Temos Archyvai: Istorija

SVEČIUOSE ŽALIŪKIŲ VĖJO MALŪNE

Šiauliuose, visai šalia Vaiko ir Motinos klinikos,  stovi senas vėjo malūnas, menantis laikus, kai miestas, dabar jį apsupęs, buvo kur kas kuklesnis savo dydžiu, savo žmonių skaičiumi bei jų gyvenimo tempais. Malūnas skaičiuoja jau antrą savo gyvenimo šimtmetį, kai jį tuomet dar Žaliūkių kaime apie 1875 -1880 m. pasistatė vokiečių Danielių šeima, istorikams nežinomomis aplinkybėmis atvykusi į šį Žemaitijos kraštą.  Jų palikuonys iki pat 1940 m. valdė ir gyveno iš malūno gaunamų pajamų, o atėjus sovietams ir prasidėjus karui pasitraukė  į Vokietiją.

Eilę dešimtmečių malūnas stovėjo lyg vaiduoklis, per jo medines, laiko nutrintas sienas landžiojo vėjas, skverbėsi saulės šviesa. Nunyko be pėdsako šalia stovėję malūnininko trobesiai, sodas, o svarbiausias pastatas, kitados aplinkinėms kaimelių šeimoms teikęs miltus duonai, nepabūgęs bombų daužymosi, besikeičiančių  žmonių veidų,  jų siekių ir įsitikinimų – išliko.

1967 m. malūną perėmė į savo globą „Aušros muziejus“. Nuo 2000 m. prie malūno pradėtos rengti kelias dienas trunkančios amatų dienos, o 2008 m. gavus iš Norvegijos lėšų  2011 m. pradžioje malūnas ir jo įrenginiai buvo baigti restauruoti bei atkurta malūnininko troba. Praeitis pakilo naujam gyvenimui.

Malūnas gavo naujus sparnus, tiesa, iš antro karto, nes pirmuosius nulaužė vėtra. Taip pat restauruotos malūno sienos. Pastatas atgavo savo pirminį vaizdą. Deja, kepurė kuri anuomet sukosi priklausomai nuo vėjo krypties, dabar to daryti negali, nes šalia praeina aukštos įtampos laidai. Tad sparnai įgauna gyvybės, kai vėjas pučia iš Vakarų.

Eilę dešimtmečių malūnas stovėjo lyg vaiduoklis, per jo medines, laiko nutrintas sienas, landžiojo vėjas, skverbėsi saulės šviesa.
Eilę dešimtmečių malūnas stovėjo lyg vaiduoklis. Per jo medines, laiko nutrintas sienas landžiojo vėjas, skverbėsi saulės šviesa.

Toliau skaityti SVEČIUOSE ŽALIŪKIŲ VĖJO MALŪNE

PATRIOTIZMAS MŪSUOSE

Štai jau praėjo sausio 13-osios minėjimas. Tikriausiai sutiksit, kad daugeliui Lietuvos gyventojų ši diena nelabai kuo išsiskiria iš kitų metų dienų. Daugelis apie šią dieną greičiausiai pagalvojo, kad ji sutapo su savaitės diena, t.y. penktadieniu. Be to,  dar pilnatis, todėl diena pranašinga, 0  galbūt net raganiška. Tad kai kas  puolė žiūrėti horoskopus.

O kad 21-ieneri metai jau praėjo po siaubingų įvykių Vilniuje – ar daug kas prisiminė?  Žiūrint minėjimo renginius, kas metai aiškiai matyti, jog žmonių juose vis mažiau ir mažiau. Kas vyksta? Ar tie žmonės budėję prie svarbiausių Lietuvai objektų ir paaukoję savo gyvybes 1991 metų sausio 13 –osios nakty mums nebeįdomūs, pamiršti, netikri…?

Žiūrint minėjimo renginius, kas metai aiškiai matyti, jog žmonių juose vis mažiau ir mažiau.
Žiūrint minėjimo renginius, kas metai aiškiai matyti, jog žmonių juose vis mažiau ir mažiau.

Problema čia ne viena. Viena jų – tai žmonės, žmonės vyresnės kartos, kurie išgyveno tuos įvykius: ar tai patys stovėję gyvose grandinėse ar tai laukdami nors mažiausios žinutės per radiją, jog sužinotų, kas vyksta tuo metu sostinėje. Šios patriotiškiausios visuomenės gretas retina, deja, neišvengiama mirtis. Viduriniosios kartos atstovus daugelį apėmė abejingumo epidemija. Manymas, jog ta laisvė iškovota, tačiau ne tokia, kokios jie tikėjosi: nepripildo kišenių auksiniais, pilvai netinsta nuo persivalgymo ir panašiai.  Jauniausioji karta tų įvykių nematė, arba buvo dar per jauni, jog tai suprastų ir patriotizmo jiems tikrai neįkvepia jų tėvai, galimai apsirgę abejingumu. Jaunimo tarpe pasisakyti, jog esi Lietuvos patriotas tai yra lygu likti nesuprastam, o gal net pašieptam. Labai daug kalbama, kad jaunąją kartą labai įtakoja globalizacija, kosmopolitizmas, individualizmas, o patriotizmas savo šaliai tampa tam tikra „stagnacija“. Ar iš tikrųjų taip yra?

Toliau skaityti PATRIOTIZMAS MŪSUOSE

Kviečia Lietuvos švietimo istorijos muziejus

Lietuvos švietimo istorijos muziejus
Lietuvos švietimo istorijos muziejus

Lietuvos švietimo istorijos muziejus kviečia senjorus kartu paminėti Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną ir siūlo spalio 3-7 dienomis nemokamai aplankyti muziejaus ekspoziciją bei parodas. Mus rasite: Vytauto pr. 52, Kaune.

Lietuvos švietimo istorijos muziejus
Vytauto pr. 52, Kaunas
Tel.(8 37) 206210

www.lsim.lt