Straipsnyje teigiama, kad mokslininkams pavyko pademonstruoti pigią, paprastą bet efektyvią terapiją, sąnarių judrumui didinimui ir skausmo mažinimui naudojančią optinę apgaulę. Šiuo metu studija yra pirminėje stadijoje, tačiau teigiama, kad tolimesni metodikos tobulinimai gali padėti milijonams žmonių, sergantiems artritu – ateityje būtų galima išvengti skausmą mažinančių vaistų ir steroidų, kurie vartojami šios ligos gydymui, dozių didinimo.

Tikslus naujosios terapijos pavadinimas – “vizualinė veidrodžio terapija”. Ji grindžiama technika, kuri bando “įtikinti” pacientų smegenis, kad jų skaudūs ir nelankstūs sąnariai yra neskausmingi ir judrūs. Eksperimentų metu ši terapija pademonstravo ypatingai gerus rezultatus – sąnarių skausmo sumažėjimą jautė net labai sunkūs ligoniai.

Gydant žmogų su artrito paliesta dešine ranka, jis turi padėti ją ant stalo priešais save. Vienas iš mokslininkų tuomet pastato priešais ligonį veidrodį. Kitas mokslininkas stovi už paciento nugaros ir padeda savo kairę ranką ant salo. Sergantysis tuo tarpu pradeda matyti ir mokslininko ranką bei jos atvaizdą veidrodyje.

Optinė iliuzija nutikdavo tuomet, kuomet tyrimo organizatorius atverdavo savo kairią ranką (kad matytųsi delnas) ir vėl užverdavo ir paprašydavo tą patį pakartoti pacientų su jų kairėmis (paslėptomis po stalu) rankomis. Kuomet ligonis žiūri į veidrodį, jis mato mokslininko ranką, bet smegenys priima ją kaip savo. Šis vizualinis triukas leidžia smegenims iš naujo įvertinti ranką kaip sveiką ir neskausmingą savo kūno vietą.

Bandymo metu pacientams buvo atliekama vienos minutės veidrodžio terapija. Prieš bandymą ir jo metu ligoniai turėjo įvertinti jaučiamą skausmą dešimties balų skalėje. Eksperimento eigoje vertinimas būdavo vidutiniškai vienu ir puse balo mažesnis nei prieš jį. Kai kurie pacientai skausmą vertino net trimis balais mažiau.

Bandymams labiausiai kenkia ligonių skeptiškumas, todėl veidrodžio terapijos metodas ne visiems turi teigiamos įtakos. Mokslininkai daro išvadą, kad kuo labiau žmogus pajėgus įtikėti iliuzija, tuo jo smegenys greičiau pakeis nusistatymą ir įsigalėjusį nuolatinį tam tikros kūno vietos “vertinimą”. Todėl manoma, kad smegenys turi kur kas didesnę įtaką šios ligos keliamiems simtomams ir pasireiškimui nei kitos priežastys, kurių dažnai ieškoma.

ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“

UAB „Pirmas  žingsnis“ konferencijų salėje

Kaunas, Raudondvario pl. 150

2011 m.  spalio 27 d.  ketvirtadienį

Pradžia: 16.00 val. Trukmė:  1,5  val.

Doc.dr. JUOZAS  ŠIDIŠKIS,
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto  Neurochirurgijos klinikos
Funkcinės stereotaksinės neurochirurgijos sekt. vadovas:

GYVENIMAS IR MIRTIS: SMEGENŲ CHIRURGIJA

Doc.dr. JUOZAS ŠIDIŠKIS

Docentas vadovauja padaliniui, kuris  yra vienintelis  Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Čia operuojami ligoniai, sergantys Parkinsono liga, epilepsija, turintys sunkią negalią.  Parkinsono liga pasaulyje serga apie 1,4% žmonių. Kasmet nustatoma 60 tūkst. naujų atvejų. Per ateinančius 50 metų sergamumas šia liga  gali padidėti 3 kartus.

Docentas turi didžiulę darbo patirtį. Doc. J. Šidiškis su bendradarbiais pirmieji Lietuvoje pradėjo taikyti naują Parkinsono ligos gydymo metodą: atliko pirmąją neurostimuliacijos operaciją Lietuvoje. Šis chirurginio gydymo būdas  yra pagrindinis ir veiksmingiausias Parkinsono ligos sukeltiems judesių sutrikimams gydyti, koreguoti, atkurti.  Elektrostimuliacija leidžia sumažinti nuo Parkinsono ligos vartojamų vaistų kiekį vidutiniškai perpus.

