Temos Archyvai: Mokslas

ONEGOS EŽERO PASLAPTYS

Jau taip Aukščiausias sukūrė, kad visatoje nėra tuščių vietų. Viskas tiksliai apskaičiuota – kosmose griežta tvarka.

Man menasi jaunystėj skaitytas pasakojimas. Mokslininkai iškėlę hipotezę, kad dabartinės Karelijos  respublikos teritorijoj nukritęs meteoritas prieš daugelį milijardų metų. Ten dabar tyvuliuoja Onegos ežero vandenys. Saulės sistemoje tarp Marso ir Jupiterio skraido didžiuliai apie kilometro skersmens asteroidai. Tarp šių dviejų planetų didelis tarpas. Mokslininkai mano, kad čia egzistavo nedidelė planeta Fajetonas, kurioje dėl nežinomų priežasčių įvyko katastrofa ir didžiulis šios planetos luitas, apie 12 kilometrų skersmens, nukritęs į žemę.

onegos-ezero-paslaptysBe to, krisdamas meteoritas sukėlė daug dulkių, dėl to žemėje ženkliai pasikeitė klimatas, o to pasekoje išnyko dinozaurai. Onegos ežeras yra uolienoje, tarsi taurėje. Ežero vanduo minkščiausias ir tyriausias planetoje, nors į jį įteka daugelio gamyklų vandenys. Šis fenomenas paaiškinamas tuo, kad uolieną, kurioje šis ežeras, sudaro  mineralas Šungitas – pavadinimas kilęs nuo vietovės Šungos pavadinimo. Šungitas – gamtinis mineralas.

1995 metais trys mokslininkai atrado trečią anglies atmainą – fulereną. Tai buvo nuostabus atradimas. Už jį tyrinėtojai gavo Nobelio premiją. Anglis – gyvybės pagrindas.
Šungitą sudaro pagrinde anglis, o fulerenai randami tik Šungite. Fulereną  sudaro tuščiaviduriai sferiniai jonai, jų molekulė panaši į futbolo kamuolį. Fulerenai pavadinimą gavo nuo architekto Fulerio, kuris šią anglies atmainą, panaudojo architektūroj.

Mokslininkai, ypač medikai, daug vilčių deda į šiuos fulerenus. Jie sugeba struktūrizuoti vandenį, naikina nitratus, nitritus, pesticidus, žodžiu visus teršalus – štai dėl ko Onegos ežero vandenį galima gerti nevirintą. Malachovas rekomenduoja į litrą vandens įpilti 100 gramų Fulereno rutuliukų ir vanduo tuoj pat pasidaro tyras. Kaimo šuliniui fulereno reiktų apie 30 kilogramų. O išgėrus vandenį, vėl gali pripilti naujo, ir Fulerenai struktūrizuos, bakterizuos vandenį visą laiką.

Sūnus paskaičiavo, kad tai kainuotų apie 1000 litų. Malachovas nurodo, kad Fulerenas esantis Šungite jaunina žmogų, gydo beveik visas ligas. Patekęs į žmogaus organizmą su vandeniu, randa žmoguje reikalingą pagalbos vietą ir išgydo. Tai būtų lyg Panacėja nuo visų ligų. Nežinia, kiek čia bus teisybės, bet Šungitas yra unikalus ir niekas jo kitur neaptiko, kaip tik Karelijoj, Onegos ežero uolienoj. Ateitis parodys, ar jis toks visagalis.

Patricija

SPALVOS MŪSŲ GYVENIME

Vos atsibudę, su tamsa ritamės iš lovų, menkai apšviestomis gatvėmis skuodžiame darban, ten visą šviesiąją dienos dalį praleidžiame po ryškia dirbtine šviesa, nes už lango saulutė menkai dar mus lepina, po darbo, jau sutemose pasiekiam namučius ir vėl dirbtinę šviesą įsijungiam.

