Temos Archyvai: Savęs pažinimas

Ką reiškia sapnuoti mirtį?

Daugelis sapnų aiškintojų teigia, jog žmonės dažniausiai sapnuoja mirštant tuos žmones, su kuriais santykiai yra blogi ir mirtis, tarsi, reiškia tam tikrą pozityvią ateities projekciją ar kitus teigiamus dalykus, tačiau mokslininkai nepateikia tokios tendencijos įrodymų o straipsnio autoriaus savęs paties stebėjimas ir pokalbiai su draugais ir artimaisiais liudija, kad lygiai taip pat dažnai sapnuojama ir ypač brangių žmonių netenktis.

Ką tokie sapnai galėtų reikšti?

Kalbant bendrąja prasme bet kurio žmogaus mirtis sapne gali reikšti, jog tam tikras mūsų gyvenimo ciklas ar kažkuri mūsų kasdienės veiklos sritis pasiekė pabaigą. Tai gali būti tam tikrų jausmų pabaiga, nematant vilties juos tebepuoselėti ateityje, ligos išprovokuoti iššūkiai ir pokyčiai mūsų asmenybei, sąmoningas apsisprendimas keisti iš pagrindų pasaulėžiūrą, siekius, bendravimo kokybę, darbinę veiklą ir kt.

Toliau skaityti Ką reiškia sapnuoti mirtį?

Atgaila – sveikatos atstatymo metodas

Dalis žmonijos iki šiol nepripažįsta Aukščiausios Valios Jėgų. O kas tai yra? Tai bendras Būtybių apibendrinimas, esančių  žymiai aukštesniame savo išsivystymo lygyje. Jos gyvena greta žmogaus nematomame plane, kituose vibracijose ir  savimi apjungia tą idėją, kuri išreiškiama Dievo vardu ir jo valia. Kiekvieno žmogaus gyvenimas, diena iš dienos, audžiamas Aukščiausios valios ir Aukščiausiųjų  Būtybių. Kiekvieną minutę  žmogus gali tai jausti savo mintyse, jausmuose, energijose ir nesvarbu, kad tuo netiki arba tiki fanatiškai. Šiuolaikiška žmonija savo praeituose tūkstantmečiuose išsluoksniavo žinias. Jos likutinės, tikros, turėtos kituose rasėse ir / arba gautos iš  Didžiųjų Pranašų, atėjusių į žemę perduoti  religiją, tikėjimą. Vėliau žmonės išsiskirstė į dvi grupes – tikinčiuosius ir netikinčius. Tokiu būdu priėjome iki absurdo: mokslininkai pasiūlė savo ,,pasaulį”, kuris yra tik ,,toks ar anoks”, kuriame pripažįstami tik tam tikri dalykai. Žmonių grupės yra diskriminuojamos už jų savitas mintis, nesutampančias su mokslininkų . Be to yra valstybės ir valdžios, kurių  lyderiai  piliečius mąstančius šiek tiek per „plačiai” gąsdina, o neretai ir uždaro į psichiatrijos ligonines arba net fiziškai sunaikina.

Daugiamatė medicina – požiūris į chroniškų ligų atsiradimo priežastis

Visa Rytų natūr-filosofija tvirtina, kad bet koks biologinis organizmas susidedantis iš skirtingų funkcionalinių sistemų, tuo pačiu yra ir vientisas organizmas. Į bet kokį poveikį iš išorės atsako vientisa reakcija. Taigi, negalima dalinti organizmo į atskiras dalis ir gydyti kiekvieną organizmo dalį atskirai. Ši koncepcija yra priešinga Vakarų civilizacijos medicinos požiūriui. Pastaruoju požiūriu, žmogus yra suskaidytas į dalis ir taip buvo sukurtas kibernetinis gydymo modelis, neįtraukiant į gydymo procesus nei žmogaus minčių, nei emocijų, nei jausmų, taip pat ir daugybės kitų energoinformacinių ryšių bei sąveikos aspektų, egzistuojančių tarp organų, apie kuriuos rytų medicina žino jau keturiasdešimt amžių. Vakarų medicinos mokslas išstudijavo galybę patologijų, surašytų 65 000 aprašuose. Kad susigaudytumėme tokioje informacijos gausybėje, iškyla būtinybė šitoje aprašymų mozaikoje surasti patį žmogų, jo gyvenimą, organizmą. Galima gydyti vieną ligą ir nepamatyti kitos. Gydymo proceso metu įmanoma sukurti tokią būseną, kada gydyti ilgesnį laikotarpį yra naudingiau, nei išgydyti greitai ir paprastai. Todėl yra svarbu suvokti bendrus organizmo mechanizmus, kurie sukelia chronišką ligą arba išgydo. Daugiamatės medicinos požiūriu – šitų mechanizmų nesuvokimas ir jų nematymas, sukuria chroniškumo būseną. Negalima tvirtinti esant sveikam, jei organizme yra kažkokia patologija. Kai serga viena struktūra-organas, tai serga visas organizmas-sistema. Remdamasi šiuo supratimu ir naudodama sisteminį požiūrį, daugiamatė medicina išskyrė tris ligų atsiradimo būdus-mechanizmus, kurie sukuria bet kurią chronišką ligotumo būseną: 1. informacinis-energetinis mechanizmas; 2. streso-insulino mechanizmas; 3. imuniteto deficito mechanizmas.