Docento daugelio operuotų pacientų ligos istorijos panašios. Visi  buvo visiškai neįgalūs. Operuojama, kai vaistais jau  negalima padėti, kad žmonės galėtų gyventi nors ir minimaliai patys apsitarnaudami. Vienas iš daugybės pacientų, sergantis  nuo 16 metų. Vaikinas  nevaikščiojo, buvo neįgalus. Mažiausius judesius sugrąžindavo  vaistais, bet šalutinis poveikis vėl sutrikdydavo visą judesių sistemą. Operuotas  neseniai, 36 metų. Vaikinas vaikšto. Vežimėlis  nereikalingas.  Sako: „dabar galiu šokti“.

„Jaunuolis klausia, ką jam dabar daryti. Aš patariau – pirmiausia studijuoti“, – pasakoja doc. J. Šidiškis, kurio dėka vežimėlyje kentėjusiam ligoniui atsivėrė naujo gyvenimo perspektyva, kitokios galimybės. Visiems –  sergantiems ar sveikiems, gydytojas pataria domėtis mokslo naujovėmis, ypač – medicinos srityje.

Tema: gyvenimas ir mirtis – jaudina. Vėlinių išvakarėse šia tema ir  kalbės Docentas.

Tas, kuris nebrangina gyvenimo, nėra jo vertas.

Leonardas da Vinčis

Ypatinga vitaminų gausa šie vaisiai (teisingiau pasakius, netikros uogos) nepasižymi, tačiau juose daug folio rūgšties, svarbios augimo, vystymosi procesams ir baltymų apykaitai, mangano, kuris padeda greičiau sudeginti riebalus, kalio, kalcio, magnio, geležies, taip pat ląstelienos, padedančios pašalinti iš organizmo nereikalingą cholesterolį. Kadangi beveik 90 proc. arbūzo sudaro lengvai pasisavinamas vanduo, geresnių natūralių diuretikų net ir nereikia.

Šis vaisius valo organizmą, padeda pašalinti šlakus, druskas, inkstų akmenis, stiprina imunitetą. Jame yra didelis kiekis vieno stipriausių natūralių antioksidantų – likopeno, kuris mažina tikimybę susirgti vėžiu, skatina ląstelių atsinaujinimą ir saugo nuo širdies ligų. Amerikiečių mokslininkai jam netgi priskiria „Viagros“ savybių (vis dėlto patikina, kad gydymo medikamentais jis nepakeis).

Liaudies medicinoje džiovintos arbūzų žievės nuoviras (santykiu 1:10) naudojamas skysčiams varyti net tuomet, kai sutrikusi kraujotaka. Gydomas ir kolitas – storosios žarnos uždegimas: tam imama 80-100 g. sausų arbūzo žievių, kurios užplikomos 500 ml verdančio vandens. Kai atvėsta, geriama po pusę stiklinės 4-5 kartus per dieną.

Specialistai pataria renkantis šį skanėstą atkreipti dėmesį į luobą – prinokusių ji blizga, o pabeldus girdėti švarus skambus garsas. Jeigu žievės dryžiai aiškiai kontrastingi, vaisius bus sultingas. Ryškios tamsios ir šviesios juostelės išduoda, kad arbūzas nuskintas jau prinokęs, o jei matyti geltona dėmė, vadinasi, jis noko lysvėje.

Iš Tailando kilęs daržovių ir vaisių pjaustymo menas (angl. vegetable and fruit carving) sunkiai įsivaizduojamas be šios nuostabios gamtos dovanos. Siūlau pasigrožėti keliais jo pavyzdžiais. Gal ir jūs savyje atrasite menininko gyslelę?

Pasaulio Parkinsono ligos bendruomenės pareiškimas

Gavau iš Pasaulinio PL kongreso 2013 organizatorių raginimą pasirašyti PASAULINĮ PARKINSONO LIGOS BENDRUOMENĖS PAREIŠKIMĄ.