Vasara mūsų krašte labai gaži, spalvinga ir tokia trumpa, kad nebespėjam susivokti buvo jau ji ar dar ne. Vieną dieną atsimerkiam ir pamatom plikas, belapes medžių šakas, taršomas vėjo, pilką miesto asfaltą, pilkus žmones, susigūžusius, piktus ir nelaimingus. Ir tuomet mintis šauna – velniai griebtų, o kurgi visos spalvos dingo?! Be spalvų niekaip neišsiversime. Spalvos gydo ir padeda gyventi. Jeigu jau jų natūralių nebelieka, tuomet pasiruoškime dirbtines, nes spalvos – maistas mūsų sielai, nuo spalvų priklauso nuotaika, o nuo nuotaikos – gyvenimo kokybė.

Raudona – energijos ir galybės spalva, numalšins skausmą, sušildys, padės žaizdų gydyme, palengvins depresijos priepuolius, pakels kraujospūdį.

Oranžinė spalva teigiamai paveiks imuninę sistemą, seksualinę potenciją, virškinimo traktą, lengvai sušildys. Labai jautriems žmonėms šių dviejų spalvų geriau vengti, kad neerzintų.

Įvairių atspalvių geltona yra proto spalva, padės greičiau ir aiškiau mąstyti, praskaidrins niūrias mintis, tiks gydyti odos ligas.

Mėlyna spalva – išminties, susitaikymo ir ramybės simbolis, padės slopinti karštį, nuramins sudirgintą nervų sistemą. Per ilgai ir aktyviai gyvenant mėlynoje aplinkoje, gali kamuoti neaiškus liūdesys, atsirasti depresija.

Visiška priešingybė jai yra žalia – harmonijos ir vaisingumo spalva, suteikianti pusiausvyrą ir ramiai jaukų atsipalaidavimą. Tai viena stipriausių gydančiųjų spalvų, stimuliuojanti augimą, atnaujinanti pažeistus audinius. Žalioje aplinkoje tiks gyventi visiems.

Violetinė spalva tarsi lengvas tonikas – grąžins pusiausvyrą, nuramins, padės užmigti. Šios spalvos perteklius sukels nuolatinį apsnūdimą.

Persiko spalvą reiktų pasirinkti žmonėms, turintiems choleriko būdą…

Labai stipri sidabro spalva turinti antiseptinių savybių, išgydys visus kūno negalavimus.

Pati stipriausia iš gydomųjų spalvų yra aukso, labai stiprinanti bioenergetinį lauką. Kai kurie silpnesni žmonės jos netoleruoja, nes ji tiesiog užgožia žmogaus vidų, jo savybes, žmogus tarsi pasimeta joje, neberanda savęs.

Balta spalva ramina, mažina skausmą, sukelia švaros, tyrumo ir nekaltybės jausmą. Neveltui ir maži, ir dideli taip džiaugiasi baltu, puriu, ką tik iškritusiu sniegu.

Juodos spalvos gamtoje nėra. Terapijai jos nepanaudosime. Tai tarsi tuščia erdvė, palikta sudėti skausmą ir sunkias akimirkas, susitaikymo ir nusiraminimo skausminga erdvė.

Pakanka užsimerkti ir susikoncentruoti į norimą spalvą, mintimis ja užpildyti lauką aplink save, giliai įkvėpti tos spalvos gydančiųjų savybių su oru. Maisto produktai taip pat yra spalvoti, galima padidinti sau trūkstamos spalvos įtaką. Tekstą geriau įsiminsime, jei skaitysime užsidėję spalvotus akinius. Spalvos sujungia abu smegenų pusrutulius.

Iš patirties žinau, kad jokie pasiūlymai nebus veiksmingi, jei mūsų organizmas jiems priešinsis. Iš vidaus natūraliai turėtų išplaukti poreikis vienai ar kitai spalvai. O pajutę teigiamą poveikį, kitą kartą reikliau ieškosime optimaliausios išeities, priversime spalvas tarnauti mums, suteikti reikalingas nuotaikas kasdien. Tuomet ir niūriausia kasdiena pavirs džiugia spalvota pasaka…

Tokia šį kartą mano nuomonė.

