Temos Archyvai: Lietuvos istorija

LIETUVOS KARIUOMENĖ

Siunčiu 1932m. Lietuvos kariuomenės dviratininkų kuopos nuotrauką Kaune. Nuotraukoje pirmas iš dešinės grandinis Petras Šimeliūnas, vėliau politinis kalinys. Kalėjo įvairiuose Sibiro lageriuose, tarp jų Kengyro lageryje Kazachijoje. Buvo sukilimo liudininkas (tuo metu gulėjo lagerio sanitarinėje dalyje). Po Stalino mirties grįžo į Lietuvą. Pastoviai buvo kontroliuojamas KGB. Mirė 1992 metais Šiauliuose.

Zigmas

ŠAUKSMAS NE TYRUOSE

Šis įvykis Šiaulių istorijoje – pirmas. Kai kurie bažnyčios tarnai ir, besidominantys Lietuvos naująja istorija, inteligentai  nustatė, kad ne tik pirmas bet iki šių dienų ir vienintelis įvykis ne tik Šiauliuose. 1988  metais tokio kunigų įsibrovimo į didelį, itin ateistinį-komunistinį kolektyvą buvo neįmanoma, todėl šviesios atminties a.a. mons. Kleopas Jakaitis ilgai abejojo, na žinoma, ir bijojo anos valdžios dar didesnės, dar papildomos neapykantos (tie kurių jis bijojo, dabar jie gana turtingi ir priskaitomi šių dienų „elitui“). Jaunas elegantiškas, inteligentiškos mąstysenos kunigėlis nieko nebijojo – jam reikėjo tik dekano leidimo.

Tuos, kurie susipažins su šiais, dabar tapusiais jau nepakartojama mūsų TAUTOS istorija, kviečiu, maldauju, …..  : „Šaukim, skatinkim meilę gimtajai Tautai įvairiausiais galimais ir ne galimais būdais, ne leiskim miegoti ant mūsų bočių nuopelnų, išsaugant savo palikuonims nors tai, ką dar truputį turim!“

Taigi:

ŠAUKSMAS NE TYRUOSE

Demokratinėse, laisvose šalyse laisvi piliečiai nieko nebijodami gali mąstyti taip, kaip jiems patinka, tėvai vaikus gali auklėti pagal savo įgimtą mentalitetą, pagal iš tėvų ir senolių perimtus papročius. Iš didžiosios lietuvių tautos dalies žmoniškoji priedermė buvo atimta. Tauta buvo nudvasinama ir naikinama. Manau, būtina prisiminti istorinį faktą, didžiajai Tautos daliai gana liūdną faktą, kai 1940-1941 m. m. Kaune minios žmonių su gėlėmis ir raudonais plakatais pasitiko okupantus, mažesniais mastais kažkas panašaus buvo beveik visoje Lietuvoje. Bet tai buvo mažuma, varganų žmonių ir šiaip žemo loginio mąstymo visuomenės dalis. Kaip ir visur, taip ir Lietuvoje atsirado kolaborantų, parsidavėlių ir kitokio plauko išgamų, jie išžudė ir žiauriausiais būdais nukankino tūkstančius darbščių, dorų valstiečių, inteligentų, buvusių nepriklausomos Lietuvos valstybės tarnautojų, dvasininkų ir pan.

Toliau skaityti ŠAUKSMAS NE TYRUOSE

ŠEIMOS ISTORIJA

Draugauki.me elektroninio pašto adresu rasyk@draugauki.me gavome dar vieno mūsų skaitytojo laišką. Perskaičius paaiškėjo, kad prie pagrindinių dienoraščio autorių Danutės ir Gintauto nori prisijungti dar vienas žmogus.

Tai Zigmas, kuris atsiuntė mums senas, archyvines savo šeimos nuotraukas kartu su trumpais aprašymais. Zigmas tarsi atveria naują draugauki.me skiltį, kurioje bus galima plėtoti temas apie Lietuvos istoriją, jos žmones, kultūrą bei tradicijas. Beje, noriu perduoti ir vieną šio naujo autoriaus prašymą. Zigmas norėtų, kad prie jo idėjos prisijungtų ir kiti žmonės, siųsdami savo fotografijas, priminimus ir istorijas. Juk būtent mes – lietuviai – privalome kuo daugiau sužinoti apie mūsų šalies praeitį ir sukaupti apie ją kuo daugiau žinių.

Zigmo laiškas:

Siunčiu keletą nuotraukų. Tai mano dėdės Antano Griciaus nuotrauka. Kaip matote siųsta mano močiutei 1917 metais iš Peterburgo, kur dirbo kažkokiu valdininku (žuvo revolicijos metu).

Kitoje nuotraukoje dėdė Zigmas Gricius, žandaras Peterburge (stovi viduryje, žuvo revoliucijos metu).

Siunčiu ir trečio dėdės Prano nuotraukas. Taip pat prapuolė revoliucijos Rusijoje metu. Tai Gricius Pranas Antano su žmona. Sekančioje nuotraukoje jis vienas. Išsamiau  nieko neparašiau, nes žinau tik tiek, kad jie buvo vyresnieji  iš dešimties sūnų. Šeimoje taip pat augo ir trys seserys – viso trylika vaikų. Mano mama buvo jauniausia ir mirė 1973m.