Aš jau pasirašiau. Raginu pasirašyti Jus ir paraginti tai padaryti žmones, kuriems rūpi sergančiųjų Parkinsono liga gyvenimo kokybė.

Kam sunku suprasti tekstą anglų kalba, bandžiau padėti.

Sėkmės.

Ačiū.

Adelė

Pasirinkite tinklapį http://www.worldpdcongress.org/pledge/pledge.cfm

Trečiame skyrelyje žemyn pasirinkite “Sign it at” www.parkinsonspledge.org.

Pačiame lapo viršuje pasirinkite kalbą “Language” ____________

Perskaitykite “Pasaulio Parkinsono ligos bendruomenės pareiškimas”

Paspauskite Pasirašykite Pasaulinį Parkinsono ligos bendruomenės pareiškimą” arba  “Sign the Global Parkinson’s Pledge”

Jei pritariate, pasirašykite (be lietuviškų raidžių):

Būtina užpildyti langelius pažymėtus žvaigždutėmis.

Vardas – First Name_________________________

Pavardė – Last Name_________________________

Šalis - Country____________________________

Jūsų  el. pašto adresas – E Mail Address___________________

Pažymėkite, kaip esate susiję su Parkinsonu - Check all that apply

Sergate PL

Šeimos narys

Ir t.t.

Ilgame apibrėžtame langelyje įrašykite, kas Jus  paragino pasirašyti pareiškimą

Please tell us the name of the organization or person who told you about the pledge

___________________________________________________________________

Apačioje klausimai, ar galima skelbti apie Jūsų prisijungimą.

Paskutinis žingsnis: Paspauskite “Sign Up”

Kas yra prostata?

Prostata yra lytinė liauka, kurios dydis prilygsta graikiniam riešutui. Ji yra šlapimo pūslės apačioje ir gaubia kanalą (šlaplę), kuriuo iš organizmo pašalinamas šlapimas. Pagrindinė prostatos funkcija yra specialaus sekreto gamyba. Šis sekretas sudaro 90 % spermos sudėties ir padeda spermatozoidams judėti bei apsaugo juos nuo moteriškų fermentų.

Prostatitas

Prostatos uždegimas – prostatitas būna dviejų tipų: ūmus ir lėtinis. Tai gana dažnas susirgimas, lemiantis kai kurių mokslininkų nuomonę, jog lėtiniu prostatitu serga kas trečias ar net kas antras vyras. Tai dažniausia liga, dėl kurios vyrai kreipiasi pas urologą.

Prostatito priežastys

Ūminis prostatitas. Ūmų prostatitą įtakoja infekcija patenkanti per šlapimo pūslę arba šlaplę. Uždegimą sukelia bakterijos – proteus, enterobacter, eschericia coli, pseudomonos - bei grybeliai. Prostatitą taip pat gali sukelti gonorėja, trichomonos ar chlamidijos, bakterijos perduodamos lytiniu keliu. Prostatitą gali iššaukti ir šlapimo takų procedūros, silpna imuninė sistema, lytinių organų traumos, dubens srities traumos, dažna vibracija, lytinė abstinencija arba nesaikingumas. Viena dažniausių prostatito atsiradimo priežasčių – maudymasis šaltame vandenyje ar stipris peršalimas.

Lėtinis prostatitas. Lėtinis prostatitas labai dažnai išsivysto kaip ūmaus prostatito padarinys. Dubens – papilvės skausmai trunkantys savaites ar mėnesius gali reikšti būtent lėtinio prostatito simptomus. Lėtinius procesus taip pat gali išprovokuoti šlapimo ar lytinių takų infekcija, šių organų traumos, taip pat dažnai psichologinės problemos: stresas, depresija ar nerimas. 

Iš viršaus į apačią: inkstai, pūslė, prostata, sėklidės.

Simptomai

Sergantieji prostatos uždegimu skundžiasi smarkiai padažnėjusiu ir skausmingu šlapinimusi. Šlapimas taip pat ima tekėti lėčiau, vyrai jaučia, tarsi nepilnai pasišlapinę. Pacientus vargina sėklidžių, dubens ir tarpvietės srities skausmai, kurie sustiprėja sėdint. Skausmus taip pat gali pakeisti maudimas arba nuolatinis ”įtempimo” pojūtis minėtose srityse. Prostatos uždegimas gali lemti per greitą ar per lėtą (kartais skausmingą) ejakuliaciją. Ūmaus prostatito metu ligonius gali lydėti karščiavimo simptomas. Be abejo, visai tai lydi dažnesis poreikis šlapintis naktį.