Danutė

MODERNUS MOKSLAS IR TECHNOLOGIJOS

Tiek daug naujų įvykių pasaulyje ir daug papildomų naujų minčių kyla dienoraščio temoms, kad planuoti rašiniai vis nusikelia ir nusikelia. Maždaug prieš dvi savaites trumpam pristatyme „Rašymas“ išvardinau, apie ką ketinu artimiausiu laiku pateikti savo apmąstymus. Tad, vykdau įsipareigojimus – šiandienos tema CERN.

CERN (pranc. Organisation Européenne pour la Recherche Nucléaire) yra Europos branduolinių tyrimų centras.

Paskutinis šios mokslinės įstaigos projektas yra didysis hadronų greitintuvas (kolaideris). Pats didžiausias pasaulyje elementariųjų dalelių greitintuvas. Galėtume sakyti, kad tai tuo pačiu ir mokslo institutas ir milžiniška laboratorija ir didžiausio žmonijos istorijoje eksperimento vieta. Viską, ką modernus mokslas sugebėjo sukurti geriausia, surinkta į vieną vietą – CERN didįjį hadronų greitintuvą. Jis yra įrengtas po žeme, 26 km ilgio tunelyje ir įsikūręs didžiulėje teritorijoje ant Prancūzijos ir Šveicarijos sienos, taip pažymint jungtines viso pasaulio finansines ir intelektualines pajėgas, kurios pritrauktos atlikti labai svarbius žmonijai tyrimus. Prie šio tyrimo dirba apie 2000 mokslininkų iš 34 pasaulio šalių.

Kokias užduotis konkrečiai siekia išspręst CERN šiuo greitintuvu? Reiktų pradžiai atsakyti į klausimą, kas gi tos elementarios dalelės. Elementarių dalelių fizika tyrinėja elementariausias materijos sudedamasias dalis ir jų tarpusavio sąveikas. Dauguma elementariųjų dalelių labai retai aptinkamos gamtoje, todėl jos sukuriamos ir stebimos dalelių greitintuvuose.

Atomas (gr. nedalus) – mažiausia elektriškai neutrali cheminio elemento dalelė, dar išlaikanti jo chemines savybes. Atomo dydis yra maždaug 0,1 nanometro. Tačiau šiuolaikinė fizika labiausiai domisi tuo, kas sudaro atomą. Atomą sudaro protonas, neutronas ir elektronas, kurie dar yra sudaryti iš kvarkų.

Mokslininkams pradėjus tirti kosminius spindulius, kurie patekę į Žemės atmosferą sukuria įvairias fizikines ir chemines reakcijas buvo atrasta dar daugiau nedalomų, elementariųjų dalelių: pozitronas, neutrinas, mezonas, pionas ir kt. Vėliau visos dalelės pagal įvairias savybe buvo suskirstytos į keturias grupes: fotonai, leptonai, mezonai ir barionai.

Taigi, tikriausiai visiems aišku, kad pažinę mažiausias materijos dalis, žmonės galėtų atsakyti į daugelį kitų svarbių mokslui klausimų. Na, o svarbiausias klausimas, į kurį nori atsakyti CERN, pasitelkęs didžiausią pasaulyje greitintuvą skamba taip: kaip atsirado Visata? Tai iš ties fundamentalus klausimas ir žadinantis smalsumą daugeliui pasaulio žmonių. Tikėkimės, kad visi tyrimai bus sėkmingi ir mokslininkai jau greitai galės pateikti mums stulbinančius rezultatus.

Beje, neseniai įvykęs greitintuvo atidarymas ir pirmasis sistemos įjungimas atskleidė keletą defektų, kurie dabar yra taisomi. Viską sutvarkyti žadama iki 2009 m. sausio mėnesio, kuomet vėl mokslininkai galės užiimti eksperimentais. Nekantriai lauksime naujienų iš didžiausios pasaulyje mokslinės laboratorijos.