Šeštadienis. Bene vienintelė savaitės diena, kai galiu pagyventi vien savo malonumui. Dažniausiai praleidžiu ją namie – skaitau, eksperimentuoju virtuvėj, užsiimu rankdarbiais ar kitais dalykėliais, kuriems per savaitę nerandu laiko. Nemėgstu triukšmo, didelių žmonių susibūrimų, tad į renginius žiūriu kreivokai.

Sakoma, kad gerai išdresuota sąžinė šeimininko negraužia, tačiau manoji jau kurį laiką buvo aiškiai nepatenkinta. Suprask: pražiopsojai Gatvės muzikos dieną – malonėk pasikultūrinti kitur. Dantys jos aštrūs, tad neliko nieko kita, kaip pasikviesti seniai matytą draugą į Lukiškių aikštę pažiūrėti, kas gero „Vilniaus Brode“.

Mėgstu senienas, tad labai sudomino anų laikų Gedimino prospekto žemėlapis ir nuotraukos, vinilinių plokštelių „skyrelis“. Šypsotis privertė ir žmonių prisiminimai, pasakojimai… Tai ir yra autentika – kažkas tikra, kažkas, kas turi vertę, prie ko iš tikrųjų norima ir galima prisiliesti. Jos nėra labai daug, o bėgant metams turbūt lieka vis mažiau. Prisiekęs hipis Rimas Burokas rašė:

Ką reiškia sugrįžimas į palėpę,

ji vis labiau tuštėja, rudenine saule,

jos visos kertės skaudžiai atsiliepia

debesimis ir vakaru… Iš naujo

bandau išgirsti tavo žingsnių aidą,

kritimą lapų, ilgą šviesią naktį…

kada lange tik liūdnos mano akys

atspindi, rodos, jau ne mano veidą…

Ir tik aušra užtikusi prie stalo

užmigusį ir apibertą lapais

mane paglosto švelniai tavo,

brangioji, skruostu ir už durų slepias…

Renginyje šiek tiek pasigedau aštuntojo ir devintojo dešimtmečio dvasios. Keli muziejiniai eksponatai (automobiliai ir net troleibusas) atnaujinti, perdažyti ir išblizginti taip, kad anais laikais net nekvepia. Bardų muzika – aranžuotės, perdirbimai ir savęs dar ieškančių jaunų žmonių darbai lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis. Kurį laiką dėl tvyrojusios karnavalo nuotaikos dalį susirinkusiųjų norėjosi pavadint „pouzeriais“ (iš prancūzų poseur – pozuotojas, pamaiva, apsimetėlis), tačiau turbūt svarbiausia tai, kad visiems buvo smagu – juk, performuluojant visiems gerai žinomą posakį, dovanotai pramogai į dantis nežiūrima.

Ilgai neužsibuvome, tačiau įspūdžių išsinešėm daug ir įvairių. Prisiminti bus ką: ryškias spalvas, žmonių šypsenas, alyvų ir kaštonų kvapą, truputį duriantį smulkų lietų, itališkos duonos skonį ir žvirblių čirškėjimą. Vien jau pats susitikimas ką reiškia… Sėdėdami ir klausydami koncerto pagalvojom, ką gi šiandien veikė Pilies gatvės įžymybė kunigaikštis Vildaugas – pirmoji bardų daina jam būtų labai (pa)tikusi. Gal atėjo vėliau. Jei nebuvo visai – daug prarado :)

Kelios akimirkos iš „Vilniaus Brodo“.

Kaziuko mugė Vilniuje 2011 m.

Aš vykau į mugę, turėdama tik vieną tikslą – įsigyti muilo riešutų, t.y. natūralią skalbimo bei valymo priemonę, augusią ant medžių. Mat, esu alergiška skalbimo milteliams, valikliams, balintojams. Jau išbandžiau tuos riešutus ir esu patenkinta, pirmą kartą tikrai neblogai išskalbė. Pasirodo, kad tuos pačius riešutus galima panaudoti dar 2 ar 3 kartus, priklausomai nuo skalbimo temperatūros. Nusipirkau 1 kg uz 55 Lt ir manau, kad jų turėtų pakakti iki sekančių metų mugės. Tikiuosi, kad atsiras ir daugiau šios naujovės entuziastų, ir mes šiame tinklalapyje galėsime pasidalinti savo patirtimi. Aš dar ruošiuosi atidžiai peržiūrėti šiuos visus riešutėlius, gal rasiu kokią užsilikusią sėklytę , nes norėčiau užsiauginti  kambaryje muilo medį, kaip dekoratyvinį. Žinoma, tektų genėti, nes šių medžių aukštis siekia net 25 metrus. Tai tik svajonės, bet, manau, kad kai dar svajoji, kažko norisi, tai reiškia, kad dar gyveni. Apart muilo riešutų, aš įsigijau dar įvairių prekių, nors buvau nusiteikusi nieko daugiau nepirkti. Taigi, pirkau sūrio, pagardinto įvairiomis žolelėmis, naminės duonos, lipčiaus medaus, kanapių aliejaus, kanapių ir kalendrų sėklų, granatų sėklų miltelių, stirnos odelės skiautę langų stiklų valymui, Su Džoko masažuoklį (dovanojimui), o taip pat nedidelę atsidarančią metalinę piramidę, į kurios vidų galima įdėti pasikrovimui smulkius daiktus. Tiesiog stebėjausi, kaip aš įsitraukiau į pirkimą. Juokingiausia man pačiai buvo, kaip aš, pamačiusi, kad moteris perka 10 stirnos odos gabalėlių, paklausiau, ką ji veiks su jais, tai kai pasakė, kad gerai valo stiklus, ir aš nusipirkau.  Tik vėliau pagalvojau, o gal ji pajuokavo. Dar neišbandžiau.