Diagnozė

Diagnozuojant prostatitą svarbiausia išsiaiškinti, kas yra uždegimo sukėlėjas. Tai daroma paimant šlapimo (šlapimo tyrimas) arba prostatos sekreto (išgaunamas stimuliuojant liauką pro tiesiąją žarną) pasėlį ir stebint, kokie mikroorganizmai išauga. Taip pat galima atlikti prostatos ultragarso tyrimą arba specialų kraujo tyrimą, kuriame būtų analizuojamas specifinio prostatos antigeno kiekis.

Gydymas

Ūmus prostatitas. Priklausomai nuo bakterijos tipo sukėlusio ūmųjį prostatos uždegimą, skiriami atitinkami antibiotikai. Gydymo trukmė gali būti įvairi ir priklauso nuo paciento amžiaus, sveikatos būklės, reakcijos į vaistus bei parinkto gydymo teisingumo. Rekomenduojamas gulimas režimas. Dažniausiai skiriami šie preaparatai: trimetropimas, doksiciklinas ar ciprofloksacinas, turintys efektyvų poveikį prostatito sukėlėjams. Ligoniams taip pat skiriami vaistai nuo uždegimo, siekiant sumažinti skausmą bei sumažinti aukštą temperatūrą.

Lėtinis prostatitas. Tai itin sudėtingas negalavimas, kuriam teisingiausio gydymo būdo nėra. Lėtinis prostatitas yra ilgas ir nuolat atsinaujinantis procesas, linkęs vėl pasirodyti tuo metu, kai ima atrodyti, jog liga pranyko amžiams. Situaciją ir patį gydymą apsunkina tai, kad vyrai gana jautriai reaguoja į šį sveikatos sutrikimą. 

Vis dėlto veiksmingiausia yra kantri ir nuolatinė savęs priežiūra, kuri ženkliai gali pagerinti sergančiojo savijautą. T.y. pirmiausia reikėtų vengti sėdimos kūno pozicijos: t.y. ilgai važinėtis dviračiu, ar ilgai sėdėti prie televizoriaus. Reikėtų kuo daugiau judėti. Literatūriškai galima pasakyti, kad prostatai “netinka” nuolat sėdintys, nejudantys, mažai aktyvūs, turintys antsvorį ar nutukę vyrai. Jeigu darbas yra sėdimas, būtina kas valandą bent po 10 min. aktyviai pajudėti ar pasivaikščioti. Reiktų atsisakyti alkoholio, aštrių patiekalų, angliavandenių turinčio maisto, kofeino. Profilaktikai taip pat tinka daugiau baltymų turintis maistas, gyvulinių riebalų pakeitimas augaliniais. Reikėtų daugiau valgyti vaisių ir daržovių. 

Prostatito simptomus mažina ir karštos vonios bei pastovūs lytiniai santykiai, kurių metu gerėja prostatos drenažas ir mažėja infekcijos persistavimo galimybė. Nors dažnai nustatyti konkretų infekcijos sukėlėją yra sunku, rekomenduojama antibiotikų terapija. Vaistai paprastai vartojami ilgą laiką – apie mėnesį, kad galėtų įsiskverbti į prostatą ir turėti tinkamą poveikį. Simptomus taip pat mažina fizioterapinės procesdūros, mikrobangų terapija bei psichologo pagalba.

Reikėtų stengtis nesėdėti ant šaltų daiktų daiktų – geriau pasitiesti audinį ar kitą šiltesnį paviršių. Esant lėtiniam prostatitui bet koks naujas kojų ar rankų sušalimas gali atnaujinti ar sustiprinti uždegimą. Reikėtų vengti šaltų baseinų, maidymosi šaltoje jūroje, ežeruose. Žiemą derėtų šiltai saugoti juosmenį – mūvėti antras kelnes, ilgesnį megztinį ar striukę. Taip pat vengti sėsti į šaltą automobilį, ypač tokį, kuriame įrengtas odinis salonas – oda žiemą įšąla kaip ledas ir gali labai stipriai pakenkti prostatai. Prieš sėdant patartina ką nors pasitiesti.

