DRAUGAUKIME

Nepamiršim tų valandų ir dienų, ir naktų.,
Buvo džiaugsmo ir ašarų,
Net sukurtų eilių,
Nepamirštamos dienos tos
Na ir ta negalia,
Bet, kai šypsosi daktarė,
Palengvėja dalia.
Kartais žodis švelnus
Vietoj vaisto brangaus,
O sesučių veidai, tarsi
Skleistųs žiedai…
Tas tylus krebždesys
Čia palatoj nakčia
Ir atrodo priglus
Geros fėjos dvasia.
Taip, kaip bėga vanduo,
Taip ir dienos skubės –
Tai palatos šviesa,
Tai namų šiluma.
Ir taip viskas brangu,
Ir širdy kaip ramu –
Ir [...]

Prašvito rytas, saulė tuoj pažvelgs
Pro mano erdvės langą.
Aš laukiu jos švelnučių spindulių,
Stebiu ir debesis, kai slenka.
Aplinkui nerimas, tyla…
Kažkur girdėti skubūs žingsniai.
Ir akys liūdnos, – nors ne visada,
Aplanko ir džiaugsmingos mintys.
O ta erdvė manoji – palata,
Koridoriai ir praverti langai…
O už langų tie patys saulės spinduliai
Ir noras didelis – gyventi!
Algina Kriščiūnienė

Šį eilėraštį sukūrė Alginos (Adėlės palatos draugės) mama. Štai jo dedikacija:
Būk laiminga.
Būk labai, labai laiminga.
Kai manęs nebebus,
Pažvelk ir prisimink.
Leonora Petrauskienė.

Zanavykų manasis kraštas.
Zanavykų kraštas vis garsus nuo seno,
Nes čia daugel vyrų įžymių gyveno.

Čia miškų kalvelės, ten Šešupė plaukia,
Drobių audėjėlės linksmą dainą traukia.

Čia rugiai siūbuoja, ten lineliai žydi,
O vėjelis dainą per laukus palydi.

Čia šilotas ošia, ten [...]

Laiškai iš ligoninės

Tikriausiai ne vienam iškilo klausimų dėl šiame skyrelyje dedamų eilėraščių. Taigi pamėginsiu paaiškinti jų prasmę. Vienoje Kauno ligoninėje yra neįprasta palata. Ji neįprasta tuo, kad ten vietoje dejonių ir liūdesio gyvena viltis ir optimizmas. Joje dažnai skamba juokas, dainos ir kuriami eilėraščiai. Ten užsimezgė tikra draugystė, kuri laikosi ant pagalbos ir paguodos pamatų… [...]

Gerumo niekuomet nebus per daug,
Nes reikia man jo kaip vandens,
Kaip lašelio vilties ir mažos
Kibirkštėlės akių!
Prasiveria durys manosios erdvės -
Ir manųjų draugų šypsena…
Mes jau čia! Su Jumis!
Ir šviesu…O palaima, aš jau ne viena.

Rodos tokie jauni, bet
Kiek daug šilumos
Iš akių, spinduliuojančių tik gerumu.
Žvilgsnis mielas ir noras tik padėt
Nors šiek tiek, kam sunku…
Adelė, Algina

Adele, tik mažą dalelę
Stiprybės, vilties iš Tavosios širdies
Pasiimsiu aš sau…
Kad aš tokia silpna
Supratau tik tada
Kai tave sutikau.

Tu kaip ta plaštakė
Pasiilgus saulės,
Pasiruošus kilti ir nenusileisti…
Na tai kas, kad skausmas,
Na tai kas, kad vėjas -
Tu vistiek suspėsi
dar sparnus išskleist.

Kai mes susitiksim
Vasara atėjus
Ir aš paklausysiu Tavosios širdies,
Kaip ji stipriai plaka
Tikėjimu, Meile, Didžiule Širdim.
Algina
Laiškus surenka ir pristato [...]