Temos Archyvai: Ekonomika, verslas

KAIP PARDUOTI PREKĘ?


Žinot, mano vieno pažįstamo sūnus mokosi šiuo metu ekonomikos Kauno technologijos universitete. Tai jis dažnai tėvui papasakoja įvairių įdomių dalykų. O šis man perpasakoja. Būna susėdam kokį vakarą ir jis dalinasi paskutiniais sūnaus įspūdžiais, o aš jau ką nors nuo savęs priduriu, ką žinąs. Taip ir filosofuojam iki begalybės, kol mūsų antrosios pusės nesudėlioja visko į vietas.

Taigi, o pamąstyti tikrai yra apie ką. Štai, pavyzdžiui, visi esame girdėję visokiausių įdomybių, kokius keistus būdus verslininkai taiko, kad tik patrauktų mūsų dėmesį savo prekėms ir paslaugoms. Tačiau šios žinios greitai išgaruoja, kuomet mes eilinį kartą išsiruošiame į prekybos centrus. Ir, tik įžengę į juos, prapuolame. O mūsų sąmonės apdirbimas, kurį organizuoja prekybininkai, jau seniai būna įsivažiavęs. Juk mes atvykstame į parduotuvę, girdėję tūkstančius reklamų per televizijas, per radijo stotis, skaitę daugybę jų laikraščiuose. Keliaudami nuolat matome gatvėse reklaminius stendus, paprastus ir transliuojančius vaizdo reklamas. Galvojat tai neveikia žmogaus? Turbūt nebūtų išleidžiamos milžiniškos sumos reklamai, jeigu ji neveiktų. Iš tiesų verslininkams dirba geriausi pasaulio psichologai. Specialistai, kurie labai gerai pažįsta žmogaus prigimtį ir gerai žino, kokie dalykai, kokie simboliai, kokia kalba, koks vaizdas ar garsas gali geriausiai paveikti žmogų, jį įtikinti, geriausiai užsifiksuoti mūsų atmintyje ir t.t. Žmogaus psichologijos pažinimas yra labai svarbus šiuolaikiniame versle.

Jums atrodo, kad parduotuvėse viskas chaotiškai išdėstyta ar daugiau mažiau taip, kad būtų tik patogu pirkėjui? Tikrai ne. Kiekviena prekė turi labai gerai apgalvotą savo vietą, kad būtų kuo dažniau mūsų pasirenkama. Vienos prekės yra specialiai visuomet dėliojamos prie įėjimo į prekybos salę, kitos atsiduria prie kasų, jog čia belaukdami susimokėti dar susigundytume vienu ar kitu daiktu. Žinoma, yra ir geriausios – „brangiausios“ vietos prekybos centruose, už kurias gamintojas dalinasi didesne pelno dalimi su prekybininku, kad tik šis pastatytų jo prekę būtent toje vietoje. O kiek niuansų vaizdo reiklamose. Sunku net patikėti kaip nuodugniai ir atidžiai yra išnagrinėjama žmonių pasaulėžiūra, įpročiai, pomėgiai atskirose šalyse, kad tik reklama būtų paveiki. Pavyzdžiui, vienas pieno fabrikas sumanė pardavinėt tą pačią pieno rūšį tiek Latvijoje tiek Lietuvoje. Buvo sukurta tokia pati vaizdo reklama, skirta transliuoti televizijose. Skyrėsi tiek vienas elementas. Reklamoje buvo vaizduojama pieštinė karvutė. Lietuvai skirtoje reklamoje ji buvo juodmargė, o Latvijai skirtoje žala. Pasirodo, jog reklamos specialistai ištyrė, kad lietuviams mielesnės istoriškai vizualiai ir visaip kitaip yra margos karvės. Todėl matydami tokias karves, mes labiau norėsime pirkti šios įmonės pieną. O štai Latvijoje labiau vertinamos rudos spalvos raguočiai. Todėl mūsų kaimynams buvo rodomas reklamos variantas su žala karve.

Sunku, žinoma, tiesiogiai tą reklamos poveikį patikrinti. Sudėtinga dėl to, jog tas poveikis pasireiškia nebūtinai tiesiogiai, o per pasąmonę. Faktas tas, kad prie šių dalykų dirba labai protingi žmonės, kurie surenka apie mus daug naudingos informacijos. Galėtų jie kartais pasidalinti šiomis žiniomis su mūsų aukštosiomis mokyklomis ir šalį valdančiais politikais.

KRIZĖ TĘSIASI

Ką gi, atrodo, kad šitas sunkiai apčiuopiamas daugeliui dalykas – ekonomikos krizė – apie kurią girdime tiesiog kasdien per visas įmanomas žiniasklaidos priemones – nežada atsitraukti. Kurį laiką buvo panašu, kad situacija pasaulyje kiek aprimo ir stabilizavosi. Bet štai prieš kelias dienas visos televizijos, visos radijo stotys ir visi laikraščiai tarsi choru pranešė apie ketvirto pagal dydį JAV banko „Lehman Brothers“ bankrotą. 4-a vieta pagal dydį tokioje rinkoje kaip Jungtinės Valstijos reiškia iš ties daug: ilgametė banko istorija ir patirtis, daugybė įsipareigojimų, daugybė veiklos sričių… Ir štai per keletą dienų banko nebėra. Turbūt matėte per žinias išsikraustančius banko darbuotojus, tarsi sarkastiškai tarsi beviltiškai laikančius lenteles su banko pavadinimu. Visą savaitgalį bandyta banką parduoti ir taip išgelbėti jo gyvavimą. Tačiau JAV vyriausybei atsisakius dalinai finansuoti pirkimą, nei vienas bankas nesutiko perimti konkurento.

Visgi mums paprastiems mirtingiesiems sunku įsivaizduoti šios krizės mastus. Mes išgirstame tikriausiai tik mažą lašą informacijos, kas iš tikrųjų dedasi. O tikrų faktų, priežasčių ir skaičių nežinome. Tačiau, be abejo, banko žlugimo nuo žmonių nepaslėpsi. Tikėkimės, kad tai bus viena iš paskutiniųjų blogų žinių pasaulinės ekonomikos vandenyne ir finansiniai neramumai greitai praeis. Juolab, kad visas pasaulis labai jautriai reaguoja į šiuos pranešimus iš už Atlanto. Ne išimtis ir Lietuva. Ypač mūsų birža OMX Vilnius, kurios akcijų vertės smarkiai sumažėjo per šias keletą dienų. Kaip sako analitikai „birža nukraujavo“. Tačiau tai vyko ir visam likusiam pasaulyje.

Vadinamoji krizė tęsiasi jau maždaug metus. Tad daug vilčių, kad netrukus turėtume išvysti pragiedrulius.