Prostatitas ir prostatos vėžys

Yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, bandžiusių nustatyti prostatos uždegimo ir prostatos vėžio ryšį. Sąsaja iš tiesų egzistuoja. Žinoma, ne visiems ir ne visuomet, tačiau prostatos uždegimas padidina tikimybę, kad ateityje gali išsivystyti prostatos vėžys.

Nuorodos 

Maisto papildai, susiję su prostatito gydymu: mpe.lt

Mokslas gali stebėti embriono vystymąsi ir matyti, kaip smegenys pereina visus gyvūnijos vystymosi požymius: varliagyvių, stuburinių ir galiausiai žmogaus. Tačiau ir suaugusių žmogaus smegenų charakteristikos skiriasi. Vieni demonstruoja savo talentingumą, kiti gali atminties stebuklus rodyti. Vieni sėkmingi savo gyvenime, kiti nelabai. Tokie faktai sako, jog smegenų savybės skiriasi. Kodėl?

Šiuolaikinis mokslas tiksliai išmatavo smegenų veiklos parametrus, paišo grafikus popieriuje, yra sukūręs aparatus, matuojančius smegenų biosroves. Visa tai teliktų eilinėmis mokslinėmis sensacijomis, jei tai asmeniškai ir tiesiogiai neliestų kiekvieno žmogaus. Juk visiems norėtųsi būti už kitus protingesniems su visais iš to sekančiais atributais?

Gyvenime žmogus, kaip ir kiti gyvūnai, vadovaujasi savo jutimais, einančiais iš regos, klausos, lytėjimo, skonio, nuovokos apie erdvę ir laiką. Tai skirtingi signalai, moksliškai išreiškiami tam tikrais skaičiais – bangos ilgiu ir dažniu (šviesa yra tik tam tikra banga). Žmogaus smegenys reaguodamos į įšorinio pasaulio dirgiklius taip pat reaguoja savo dažniu, kuris išreiškiamas 14-21 Hz/s (hercais per sekundę) elektriniais virpesiais. Šiame diapazone mes gyvename visą dieną, kol einame miegoti. Dažnai atsitinka taip, jog smarkiai besijaudinant dėl kaimyno sėkmės, dalyvaujant ginčuose, smegenų vibracijų dažnis pasikeičia ir tada jaučiamės labai sudirgę. Yra išmatuota, jog sergančiųjų, pvz. šizofrenija, smegenų bangų dažnis būna tiksliai 26 Hz/s. Jauni žmonės demonstruoja savo smegenų dažnį apie 16-18 Hz/s, vyresni aukštesnes vibracijas.

Kairiojo smegenų pusrutulio dažnio diapazonas vadinamas beta bangomis. Tai yra logikos, matematinio tikslumo, “kieto charakterio” bruožų diapazonas, kuris atitinka išorinio materialaus pasaulio lygmens vibracijas. Kai gulamės miegoti, jei pavyksta nusiraminti, kairiojo smegenų pusrutulio beta bangų diapazonas krenta žemiau 14 Hz/s ir mes užmiegame. Žinoma, miegas būna skirtingas, gilus arba paviršutiniškas. Gilaus miego metu ir apskritai miegant, kairysis pusrutulis ilsisi. Tada galvoje dominuoja 7-14 Hz/s bangų diapazonas – vadinamosios alfa bangos. Dienos metu alfa bangos irgi egzistuoja, bet jų veiklos laikas tėra ketvirtoji kiekvienos sekundės dalis.

Laikoma, kad alfa bangos gali dalyvauti žmogaus dvasiniame gyvenime, jos yra tarsi nešančios dvasingumą. Tai yra vidinės sąmonės – pasąmonės dažniai, galintys papildyti įprastą žmogaus gyvenimą ir pakelti jo kokybę į visiškai kitą, aukštesnįjį lygmenį. 4-7 Hz/s diapazono bangos vadinamos teta bangomis. Atsiradusios smegenyse tokio dažnio bangos sukelia “nušvitimą”. Toks žmogus yra samadchi būsenoje. Tai labai aukšto dvasingumo ir retų sugebėjimų žmogus. Gal ir kažkas iš mūsų norėtų taip nušvisti? 4 Hz/s ar dar žemesnės bangos vadinamos delta bangomis. Tai pasąmonės būsena, o fiziniame pasaulyje matytume letargo miegą arba priešmirtinę būseną. Žmogus yra protingas. Savo proto galiomis, dėmesiu gali valdyti savo smegenų vibracijas, sumažinti fizinio pasaulio įtaką, padidinti sąmonės ir pasąmonės galios vibracijas, padaryti savo ir kitų gyvenimą lengvesnį ir dvasingesnį. Ar to norite? Tuomet laukite tęsinio…

