano atmintyje įsirašę nuo pat mažumės. Tėvai, giminės, kaimynai dalindavosi vakavimo (anksčiau sakydavome “vekavimo”) meno subtilybėmis ir receptais. Be galo skanu būna šaltą žiemą ar pavasarį atsidaryti, pavyzdžiui, aviečių uogienės indelį ir pagardinti ja arbatą, košę ir kitą patiekalą. Konservavimas, žinoma, pirmiausia atsirado kaip galimybė išsaugoti maistą kuo ilgesniam laikui. Juk žmonės anksčiau ne taip lengvai pelnydavosi maisto. Todėl bet kokį perteklių reikėjo sugebėti išsaugoti vėlesniam laikui, kuomet bus stygius ir sunkmetis ir nebus ką valgyti.

Vėliau konservavimas tobulėjo ir žmonės pradėjo lenktyniauti nebe gebėjimu išlaikyti tam tikras gėrybes kuo ilgiau (kas norėjo, visi tą išmoko daryti), bet stengėsi savo daržovėms ir vaisiams suteikti ypatingo skonio, kuris stebintų namiškius bei namų svečius. Tikriausiai visi esame ragavę šimtus rūšių raugintų agurkų. Ar jie visi buvo vienodo skonio? Tikrai ne. Pas vieną jie minkštučiai, pas kitą tvirti kaip akmenukai. Pas vieną salstelėję, pas kitą dominuoja kartumo ar aštrumo poskoniai.

Konservavimas yra vienas tų maisto ruošimo būdų, kuris kiekvieną kartą stebina ir suteikia įsimintinų pietų ar vakarienės įspūdį. Juk net tos pačios šeimininkės, tą patį vakarą vakuoti pomidorai nebus visi vienodo skonio. Todėl aš taip branginu namuose konservuotus žmonių derlius. Pirktas parduotuvėje maistas toks vienodas ir nuobodus, kad vos tik pamačius kokiam rūsy apdulkėjusį stiklainiuką, burnoje pradeda skirtis aibė seilių…

Atrodytų turėdamas laisvo laiko visą jį ir praleistum bevakuodamas. Tačiau iš tiesų šis menas reikalauja ne vien tik įgūdžių bet ir laiko. O laikas dabar tokia didelė vertybė ir prabanga. Taip keista atrodo suktis virtuvėje, kai parduotuvės lūžta nuo visokiausių produktų iš pačių įvairiausių pasaulio kampelių.

Tačiau jeigu bent porą vasaros vakarų paskirsite savo išmonei ir uždarysite stiklainyje keletą turguje pirktų uogų ar daržovių, tikrai turėsite žiemą nuostabių akimirkų, pasigamindami ne kasdienius patiekalus.