Stebėdama mugės lankytojus atkreipiau dėmesį, kad šiemet žmonės mažiau perka, jaučiasi krizė, o tiek visko prigaminta. Daugiausia pirkėjų būriavosi ten, kur prekiavo rūkytais mėsos gaminiais, jaunimas – prie papuošalų, o vidutinio amžiaus ir vyresni sustodavo prie kauniečio Kęstučio, prekiavusio įvairiomis savireguliacijos priemonėmis, t.y. masažuokliais, Liapko aplikatoriais, masažuojančiais padukais ir pan.  Kaip ir visados, daug pirkėjų prie raštuotų vilnonių kojinių. Maloniai nuteikė medinių žaislų įvairovė. Daugelio lankytojų dėmesį patraukė įvairių gyvūnėlių figūros, kruopščiai pagamintos iš natūralių medžiagų: kankorėžių, samanų, žolių, lapų ir kt. Tiesiog neįtikėtina. Štai sujungus mažus kankorėžius, atrodo, lyg būtų tikros vištos plunksnos. Daug kas fotografavo, filmavo šiuos unikalius žaislus, bet perkančiųjų nepastebėjau. Mat, žaidimui jie netinka, tik kaip dekoratyviniai papuošalai interjerui galėtų būti.

Reikėtų paminėti gausybę maitinimosi vietų, nemažą alaus pasiūlą, bet manęs tai nedomino, todėl aš aplenkdavau šias vietas. Daug kur skambėjo muzika, vyko koncertai, jautėsi šventinė nuotaika, žmonės nusiteikę geranoriškai. Pirmąją mugės dieną – penktadienį pagrindiniai lankytojai buvo pensininkai ir vaikai, matomai, pastarieji atvykę tiesiai iš mokyklos, nes ėjo nemažomis grupėmis. O pensininkai tai vaikštinėjo po vieną arba, geriausiu atveju, dviese.  Išeiginėmis dienomis mugėje lankėsi įvairesnė publika, daugiausia buvo vidutinio amžiaus žmonių ir jaunimo. Malonu, kad mugėje buvo kultūringi žmonės, nesimatė šlitinėjančių, girtų ar besikoliojančių. Jautėsi tiesiog gera aura.  Norėtųsi, kad panašūs renginiai dažniau būtų organizuojami.

šį kartą mano dienoraščio įrašas labai trumpas. Siūlau jį išplėsti ir pratęsti komentaruose. Yra tokia nauja laida, prasidėjusi šį sezoną per TV3 kanalą “Lietuvos perlai. Šauniausios damos rinkimai”. Apie ją ir noriu su Jumis padiskutuoti. Kokie Jūsų įspūdžiai, kokios mintys? Parašykite.

Gintautas

Pagarbiai,
Zigmas

Žinoma, organizacinių trūkumų buvo, bet juk tokio tipo renginys vyko pirmą kartą, tad neabejoju, kad iš klaidų bus pasimokyta. Tačiau ne apie jas šiandien.

Žmonės šurmuliavo visoje miesto centrinėje dalyje, pradedant Laisvės alėja, baigiant senamiesčiu ir santaka. Tarp būreliais vaikšiojančių miestiečių buvo galima pamatyti ir nemažai vyresnių žmonių bei jaunų porų su kūdikiais vežimėliuose. Žinoma, kuomet esi ne vienas gatvėje, netrunka ateiti saugumo jausmas, o piktų kėslų turintys  žmonės priešingai praranda drąsą ir nedrumsčią praeivių ramybės. Atrodo, tokia paprasta tiesa, tačiau ją sunkiai diegiame. Bet pradžia jau padaryta ir labai sėkminga.

Kavinės ir restoranai taip pat buvo apypilniai ir ne visuose galėjai surasti vietos. Teko stebėti net unikalią draugiškumo atžvilgiu situaciją, kuomet kavinėje prie paskutinio staliuko priėjo tuo pačiu metu dvi kompanijos jaunuolių. Ginčas kam atsisėsti buvo išspręstas paprastu būdu – metant monetą!

Sėkmės organizatoriams pratęsiant puikią miesto gaivinimo idėją!