Tokį tikslą turėjome ir mes, 5-ių LPLD narių grupė. Pasikartojome jau žinomus dalykus, išgirdome naujų  ir pristatėme  Lietuvą Europai. Deja, mes negalėjome pasidžiaugti palankia sveikatos apsaugos sistema ir atsakingų institucijų požiūriu į neįgaliuosius. Mes kaltiname valdžią, o valdžia kaltina mus.  Nesibaigiantis, muilo operą primenantis serialas. Nesėkminga kova prieš priemokų vaistams padidinimą rodo, kad neturime sistemingos veiklos patirties, trūksta vieningų, suderintų pastangų ir veiksmų. Turime iš ko pasimokyti. Štai britų Parkinsono draugija “Parkinson‘s UK“  parengė ir paskelbė kongresui peticiją “Tinkamą priežiūrą sergantiesiems Parkinsono liga”,  kurią pasirašė tūkstančiai kongreso dalyvių. Prieš tai buvo išsiųsti laiškai visų Anglijos laikraščių redaktoriams su prašymu atspausdinti kreipimąsi į vyriausybę, reikalaujantį užtikrinti tinkamą, šalies standartus atitinkančią Parkinsonu sergančiųjų sveikatos priežiūrą. Negana to, jie susitiko su politikais bei parlamentarais, 3 savaites lankėsi jų posėdžiuose ir sakė kalbas.

Kitas pavyzdys – trys jauni anglai Graham Norton, Alan Carr ir Matt Lucas išleido atsišaukimą – kreipimąsi į pasaulio tautas dirbti kartu, siekiant, kad  7.4 milijonų sergančiųjų Parkinsonu  pasaulio žmonių sveikatos, socialinės ir ekonominės problemos taptų prioritetinėmis.  PPK vadybininkė Elizabeth Pollard pasakė “džiugu, kad labai daug žymių žmonių pasirašo atsišaukimą ir finansiškai remia Parkinsono judėjimą. Tikimąsi, kad atsišaukimą pasirašys  vienas milijonas žmonių  ir 2013 metais jis bus pateiktas Kanadoje, Monrealio mieste vyksiančiam 3-iajam Pasaulio Parkinsono kongresui, Pasaulio sveikatos organizacijai ir kitoms tarptautinėms institucijoms”.

Kodėl aš tiek  daug kalbu apie šiuos pavyzdžius? Atsakymas vienareikšmis – viltis  ir rezultatas  neateina laukiant ir stebint  įvykius, šie dalykai ateina sunkiai ir atkakliai dirbant ir siekiant tikslo. Su pavydu kalbame apie tas šalis, kurioms netenka spręsti tokių problemų, kaip neįperkamos vaistų kainos – jie skiriami veltui arba su nežymia priemoka. Nemanau, kad šios lengvatos jiems buvo atneštos ant lėkštutės ir pasiūlytos naudoti.  Pastebėjau vieną didžiulį skirtumą, kuris ir lemia rezultatą. Minėtose šalyse Parkinsonu sergančiųjų problemomis rūpinasi sveiki žmonės – pirmiausiai jų artimieji, šeimos nariai, gydytojai, farmacininkai, įvairios socialinės organizacijos. Ar turime globėjų draugiją? Ne. Ar turime gydytojų neurologų komandą, glaudžiai bendradarbiaujančią  su pacientų draugija? Ne.  Aš jau nekalbu apie bendradarbiavimą su farmacijos institucijomis, nes besąlygiškai būsite apkaltinti papirkinėjimu ir  korupcija. Trumpai tariant, sergančiųjų gyvenimo kokybės gerinimas pačių sergančiųjų reikalas. Požiūrio keitimas – štai kur raktas, kurio turėtume ieškoti visi kartu.

