Temos Archyvai: Gintauto dienoraštis

Ką galime pasakyti apie netektį, kuri yra savanoriška?

Nieko. Galime liūdėti, užjausti, prisiminti gerus darbus. Tik reikėtų vengti bet kokių verdiktų, teismų ir konkretumo. Viena draugauki.me amžiaus kaimynė vakar iš kart po skubomis ištarto „Labas“ pasakė: „Matyt, sužinojo, kad serga sunkia liga, gal net paskutine stadija ir neatlaikė.“ Tikriausiai negalėsiu tos kaimynės keletą savaičių matyti akyse.

Reikia būti labai nejautriam ir užsidariusiam kad taip naiviai ir primityviai žiūrėti į savižudybės reiškinį. Argi žmogus paprastas? Argi gyvenimas paprastas? Kodėl tuomet savanoriškas pasirinkimas išeiti turėtų būti paprastas? Neturėjau, ką atsakyti tai kaimynei. Pasakiau, kad aš taip manau – nors buvau spaudžiamas primygtinai pasakyti savo versiją. Aš neturiu versijų. Pasakiau, kad labai dėl to apgailestauju, esu šokiruotas ir nematau reikalo spręsti priežasčių.

Man labai patiko Jaunimo linijos vakar išplatintas pranešimas, kuriame teigiama:

„Žiniasklaidoje pateikiama informacija apie visuomenėje gerai žinomus asmenis daro didelį poveikį žmonėms. Šis poveikis gali būti teigiamas – santūrus informavimas, susilaikymas nuo skubotų išvadų apie savižudybės priežastis ir psichologinės pagalbos galimybių nurodymas, gali paskatinti sunkumus išgyvenančius žmones kreiptis pagalbos.  Tačiau žiniasklaidos informacijos poveikis gali ženkliai padidinti kitų savižudybių grėsmę visuomenėje. Naujų savižudybių grėsmę didina  dažnas savižudybės aptarinėjimas viešoje erdvėje, savižudybės aplinkybių detalizavimas, emocingi pranešimai, paviršutiniškos išvados apie savižudybės priežastis, kaltųjų ieškojimas ir kaltinimai, savižudybės romantizavimas. Netinkamai pateikta informacija apie savižudybes itin stipriai veikia vaikus ir paauglius bei žmones, kurie šiuo metu išgyvena sunkumus, turi minčių apie savižudybę, savo lytimi, amžiumi ir kitomis savybėmis yra panašūs į nusižudžiusį asmenį.“

Šiuos žodžius ir kiekvieną šio pranešimo sakinį turėtų įsidėti į galvą ne tik žiniasklaida bet ir kiekvienas žmogus. Pagrindinė išvada yra ši: privalome galvoti apie pagalbos žingsnius, o ne analizuoti savižudybės aplinkybes. Tyrimus atliks specialistai. Tokios žinios atveju turime prisiminti savo aplinką, galbūt joje yra kokie nors ženklai, rodantys, kad reikalinga pagalba. Žmogaus, kurį pažinojome tik iš ekrano ir scenos gyvenimo narpliojimas naudos neduos ne tik tam žmogui bet ir mums patiems. Atkreipkime dėmesį į save ir aplinkui save. Ieškokime būdų to išvengti. Pasisveikinkime su kaimyne sėdinčia prie lango.

Ka galime pasakyti apie netekti, kuri yra savanoriska

Visų akys krypsta į Bostoną

JAV ir vėl aplankė 2001 m. rugsėjo 11-osios prisiminimai. Sprogimai Bostone sporto kaip taikos simbolio metu, patrioto dieną, kolkas labiausiai panašūs į teroristinius veiksmus.

Kai asmeniškai tokie dalykai nepaliečia, jie blanksta atmintyje gana sparčiai. Neseniai dar buvau pagalvojęs sėdėdamas kažkurį vakarą su laikraščiu, jog senokai pasaulio miestus purtė teroro aktai (nekalbant apie nuolat vykstančius karus). Aišku dėl to apsidžiaugiau. Tačiau tai buvo reta akimirka, ilgą laiką teroro grėsmę lyg ir buvome užmiršę, bent jau aš tikrai. Žinoma, nepaisant to, kad žinių laidos kiekvienais metais rugsėjo 11-ąją primena tuos tikriausiai šiurpiausius pasaulio istorijoje žmogaus paniekos kitam žmogui kadrus, kuomet lėktuvai rėžiasi į sklidinos gyva mase du dangoraižius. Šie šoko ištikti stovi, kol galiausiai atgavę priešpaskutinius sąmonės likučius susmunka, užliedami dulkių smogu ir šiukšlėmis Niujorko gatves.

bostono teroro aktas
Internete ir socialiniuose tinkluose masiškai plinta paveikslai kviečiantys melstis už Bostono aukas.

Toliau skaityti Visų akys krypsta į Bostoną

Ar kenkia sveikatai sėdimas darbas?

Nuolat kalbama apie sėdimo darbo pavojų sveikatai ir potencialias ligas, kurias galima išprovokuoti nuolat leidžiant laiką nejudrioje pozicijoje. Lašas fantazijos ir šią problemą galima lengvai išspręsti. Šiandien internete žiūrėdamas vieną filmuką išvydau trumpą sceną, kurioje buvo užfiksuotas, sakyčiau, puikus sprendimas: stalas prailgintomis kojomis, ant knygų reikiamame aukštyje pakeltas monitorius. Rezultatas: galima dirbti prie kompiuterio stovint, t.y. nuolat duoti darbo kojoms ir nesėdėti susikūprinus, diržui spaudžiant juosmenį, nuolat tirpstan neteisingai laikomoms kojoms. Man šis pavyzdys labai patiko. Patiko dar ir todėl, kad kuomet netingiu tokią pat praktiką taikau ir aš savo namuose. Tiesa, „įranga“ šiam techniniam stebuklui pas mane daug paprastenė: dėžės, knygos ar kitokie tuo metu kambaryje esantys daiktai. Ir žiūrėk, laptopas jau kažkur pakibęs erdvėje. Ir aš greta žvalus, judrus ir nesustingęs. Tokie sėdimo darbo vietos pokyčiai iš ties gali nemenkai prisidėti prie organizmo savijautos gerinimo. Ypač tinkama ne senjorams.

darbo vieta