Temos Archyvai: Ekonomika, verslas

Gimdymas namuose

Pamaniau šiandien rytą atsikėlęs: jeigu gimsta vaikas automobilyje vežamas į ligoninę ar traukinyje, ar lėktuve? Ar tuomet būtų daroma krata transporto priemonėje? O gal kitą rytą kažkas pasibelstų į gimdyvės namų duris? O gal į vairuotojo, kuris nesuteikė galimybės laiku pristatyti ligonės (?) į akušerijos ir ginekologijos skyrių?

Keletas šiandieninio konteksto fragmentų, leidžiančių galvoti, kad viskas šioje įvykių virtinėje turėjo būti kažkaip kitaip.

gimdymas namuose

Toliau skaityti Gimdymas namuose

Brolis su broliu

Gaila brolių. Skaitant naujienas apie brolius Numavičius ir jų turto dalybų ieškinių apimtis, pamatai, kokiuose skirtinguose pasauliuose gyvena žmonės, gal net kaimynai. Vienas, pavyzdžiui, gyvena kruopų lygyje: skaičiuoja  kiek kokių kruopų galės įsigyti ateinančios savaitės bėgyje. Kitas, pranašesnis, gyvena duonos ir dešrų lygyje: mąsto, kad, tarkime, kitą savaitę galės sau leisti pasmaguriauti brangesne – ne kasdiene – vytinta dešra, kurios kilogramo kaina 30 ar net 40 Lt, ir galės sau leisti pasigardžiuoti ekologiškos, naminės duonos ketvertuku, kurio kaina ūkininkų turgelyje sieks tikrai ne mažiau 10 lt. Kitas, žiūrėk, jau kavinių ir restoranų aplinkoje gyvenąs. Pasiskaičiuoja savo pensus sąskaitoje ir mato, kad bus galimybė rytoj nueiti nebe į nusibodusias tinklines maitinimo vietas, tokias kaip Čili pica, Bernelių užeiga ar Delano (siūlančias greitai šildomą maistą iš pusfabrikačių), o apsilankyti tikrame itališko ar prancūziško maisto restorane ir paskanauti ne tik kokio nors patiekalo bet ir pasivaišinti kokybiško vyno taure. Dar kitam maisto problemos apskritai prapuolę. Jis savo uždarbį dėlioja planuodamas vykti jau nebe į Turkiją ar Rodo salą, o tyrinėja keliones į Tailandą, Tokiją ar San Paulą.

Supainiojau viešuosius ir privačius interesus

Šiandien išėjau į kiemą ir supainiojau viešuosius ir privačius interesus. Esu paskirtas savo šeimos prižiūrėti šunį ir eiti šias pareigas jau kelintą kadenciją iš eilės. Pasinaudojau įgaliojimais ir leidau palaižyti augintiniui man ranką. Be to, vaikštant tiesioginio pardavimo atstovams po kiemus ir siūlantiems naują gardų maistą šunims, atidaviau šunelio išlaikymui skirtas organizacijos lėšas šiam pardavėjui, neatlikęs jokių apklausų, nenuėjęs į parduotuvę išsaiškinti ar kiti tiekėjai neatvežė pigesnių ir geresnių pašarų, dar labiau stiprinančių dantis ir priverčiančių kailį labiau blizgėti. Taigi, kaip sakoma, akivaizdžiai protegavau tą konkretų gatvės pardavėją, kurio, matyt, galiausiai ir buvau įduotas, nes specialiosios tarnybos mane sekė, o gal net ir pakišo jį specialiai.