Vienas iš pranešimų, kurį skaitė dr. Monika Giroux, Kirklando WA judėjimo sutrikimų ir Parkinsono priežiūros centro direktorė, siejosi su šia tema – tai “visapusiškos priežiūros  komandos kūrimas”. Kiekvienas PL sergantysis yra kitoks, todėl gydymo sėkmė priklauso ne tik nuo tinkamo  medikamentinio motorinių arba judėjimo simptomų gydymo, bet ir gydant ne mažiau svarbius ne motorinius simptomus: nuovargį, skausmą, depresiją,virškinimo, miego, kalbos, rijimo, atminties bei mąstymo funkcijų sutrikimus. Kokia yra mūsų sveikatos sistemos praktika šioje srityje? Parkinsono liga sergančiam, sunkiai vaikštančiam arba visai nevaikštančiam žmogui reikia praeiti keletą etapų kol būsi nukreiptas pas atitinkamos  srities specialistą. Kauno klinikose turime taip vadinamą specializuotą Parkinsono priežiūros centrą, tačiau jame geriausiu atveju sulauksime kelių geranorių neurologių konsultacijos. Visų minėtų ne motorinių simptomų gydymas prieinamas tik reabilitacinio gydymo įstaigose, kurių durys dažnai užsidaro dar jų nepravėrus. Šeimos gydytojų atsakymas, kreipiantis dėl reabilitacinio gydymo, skamba kaip burtažodis “neturime kelialapių”. Visapusiška priežiūra apima ne tik medicininį gydymą, bet ir emocinę  bei socialinę paramą, kurią iš dalies turėtų teikti paramos grupės bei vilniečių bandytas įkurti dienos priežiūros centras. Kokia yra paramos grupių veiklos kokybė, ar joms nereikia paramos, kad galėtų suteikti efektyvią pagalbą? Štai kiek daug klausimų iškyla pasižvalgius po pasaulį. Norėtųsi, kad netektų pasinaudoti liaudyje vartojamu humoristiniu posakiu “paklausti galima”. Šios temos išvada būtų tokia – nekaltinkime vieni kitų, o visi kartu kurkime visapusiškos priežiūros sistemą, ypatingai kol  esi sveikas ir turi jėgų, nes nei vienas nesame apsaugotas ar apdraustas nuo šios ligos.

Kongrese pranešimus skaitė 180 pranešėjų iš 23 šalių. Akivaizdu, kad teko pasirinkti keletą mus labiausiai dominusių temų. Mane sudomino biožymenų  projektas, kurį kuria ir finansuoja Michael J. Fox fondas Amerikoje. Visi žinome, kaip diagnozuojama PL ir kaip stebimas bei vertinamas jos progresavimas. Ištiesiant ir pasukinėjant rankas arba paliečiant kojas bei nosį. Jokių tikslesnių pamatavimų. Tuo labiau, kad ligos simptomai kinta skirtingomis valandomis ir dienomis. Biožymenų kūrimo idėja gimė 2002m. ir vystoma toliau. Planuojama, kad už 3-5 metų turėsime žymenis, kurie padės diagnozuoti ir kontroliuoti ligą.

Miego sutrikimai – kita man aktuali tema, kurią gvildeno pranešėja iš Škotijos Lynall. Iš 10.000 žmonių sergančių Parkinsonu Škotijoje 4.000 skundžiasi miego sutrikimais ir nuovargiu. Kokybiškas miegas – geresnės savijautos garantas. Tačiau trūksta  informacijos ir specialistų miego sutrikimams gydyti.  Todėl šiuo metu vykdomas projektas, kurio tikslas padėti žmonėms gerinti miego kokybę. Rengiami slaugytojai bei konsultantai ir speciali savipagalbos mokymo programa.

Visus dalyvius sudomino profesoriaus Brundin pranešimas “Parkinsono ligos gydymas ateityje” apie kamieninių ląstelių ir genų terapiją. Kamieninių ląstelių terapijos esmė yra negyvų nervinių ląstelių pakeitimas naujomis, persodinant jas į smegenis arba aktyvuojant paties paciento kamienines ląsteles bei skatinant jų diferencijavimąsį į reikalingo tipo ląsteles.

