DRAUGAUKIME » Gyvūnai

Rikis

Patricija — Fri, 02 Dec 2011 05:15:03 +0000

Atsirado jis pas mus pernai, gruodžio pradžioje. Oras buvo toks, kad rodės dangus su žeme maišosi. Trumpam sucypė pravažiuojančios mašinos stabdžiai, po to variklio gausmas ir mašina nutolo. Aš tvarkiausi ūkiniame pastate, kai atsisukau durų link, pamačiau tarpduryje bestovintį įspūdingo dydžio katiną. Rankose laikiau kibirą su pienu. Tad, nieko negalvodama, pašaukiau:

- Riki, kac kac!

Nedrąsiai priėjo, įpyliau pieno dubenėlin ir katinas ėmė lakt. Iškart matėsi, kad jis ne koks valkata, o gerai įmitęs katinas. Nuo tada jis apsigyveno pas mus. Tiesa, atsargumo dėlei, aš leidau apsigyvent lauko virtuvėje – pas mus ten jauku ir šilta. Greitai susidraugavo su kiemo gyventojais: katinu Parmazonu, avigane Seila ir kiemsargiu Džeriu. Aš visuomet jį šaukdavau:

-Riki Riki!

Tada jis atbėgdavo ir murksėdamas glausdavosi prie mano kojų. Gal tai ir tikrasis jo vardas. Ne tinginys buvo, mėgdavo eiti peliauti.

Išaušo pavasaris. Kaunietė dukra, parvažiuodama namo, parsivežė šunelį – pinčerį, kuris iškart greitai bėga: pavaikė mano Rikį vieną kartą, kitą kartą. Jam tas labai nepatiko. Visi žinom, kad katės išdidūs padarai ir mėgsta, kai iškyla tokie pavojai, gyventi vieni. Tad, ir mano katinas iškeliavo į laukus. Kartais pamatydavau peliaujantį, pašaukdavau, atbėgdavo, pasiglaustydavo ir vėlei nueidavo savais keliais.

Artinasi žiema. Man be galo rūpi, ar besugrįš katinas Rikis?

EINA KELIU ŠUO IR MAMKA…

Gintautas — Wed, 01 Dec 2010 14:26:57 +0000

Užklystantiems į draugauki.me brandaus amžiaus žmonėms šiandien siūlau ne rašinį ar kokį nors gintautišką “esė” (nesu aš rašytojas ir niekad nebuvau ir nežadu tapti, tiesiog norėjau bendrauti su bendraamžiais senjorais ir sukurti jiems vietą internete), o tiesiog trumpą pastebėjimą.

Esu mėgėjas pasivaikščioti ir tai nuolat darau savo mieste. Ir štai šios senjoriškos pramogos metu jau geri metai mano ausyse vis pasigirsta keistas skiemenų ir garsų sąskambis – “mamka”. Jis dažniausiai sutampa su šeimininko vedančio savo augintinį vaizdu. Aš kaip visuomet išgirdęs kažką panašaus pradedu mąstyti, koks čia savitas giminystės ryšys ir tarp kokių giminės narių jis įvykęs. Tačiau besidairydamas pamatau vis tą patį nieko nesakantį vaizdą – šunį ir jo šeimininką. Kartais paguodžiu save ūmiu tinnitus ir keliauju sau toliau.

Vakar pagaliau viskas paaiškėjo. Pažįstamas šunų dresūros specialistas man paaiškino, kad dabar įprasta ypač moteriškosios giminės atstovėms šunų atžvilgiu save identifikuoti kaip mamas, arba “mamkas”. “Ateik pas mamytę, pas mamką” dresuotojų visai nestebina, nes tai pasidarę taip natūralu, kaip ir duoti kaulą savo augintiniui.

Dažniausiai ir aš su bet kokiu nauju “natūralumu” susitaikau poros savaičių bėgyje. Visgi šiandien tai mane dar šiek tiek stebina. Labiausiai stebina kuomet eina motina, mažas vaikelis ir šuo, o mama sako: “Mano mažyti, ateik pas mamytę”. Šuniui.

Tai tiek mažos nuostabos trečiadieniui.

PUČIS IR MATIS

Zigmas — Mon, 01 Mar 2010 06:16:41 +0000

Siunčiu foto filmuką katinų mylėtojams, kurių nemažai yra tarp svetainės narių ir lankytojų.

Pagarbiai,

Zigmas

REIKIA PAGALBOS!

Danutė — Tue, 26 Jan 2010 18:37:36 +0000

Tokia šalta žiema Lietuvoje turbūt pirmąsyk per pastaruosius dešimt metų. Visi jau atpratome nuo didesnių šalčių, o štai jie ėmė ir staiga nukrito – jau yra žmonių, nušalusių galūnes, nuo šalčio sutrūkinėjo vandens vamzdžiai ne tik esantys po žeme, bet ir individualių namų neapšildomuose rūsiuose. Tačiau žmogus dar pajėgus apsisaugoti save ir savo turtą. Yra ir daugiau gyvų būtybių, kuriems reikia žmogaus pagalbos. Jei benames kates daugiabučių rajonuose dar pašeria gailestingos kaimynės, tai pas mus žiemojantys paukščiai – gulbės, antys, didieji dančiasnapiai, laukiai – šiuo metu yra visiškai bejėgiai. Ypač gaila gražuolių gulbių. Ir dėl to iš dalies kalti mes – žmonės. Vasarą, kuomet maisto yra pakankamai, paukščiai buvo maitinami. Daugelį metų nešaltos žiemos neišginė gulbių į šiltesnius kraštus, jos įprato prie kasdien atnešamo maisto, įprato nebesirūpinti savimi ir pražiemodavo neužšąlančiuose vandenyse. Virš 20 metų gulbės gyveno šiltame Drūkšių ežere, kuris pamažu ėmė ledėti uždarius atominę elektrinę.

