Categories
Gintauto dienoraštis Kultūra Religija

Kūčių vakarą

Didelių šalčių visgi išvengėme. Oras sustingo, nebešėlsta, paruošė mums aplinką šventei – išorės ir vidaus. Reikia pažymėti abi. Viena be kitos neįmanoma. Negali duoti ko nors vertingo kitam, kuomet paties viduje nėra šventės. Ir atvirkščiai, dirbtinai bendraudamas su aplinkiniais, nesuteiksi naujos formos ir turinio savo vidiniams labirintams.

Kūčių vakarą linkiu praleisti kartu su geromis mintimis. Geros mintys tegul dominuoja: apie aplinkinius, kaimynus, giminaičius, vaikus ir tėvus, apie pasaulį ir Lietuvą, apie gyvenimą ir jo trapumą. Tik mes ir mūsų asmeninės mintys lemia tai, kaip mes gyvename ir kaip gyvensime rytoj. Pasiruoškime Kalėdoms, kuomet pereisime nuo ramių ir tylių Kūčių minčių prie dalijimosi jomis atviriau, plačiau ir garsiau su tais žmonėmis, su kuriais susitiksime.

Su šventėmis!

kuciu vakara
Kūčios - trumpiausia metuose diena
Categories
Gintauto dienoraštis Kultūra Religija

Antikalėdos arba atsisakyk pirkti per Kalėdas

Pasipriešinimo Kalėdoms plakatasVartant užsienio spaudą ir bendraujant su vakariečiais, nejučia imi jausti radikalius kultūrinius pokyčius, kurie verčia iš pamatų net seniausias tradicijas, idėjas, įpročius. Pokyčiai neišvengiami. Neseniai kalbėjau apie vieną iš jų. Požiūris į šeimą, giminės pratesimą negali neįtakoti žmogaus pasaulėžiūros, elgesio, moralinių ir etinių normų transformacijų.

Visgi šis pokytis, apie kurį noriu pakalbėti ir kažkoks dvilypis.

1. Antikalėdos. Daugelis seniau laisvėje ir demokratinėje sistemoje gyvenančių žmonių pritaria nuomonei, kad šiuolaikinės Kalėdos praradę bet kokį sakralumą, šventumą ir ši diena nėra kažkuo ypatinga šiuolaikiniam žmogui. Mes nebekovojame su tamsa ir šalčiu, kad išgyventume ir saulės ir šilumos sugrįžimas nėra mūsų ateitį lemiantis veiksnys. Lygiai tas pats su kasmetiniu kūdikėlio gimimu, kuris iš esmės reiškia naujos vilties, tikėjimo atnaujinimą, vidinio apsivalymo faktą. Tie patys žmonės sako, kad šis atsinaujinimas, pagarba ir meilė žmogui, turi gyventi mumyse kiekvieną valandą ir minutę. Tad, kodėl mes turime sureikšminti ir grįšti prie šių dalykų tik kartą metuose? Stiprūs argumentai, ar ne? Ne iš karto galima priešpastatyti ką nors stipraus. Ką jūs atsakytumėte, pasidalinkite komentaruose.

Categories
Gintauto dienoraštis Religija

Kontraversiškos mintys apie Vėlines

Pabūsiu šiandien labai nepopuliarus, o gal net ir labai pakenksiu sau. Bet jeigu jau parašiau šį sakinį, tai nėra kelio atgal ir turiu kalbėt toliau.

Kodėl man nepatinka lapkričio 1-oji ir Visų šventųjų diena? Tiksliau ne pati diena ir jos esmė, bet minėjimo forma. Kodėl vienintelę dieną iš 365-ių, į kelią išvažiuoja beveik visos transporto priemonės registruotos Lietuvoje? Jos visos važiuoja ir blokuoja kelius ties kapinėmis. Parduotuvėse neįmanoma rasti patinkančios žvakės, nes jos visos jau uždegtos viena šalia kitos įvairiose amžinojo poilsio vietose.

Ar negalime – jeigu tikrai norime – to dėmesio iškeliavusiems artimiesiems parodyti gruodžio 1-ą ar birželio 8 d.? Juk prisiminimas ir lankymas tai asmeniškas ir nuo nieko nepriklausantis veiksmas. Kas iš mano lankymosi kapinėse, kuomet jose žmonių kaip penktadienio vakarą prie kasų Maxima XXX parduotuvėse? Šurmulys, bruzdesys, politika, apkalbos, netgi ataidintys juoko fragmentai. Ar tai tikrai ta Visų šventųjų diena, kokia turėtų būti?

Lapkričio 1-ąją galėtume pažymėti ir su ramybe keliuose, asmenine ramybe ir ramybe šeimoje. Pavartyti senas giminės fotografijas, prisiminti ir pasidalinti šiais prisiminimais, pasakyti gerą žodį apie iškeliavusius, pamąstyti kam skirtas žmogaus gyvenimas ir ko jis vertas, prisiminti ką reiškia šventumas, pabūti maldos namuose, atsiversti rimtą knygą… Juk taip įvairiai galima pažymėti šią ypatingą dieną.

velines
Lapkričio 1-oji, Visų šventųjų diena