DRAUGAUKIME

Rytas lėtai ir tyliai atnešė dieną ir tarė:
- Ženkit į dieną ir šypsokitės. Sau, vienas kitam, dangaus mėliui, juo plaukiantiems lengviems kaip pūkas debesėliams. Šypsokitės saulei, nes ji šildo, o be šilumos tai ir gyvybės nebūtų ir jūsų nebūtų. Šypsokitės paukščio giesmę išgirdę. Šypsokitės lietui, gaivinančiam kaitrios saulės išdegintą žemę, nes gyvybei reikia vandens. Nepamirškit [...]

“Sovietmečiu šeima ir vaikai būdavo artisto gėda, ir ne tik artisto, juk sovietinis žmogus buvo komunizmo, o ne žmoniškumo kūrėjas, geras žmogus buvo ne profesija (postsovietinėje LT profesija būti geru žmogumi iki šiol niekinama).”  N.O.
Perskaičiau ir sutrikau. Nenoriu čia nagrinėti kaip buvo sovietinėje santvarkoje, nors man asmeniškai (pabrėžiu man) atrodo, kad to dvasingumo (bent jau [...]

Važiuoju kartą troleibusu. Dirbau dar tada. Taip nyku, žmonės apsnūdę. Mat rytmetis  ankstyvas. Toks berniokas knaptelėjo. O aš prunkštelėjau, nes tokia jau skysta esu. Berniokas metė į mane rūstų žvilgsnį. Susigėdau. Pažvelgiau pro troleibuso langą: Neries vingis kaip įprasta. Nieko įdomaus. Tas pats ir tas pats. Kažkaip žvilgsnis nukrypo į dangų. Lengvi balti debesėliai lėtai [...]

Kiekvieną kartą, kai grįžtu namo, matau prie lango rymančią kaimynę. Jau daug metų. Tiek, kiek čia, šiame name, gyvenu. Vasarą ji dar visada kieme prie laiptinės durų sėdėdavo, dabar jau ne. Vis tik prie lango matau. Kai jauna buvau, prisipažinsiu, erzindavo tas jos buvojimas. Neišeisi ir nepareisi, kad liktum nepastebėta. Mano mama irgi mėgdavo prie [...]

Norom nenorom, bet nusigiedrinęs dangus ir saulytė išviliojo mane iš namų. Oras tikrai dvelkia pavasariu. Saulė šildo, o sniegas skleidžia vėsumą. Va ir atsvara tiems, kurie mėgsta baltą sniegą ir šaltuką. Manau, kad tikrai visko dar pagal skonį ir pomėgį. O mano nuotaika tai labai pakili. Nes prieš keletą dienų, kai dar tas šaltukas nemenkai [...]

Greitasis traukinys lekia,
retkarčiais stabteldamas išlaipint ir įlaipint keleivius.
Bėgiai po juo bėga atgal. Keistai atgal,
nors traukinys lekia pirmyn.
Keistai atgal bėga medžiai, pievos, upės ir upeliukai,
namai, greitkeliai..
Lygiai taip pat atgal bėga laikas.
Nenumaldomai atgal , nepailsdamas.
Į gyvenimą įsiveržia nauji draugai, nauji veidai,
keičiasi svajonės, viltys, norai.
Spėjam ar nespėjam su jais,
laikui nesvarbu.
Jis ne traukinys, nestabtels.
Laikas lekia pašėlusiai greit atgal,
Ir viskas, [...]

Taip jau būna kartais, kad išlipam iš lovos, kaip liaudis sako, ne ta koja. Tada viskas negerai: diena bjauri, žmonės nedraugiški, o tai ir kvaili visi aplink, autoriai nesąmones rašo ir taip toliau ir panašiai. Na koks gi čia esė apie dešrą, knygas, tiksliau knygų mugę, va dar čia kažkokia išlindo labai pavasario pasiilgus ir [...]

Kokia užsispyrus ta Žiema. Nebūtų moteriškos giminės. Niekaip savo keturių kampų nepaleidžia ir pavasariui neužleidžia savo pozicijų, nors tu ką. Supyko ji ant mūsų: varėm ją iš kiemo, visokiais biesais nematytais apsirengę, Morę deginom, blynus per Užgavėnių šventę raitėm, o Žiemai blyno tai pagailėjom, špygą atkišom. Tai ir šaiposi dabar iš mūsų norų jos atsikratyt. [...]

Nežinau, kas yra gyvenimas. Negalvoju apie tai. Tiesiog gyvenu. Nežinau ar jis kartus ar saldus. Yra koks yra. Nekeiksnoju gyvenimo. Jis nėra nei geras, nei blogas. Gyvenu jį gerai arba blogai. Teisingai arba ne. Tada peikiu save, nes nesugebu gyvent gerai ir teisingai. Jei supa mane nedraugai, tai gal pati juos [...]

Tai ne mano mintis, o mintys.lt pateiktas teiginys ar raginimas. Kaip jau norit. Bet mane privertė susimąstyt: o kaip aš gyvenu? Paprastai ar sudėtingai ir apskritai, ką šis teiginys reiškia?
Permąsčiau visą savo gyvenimą, dienotvarkę. Na, jei grįžt atgal, ko nemėgstu pastaruoju metu daryt, nes kas jau buvo, nepakeisi, neištaisysi, kaip klaidas juodraštyje, tai to paprastumo [...]