Visą sausį spaudžiant šalčiui, ledu ėmė trauktis ir kiti vandenys. Kai kuriuose ežeruose belikę tik properšos. Šiuo metu atviri vandens plotai dar yra Elektrėnų mariose, Nemune nuo Kauno Hidroelektrinės iki Santakos.. Gulbės, negaudamos maisto, badauja, silpsta, nebegali skristi, jų kojos ir sparnai įšąla į ledą ir taip jos žūsta.

Kreipiuosi į visus geros valios, geros širdies žmones – padėkite joms. Badaujantys paukščiai maistui neišrankūs – tinka balta duona, kruopos, smulkintos daržovės, grūdai, tik jokiu būdu negalima jiems duoti aštrių žuvies kaulų, maisto likučių su prieskoniais, netinka ir juoda duona. Jei jau pradėjote paukščius maitinti, tai maitinkite kasdien, nes jie įpranta ateiti pietauti būtent į tą pačią vietą. Sotus paukštis gali išgyventi šaltyje ir lediniame vandenyje.

Perduokite šią žinutę savo draugams, pažįstamiems, giminaičiams. Tai ne didvyriškumas, tai pareiga padėti silpnesniam už save. Jei kada nors girdėjote mirštančios gulbės klyksmą, tai suprantate, kad abejingu likti neįmanoma. Ačiū Jums.

Jeigu reikia pagalbos, Gyvūnų globėjų asociacijos telefonas 868644828

DANIELIAI LIETUVOJE

Gintautas — Mon, 25 Jan 2010 17:42:12 +0000

Įdomus gamtininko Daumanto Liekio pasakojimas apie danielių populiaciją Lietuvoje:

Skaityti plačiau.

KOLIBRIO SKRYDIS

Gintautas — Sat, 23 Jan 2010 19:15:38 +0000

Discovery televizijos kanalo specialia vaizdo įrašymo technika sulėtintai nufilmuotas paukščio kolibrio judėjimas. Galima įžiūrėti smulkiausias sparnų plazdėjimo detales, kurių tikrovėje žmogaus akis nepajėgi pastebėti. Kolibris sparnais suplasnoja 70 kartų per sekundę, o širdies plakimas gali pasiekti 1260 dūžius per minutę. Malonaus žiūrėjimo!

ŠOKIS VANDENYNE

Danutė — Tue, 25 Aug 2009 15:53:20 +0000

Benaršydama internete radau puikų video filmuką, kuris gali pažadinti mus, pakeisti mus ir suteikti naują spindesį mūsų mąstysenai.

Tikiuosi, kad ir Jums patiks širdinga, atpalaiduojanti melodija, susipynusi su gamtos garsais, jaudinančiai gražus albumas, sukūręs laisvės ir ramybės harmoniją, delfinų šokis vandenyne bei jų susišūkavimas tarp bangų.

Originalo kalba visą tekstą galima perskaityti čia.

Menininkas: Medwyn Goodall
Albumas: Way of the Ocean
Daina: Dolphin Companion
Žanras: New Age
Metai: 1997

Gero Jums žiūrėjimo!

PRISIMINKITE… RIKIS

Adelė — Sun, 05 Jul 2009 20:04:16 +0000

Šių metų sausio mėnesio pabaigoje išdrįsau pasiūlyti pirmąjį rašinį. Išsiunčiau į DRAUGAUKIME šunelio Rikio nuotraukas. Taip buvo pradėtas „Adelės dienoraštis“. Tai argi aš galiu jį pamiršti… Tuo labiau, kad Rikis sąžiningai vykdo namų saugotojo pareigas, o jo nuotykiai pataiso netgi subjurusią nuotaiką.

Šiuo metu Rikis atostogauja senoje sodyboje. Bet ir ten jis randa kuo užsiimti, drąsiai gina savo teritoriją.

KIAULIŲ GRIPAS

Gintautas — Wed, 24 Jun 2009 08:47:35 +0000

Šiandien klausau Lietuvos radijo, o ten per žinias praneša, kad Lietuva vienintelė Europos šalis, kurioje dar neužfiksuotas kiaulių gripo atvejis.

Lietuvai išskirtinai pavyksta pasižymėti keistose situacijose. Tačiau man kilo šioks toks nerimas. Kyla natūralus klausimas, ar pas mus iš ties gali nebūti kiaulių gripo, kai jis pastebėtas visoje Europoje? Ar tokiam nedideliam plotelyje galėjo būti paskleista, kokia nors vakcina, kuri išgelbėjo mūsų kraštą nuo šio epidemijos? Tikriausiai, kad ne.

Tuomet atsiranda kita dvejonė. Galbūt mūsų specialistai per daug abejingai dirba arba jiems trūksta kvalifikacijos, kad galėtų aptikti kiaulių gripo atvejus. Žodžiu, po šio pranešimo liko daugiau klausimų nei atsakymų. Nesinori tikėti, kad Lietuva šiuo požiūriu gali būti išskirtinė. Viliuosi, kad bloga mėsa nepateks į parduotuves ir bus laiku užfiksuoti kiaulių gripo atvejai.

KATINAS PUČIS

Zigmas — Sun, 05 Apr 2009 12:18:25 +0000

Kadangi mieliausi mūsų draugai katės ir šunys, siunčiu kelias dukters katino Pučio nuotraukas. Man labai patinka ryži katinai. Pučis piktas katinas ir myli tik žentą. Duodasi glostomas ir kitiems, bet būtinai įkanda.

Zigmas