Tyrimai, atlikti per pastaruosius 25 metus, rodo, kad įmanoma persodinti galvos smegenų ląsteles. Tačiau persodinant išryškėjo dvi problemos – kiekvieno paciento rezultatai buvo skirtingi ir kai kuriems po persodinimo operacijos išsivystė nevalingi judesiai (diskinezijos). Šiuo metu siekiama išvengti diskinezijų, plėtoti ir sukurti ląstelių terapiją, kuri patikimai pagerintų simptomus ir būtų saugi. 2010 m. Europos Sąjunga pradėjo finansuoti platų 5-erių metų trukmės sergančiųjų Parkinsono liga ląstelių transplantacijos tyrimą. Šiame tyrime bus naudojamos nutrūkusio nėštumo vaisiaus kamieninės ląstelės. Ateityje planuojama kamienines ląsteles paversti į dopaminą gaminančias nervų ląsteles, prieš persodinant jas į pacientų smegenis. Tam reikės gerai išstudijuoti dopamino nervinių ląstelių vystymosi biologiją bei praktikoje pritaikyti specialius metodus. Labai svarbu užtikrinti, kad kamieninės ląstelės nustotų dalintis iki operacijos, taip būtų išvengta kamieninių ląstelių naviko augimo smegenyse rizikos.

Parkinsono ligos genų terapijos strategija vystoma dviem pagrindinėmis kryptimis, kuriomis jau atliekami tyrimai. Viena kryptis yra genetinės inžinerijos būdu sukurti virusus, kurie gamintų augimo faktorius, tuomet įšvirkšti šiuos virusus į Parkinsono liga sergančio žmogaus pažeistas smegenų dalis. Augimo faktoriai apsaugo pacientų nervines ląsteles nuo žūties arba skatina likusių ląstelių funkciją ir regeneraciją. Antras kelias yra virusų inžinerijos būdu išauginti virusus, turinčius tam tikrus genus, atsakingus už dopamino pirmtako L-dopos gamybą. Įšvirkšus šių virusų į smegenis, siekiama išvengti  levodopos skyrimo ir  šio vaisto sukeliamų diskinezijų.

Pacientų vardu į Kongreso dalyvius kreipėsi Bryn Williams.

Visus, atvykusius  į šį kongresą, vienija bendras tikslas – pagerinti Parkinsono liga sergančiųjų  gyvenimą. Kiekvienas galime prie šio tikslo prisidėti.  Tiktai žmogus kasdien gyvenantis su šia liga gali tikrai suprasti šio tikslo svarbą. Kiekvieną dieną aš savęs klausiu, ką aš galiu padaryti, ką galime padaryti mes visi, kad priartinti Parkinsono ligos išgydymo metą? Mes galime liudyti pasauliui, kad Parkinsonas nėra tik  pagyvenusių žmonių liga, kad vaistai tik trumpam palengvina mūsų gyvenimą, kad išgydymo pažadas tęsiasi jau 30 metų. Mes galime dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, raginti politikus bei kitus atsakingus asmenis priimti teisingus sprendimus ir remti mokslinę tiriamąją veiklą. Tam, kad įsipareigojimai  taptų realybe, kad mūsų kelionė būtų kryptinga, mums reikia vedimo,  palaikymo, bendradarbiavimo, partnerystės.

Kongreso dalyvė Rasma Zlatkuvienė

Nuotraukoje  Lietuvos delegacija antroje eilėje:

Zigmantas Paulius Dilda (Šiauliai)

Marytė Vengrienė (Panevėžys)

Rasma Zlatkuvienė(Šiauliai)

Juozas Juknius(Klaipėdos raj.)

Alė Marytė Jaraminienė (Šiauliai)

Pagarbiai, Zigmas

Belieka išspręsti vienintelę, tačiau sudėtingą problemą. Mobilieji telefonai daugelyje pasaulio vietų nepripažįstami medicinai tinkamais įrankiais, todėl oficialiai jie negali patekti ant gydytojo darbo stalo. Tačiau Didžiojoje Britanijoje padėtis keičiasi. Daugelis šios šalies daktarų pradeda įvertinti šios stetoskopo versijos svarbą ir pradeda naudoti praktikoje.