Categories
Danutės dienoraštis Medicina Visuomenė

TARP MŪSŲ, MERGAIČIŲ…

Drįstu manyti, kad apie ligas reikia kalbėti garsiai. Beje, į mergaičių tarpą priimsim ir berniukus, nes liga lyties nesirenka…

Taigi, šlapimo nelaikymas. Anksčiau buvo manoma, kad tai yra išskirtinai tik senatvinė liga. Bet šiandien visos ligos jaunėja ir jau vos 30 metų sulaukusios moterys skundžiasi dirglia šlapimo pūsle.

Jei kas nors mano, kad tai ne problema ir į ją galima numoti ranka, labai klysta. Tai yra liga – nevalingas šlapimo ištekėjimas, sutrikus normaliam šlapinimosi procesui, sukeliantis medicininių, socialinių, higienos ir kitokių problemų. Ši liga vargina maždaug kas trečią penkiasdešimtmetę, kurioms ypač dažnai pasireiškia šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu, kosint, čiaudint, juokiantis, sportuojant, o vyresniųjų tarpe su šlapimo nelaikymo problema susiduria vos ne kas antras žmogus. Šia liga moterys serga du kartus dažniau negu vyrai. Tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių vyresnio amžiaus žmonių sveikatos sutrikimų. Pasaulyje daugėja senų žmonių, todėl didėja ir šlapimo nelaikančiųjų skaičius, tik kažkodėl apie tai garsiai nekalbama.

Šlapimo nelaikymas dažniausiai pasitaiko moterims po menopauzės. Nuolatiniai kojų bei rankų sušalimai, dažni viso organizmo peršalimai, negydomi arba iki galo neišgydyti šlapimo pūslės uždegimai, nuolat laikoma perpildyta šlapimo pūslė, įvairios gretimos ligos – visa tai veda link dirglios pūslės pojūčio, atsiranda šlapimo nelaikymo problema. Sergantiems progresuojančia demencija, kai pažinimo funkcijos sutrinka tiek, kad ligoniai nesugeba savarankiškai naudotis tualetu, funkcinis šlapimo nelaikymas yra nuolatinis palydovas, nes dėl smegenų patologijos neslopinamas šlapinimosi refleksas.

Šios ligos priežastys gali būti įvairios, ne vien tik urologinės ar ginekologinės, bet ir psichologinės bei neurologinės. Kartais šlapimo nelaikymo simptomus gali pajusti sergantieji artritu, sąnarių uždegimu ar patyrę insultą, tai gali būti bet kurios kitos persirgtos ligos pasekmė, kai susilpnėja dubens dugno raumenys. Jaunos moterys tokius sutrikimus gali pajusti po gimdymo.

Statistika rašo, kad dažniau serga gyvenantys slaugos namuose, nei šeimos rate. Labai daug žmonių jaučia šį sveikatos sutrikimą, bet nekreipia dėmesio ir nesigydo. Labai baisu ir kelia didžiulį pasibjaurėjimą, kai savęs neprisižiūrintis pilietis dažniausiai girtas, šlapiom kelnėm įlipa į troleibusą ir nuvirsta ant minkštų sėdynių. Troleibusais per dieną keliauja šimtai žmonių. Kokį užkratą mes parsivežam namo…

Šiuolaikinė medicina šiandien gydo šlapimo nelaikymą, tik reikia nebijoti kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją, paskiriami vaistai, gydomos gretutinės ligos, jei reikia, operuojama. Bet kurioje vaistinėje galima nupirkti specialių įklotų šlapimo sugėrimui – ir vyriškų, ir moteriškų. Jie ligos negydo, bet bent jau estetiniu požiūriu neišsiskirsim iš aplinkinių.