Pirmą kartą Kaune, rugsėjo 5 d. vyks renginys “Kauno naktys”, kuris prasidės 20.00 ir baigsis 6.00 valandą ryte. Kuomet apsilankai svečiose šalyse ir pamatai, kaip vyresnio amžiaus žmonės sėdi lauko kavinėse iki vėlumos, taip norisi tą patį pamatyti sugrįžus į savo šalį. Tačiau be kai kurių oazių Vilniuje, kitoje Lietuvos dalyje naktinis gyvenimas praktiškai neegzistuoja. Taigi, labai sveikinu šią organizatorių idėją ir tikiuosi ji sėkmingai bus įgyvendinta ir paskatins ateities projektams.

“Kauno naktyse” planuojama labai daug renginių, skirtų pačiai įvairiausiai auditorijai. Veiks muziejai, bei lauko prekyba, vyks koncertai, teatrų ir šokių pasirodymai, kavinės ir restoranai dirbs ilgiau nei įprasta.

Miestiečiams bei miesto svečiams belieka prisijungti ir aplankyti kuo daugiau vietų, kuriose vyks šventės renginiai.

Plačiau apie renginį bei jo programą galite sužinoti šiame tinklapyje: http://kaunonaktys.blogas.lt/ .

1. Maiklo Džeksono (Michael Jackson) mirtis dar kartą atskleidė šiuolaikinės kultūros pagrindinius principus.

2. Žinomo žmogaus mirtis yra galimybė uždirbti. Netgi Lietuvoje buvo tuo pasinaudota: lietuviškuose tinklapiuose ypatingai gausiai populiarinami telefoniniai skambučiai su Maiklo Džeksono kūrinių motyvais.

3. Žinomo žmogaus gyvenimas jo vadybininkų (pozityviai) ir žiniasklaidos (dažniausiai negatyviai) yra taip dirbtinai kuriamas, kad atsekti tikrus faktus nuo netikrų tampa nebeįmanoma.

4. “Kūrybos” (arba tiksliau verslo) procesas vyksta ir po garsenybės mirties. Pavyzdžiui, vos Maiklas Džeksonas buvo palaidotas, prasidėjo gandai, kad karstas buvo tuščias, kad jis galėjo būti palaidotas kitoje vietoje nei suplanuota ir pan.

5. Tokia “kūryba” yra puiki medžiaga žiniasklaidai, kuri ją sėkmingai eksponuoja ir pristato laikraščiuose, televizijose, radijo stotyse ar internete.

6. Maiklo Džeksono jau seniai nebėra. Yra tik mitai, gandai, legendos.

7. Galbūt todėl jis buvo seniai pasitraukęs ir tam tikra prasme atsiskyręs. Nes jis žinojo, kad jo tiesiog nebėra.

8. Vienintelis tikras dalykas, kuris liko, tai – Maiklo Džeksono muzika, šokis ir sceninis artistiškumas, kurie stebina ir įkvepia iki šiol.

Vytautas (www.gyvenimovadyba.lt)

Kad ir kaip Stano, grupės „Delfinai” lyderis, stengėsi nuo žiniasklaidos nuslėpti savo vestuvių detales, šventė tapo, ko gero, labiausiai aptarinėjamu įvykiu šiais metais.

Sakyčiau, merginoms visai pritrūko fantazijos. Net ir mano kolegos pensininkai pritaria, kad kartais skandalų reikia, kad taptum žinomas ir apie tave šnekėtų visa Lietuva. Tačiau ir skandalus reikia kurti su galva.

Šį kartą merginos tikrai perlenkė lazdą: nulūžę nagai, mėlynės ant kūno, muštynės, susistumdymai ir t.t. Vyrukams gal ir galima atleisti tokį kraštutinį savireklamos būdą, na, bet jau kai šito griebiasi dailiosios lyties atstovės… O gal tai modernaus feminizmo bruožai? Jei vairuoji mašiną, uždirbi daugiau nei vyrai, sportuoji ekstremalų sportą ir apskritai darai daugybę vyrams priskiriamų dalykų, tad kodėl negali ir konfliktų spręsti vyriškai?

Labai jau primityviai nori mus apmulkinti: merginų barnyje nedalyvauja Deivydas Zvonkus, šventės dalyviai dedasi nieko negirdėję ir nematę, renginio apsauga taip pat liko nuošalyje, o pats Stano kažkodėl irgi nebandė užglaistyti šventę sugadinusio įvykio. Ar trūksta argumentų, kad tai 100 % reklama? Nors, tiesa, kuo toliau tuo „daugiau” sužinome apie šį didingą įvykį – atrodo, kad šventėje buvo „taikdarių”, tačiau juk visiems norisi pasinaudoti nemokamu PR‘u (anglų kalbos sutrumpinimas reiškiantis „public relations” – viešieji ryšiai), ar ne?

Tik truputį gaila, kad ši naujiena mums pristatoma ištisą savaitę per visas įmanomas TV laidas. Ir atrodo šis įvykis dar ilgai bus topinis. Nuobodoka.