Net ir didžiuosiuose miestuose nėra per daug tualetų, ką bekalbėti apie periferiją. Mes turėtume apskaičiuoti savo išėjimo iš namų trukmę, kad nereiktų kentėti nešiojant perpildytą pūslę. Be to, juk tarp žmonių gyvenam, tai nesidrovėkim, užeikim į bet kurią maitinimo įstaigą, pasiprašykim įleidžiami į tualetą. Jeigu mes žinosime pūslės tuštinimosi intervalus, malonių pasivaikščiojimų nesugadins stresas ir nuolatinė įtampa.

Neveltui sakoma, kad po to ir akyse tampa šviesiau…

Sveikatos jums.

Tokia mano nuomonė.

Danutė

Categories
Gintauto dienoraštis Medicina

ARTROZĖ

Senokai bekalbėjome senjorus kankinančių ligų tema. Šį kartą aptarsime artrozę. Vieną iš dažniausiai pasitaikantį negalavimą tarp mūsų vyresnių žmonių.

Tai neuždegiminės kilmės degeneracinė sąnarių liga, kurios metu pakinta kremzlės struktūra, formuojasi hipertrofiniai  šalia esančių kaulų pakitimai.  Artroze serga vyresnio amžiaus žmonės, dėl jos dažniausiai protezuojami kelių bei klubų sąnariai.

Tikslios ligą sukeliančios priežastys nežinomos, dažniau artroze serga moterys. Rizika susirgti artroze padidėja, jei žmogus fiziškai labai aktyvus, turi viršsvorio, intensyviai sportuoja, dirba darbą, susijusį su pasikartojančiais judesiais. Taip pat didelę įtaką turi ankščiau patirtos sąnarių traumos, ligos, medžiagų apykaitos ligos bei endokrininės sistemos sutrikimai.

Ligos požymiai:

Pagrindinis skundas – skausmas, jis atsiranda palaipsniui. Kadangi artrozės atveju pažeidžiama kremzlė, o kremzlėje nervinių galūnių nėra, skaumas pajuntamas kai pažeidžiamos kitos sąnarį sudarančios struktūros: kaulas, antkaulis, raiščiai. Skausmas atsiranda dėl osteofitų (kaulinės išaugos, kurios bando kompensuoti pažeistą struktūrą).

Artroziniam skausmui būdinga: nedidelis intensyvumas, skaumas pasireiškia po didesnio fizinio krūvio, pailsėjus – praeina. Būdingas rytinis sąnarių sąstingis, kuris trunka iki 30min. Ligai progresuojant, skausmai tampa pastovūs, trunka valandomis.  Jei pažeistas kelio sąnarys, gali matytis deformacijos, sutrinka sąnario funkcija.

Ligos nustatymas:

  • Kraujo, šlapimo, sąnarinio skysčio tyrimai nelabai informatyvūs.
  • Geriausiai ligą nustato – rentgenologinis tyrimas. Stebimi osteofitai, sąnarinio tarpo susiaurėjimas, deformacijos.

Gydymas:

Būtina tausoti sąnarius, skiriami fizioterapijos pratimai. Skaumui bei uždegimui malšinti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (diklofenakas), centrinio veikimo narkotiniai (opiatai) ir nenarkotiniai analgetikai (tramadolis), gliukokortikoidų  injekcijos į sąnarį.

Jei gydymas vaistais neefektyvus – taikomas chirurginis gydymas- sąnarių endoprotezavimas.

——————————————

Kitos naudingos nuorodos:

Daugmaž vienoda informacija apie ligą: pasveik.lt, infomed.lt, sveikas.lt, sekunde.lt, pasveik.lt.

Išsamesni straipsniai: „Kai artrozė tampa gyvenimo dalimi“, „Kodėl kaulai tampa trapūs? Artrozė ir osteoporozė“, „Artrozė – kremzlės patologija“.

Categories
Gintauto dienoraštis Medicina

ALZHEIMERIO LIGA

Draugauki.me tęsia senjorams būdingų ligų aprašymus. Šiais dienoraščio įrašais siekiame, kad žmonės, sergantys tomis ligomis, daugiau sužinotų apie juos kankinančius negalavimus. Kita svarbi priežastis yra ta, jog jauni žmonės, kurie paskaitys apie šias sveikatos problemas, galės greičiau pastebėti pirmuosius jų požymius savo tėvų ar senelių elgesyje. Nes juk esame susidūrę, kuomet daug kas susitaiko su įvairiais sutrikimais, kaip normaliu senatvės reiškiniu ir net nepabando jų gydyti.

Taigi, šiandien plačiau aptarsime alzheimerio ligą. Tai lėtinė neurodegeneracinis sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis progresuojančiu atminties sutrikimu bei kitais pažintiniais bei psichiniais simptomais. Alzheimerio ligos metu nyksta nervinės ląstelės galvos smegenų žievėje, vystosi smegenų atrofija – paryškėja bei suplonėja smegenų vingiai.

Pasaulyje Alzheimerio liga serga daugiau kaip 30 milijonų žmonių. Moterys už vyrus serga dažniau. Paprastai Alzheimerio liga suserga vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės. Sergamumas šia liga didėja priklausomai nuo amžiaus. Ligos pasireiškimo pikas- vyresni kaip 85 metų pacientai.

Priežastys: kaip ir daugelio ligų, tikslios atsiradimo priežastys nežinomos. Yra nustatytas reikšmingas genetinis komponentas bei negenetinės priežastys, tokios kaip: bloga ekonominė ir socialinė padėtis, moteriška lytis, menkas išsilavinimas, galvos smegenų trauma, apsinuodijimas aliuminiu.

Ligos požymiai:

  • Liga prasideda nepastebimai, pirmieji ženklai – susilpnėjusios atminties simptomai. Ligonis pajunta, jog jam sunku įsisavinti naują informaciją  (neatsimena, ką kalbėjo su draugu šiandien, kokį pažymį  anūkas gavo iš egzamino ir pan.). Seniau vykę įvykiai dažniausiai atgaminami (ankstyvoje ir vidutinio sunkumo ligos stadijose). Tačiau vėliau sutrinka ir seniau užfiksuotos informacijos atgaminimas: neatsimena kiek vaikų turi, nebepažįsta artimųjų, neatpažįsta netgi savęs veidrodyje. Kartu atminties sutrikimus lydi nesiorientavimas erdvėje bei laike (išėję iš namų sergantieji pamiršta kelią atgal).
  • Būdingi elgsenos sutrikimai. Stebimi asmenybės pokyčiai, gali ištikti psichozės. Pasireiškia apatija, depresija.
  • Apie pusei ligonių, sergančių Alzheimerio liga, pasireiškia haliucinacijos ir kliedesiai, dažni kaltinimai neištikimybe, persekiojimu, vagystėmis.
  • Sergančius gali ištikti traukulių priepuoliai, mioklonijos (sunkiai pastebimi raumenų trūkčiojimai).
  • Ligonių kalba tampa miglota, dažnai pradeda kartoti tas pačias frazes.
  • Sergantiems sunku atlikti tikslingus veiksmus (apraksija). Pvz. Ligoniai negali užsirišti batų raištelių ir pan.
  • Gali pasireikšti reduplikacinė paramnezija (ligonis mano, kad jį slaugantieji nėra tikri, jais tik apsimeta; mano,  jog namai nėra tikrieji jo namai).

Diagnozavimas:

  • Daug informacijos teikia klinikinis vaizdas (stebint sergantį, bendraujant su juo stebimi atminties pokyčiai).
  • Atliekamas MMSE (protinės būklės minimalus įvertinimas- nesudėtingas testas, skirtas nustatyti mąstymo, atminties, orientacijos sutrikimus).
  • Kiti tyrimai – kompiuterinė tomografija bei magnetinis branduolių rezonansas.

Gydymas:

Lėtesnio simptomų progresavimo galima tikėtis vartojant cholinesterazės inhibitorius (takrinas, donepezilis (Aricept), galantaminas (Reminyl)  ir rivastigminas (Exelon)).  Atsižvelgiant į ligos simptomus skiriami antiamiloidiniai vaistai, neuroprotektoriai.