Niujorko archyve saugomas dokumentas, kuriame yra įrašas, pasakojantis apie pirmąjį liutuvį emigrantą profesorių Aleksandrą Karolį Kuršių.

Istorija mena, jog lietuvių emigracija prasidėjo jau XVII a.  Niujorko archyve saugomas dokumentas, kur yra įrašas minintis 1658 metus. Jame pasakojama apie lietuvį profesorių Aleksandrą Karolį Kuršių, kuris olandų kolonistų buvo pasamdytas atvykti į tuometinį Naująjį Amsterdamą (vėliau Niujorką) mokyti lietuviškai kalbančių emigrantų rašto. Masinė emigracija prasideda XIX a. antroje pusėje po baudžiavos panaikinimo ir žiauraus antrojo sukilimo nuslopinimo. Valstiečiai, tapę laisvi ieškodami skalsesnės duonos, tūkstančiais vyko į įvairiausias šalis: JAV, Didžiąją Britaniją, emigravo ir į tos pačios Rusijos imperijos turtingesnes gubernijas. Statistiniai skaičiai labai dideli, siekiantys net šimtus tūkstančių. Turint omenyje, jog tuometinėje Lietuvos teritorijoje gyveno gerokai mažiau gyventojų nei turime šiandien, tai buvo tikra demografinė „bomba“. Lietuvaičiai didesnėmis ar mažesnėmis bangomis vyko ieškodami geresnių gyvenimo sąlygų iki pat 1944 m. Sovietmetis apsupęs geležine siena laikinai buvo sustabdęs emigraciją į Vakarus ir už Atlanto, išskyrus pavienius atvejus, , bet tai tikrai nevertėtų vertinti kaip teigiamą aplinkybę. Mat sovietai priverstinai į Sibirą išgrūdo ir lageriuose nukankino gerokai daugiau lietuvaičių nei būtų jų sugebėję išvažiuoti savanoriškai. Atgavus nepriklausomybę, emigracija netruko įsibėgėti, tautiečiai tebevyksta panašiu spartumu kaip ir prieš pusę ar daugiau amžiaus.

Emigracija, kaip ir viskas šiame pasaulyje, turi dvi puses – blogąją ir gerąją. Taip ir mūsų tautiečių vykimas dirbti bei gyventi svečiose šalyse turi ir teigiamų aspektų. Pavyzdžiui, ekonominiu aspektu – pagalvokime kiek išvykėliai paremia savo gimtos šalies ekonomiką, neimdami pašalpų iš skylėto valstybės biudžeto, o net gi priešingai – prisideda prie  jo didinimo, siųsdami ir išleisdami pinigus savo tėvynėje. Žinoma, daugelis gali paprieštarauti, jog neišvykęs  ir Lietuvoje dirbantis žmogus, gautas pajamas išleidęs savo šalyję, būtų daug naudingesnis. Taip, tame esama daug tiesos, bet tuo pat metu norėtųsi priminti 1922 metus, kai tuometinė Lietuvos valdžia vargiai ar būtų galėjusi įsivesti litą be tų pačių emigrantų milijoninės paramos. O kiek dar būta investicijų, keliant valstybės ekonomiką, gautų iš tų pačių lietuvaičių gyvenančių ne savo tėvynėje?

Pliusų galima būtu įžiūrėti taip pat ir kultūriniu aspektu: užsienio valstybėse esančios lietuvių bendruomenės neleidžia nutautėti ten gyvenantiems mūsų tautiečiams, juos solidarizuoja. Tokiu būdu mūsų  kultūra, tradicijos pasklinda ir yra žinomos visame pasaulyje. Šios bendruomenės – tai mūsų valstybės nevyriausybinės ambasados, kurios nuo oficialių skiriasi savo patvarumu. Prisiminkime sovietmetį, kuomet savo valstybės neturėjome. Tose bendruomenėse dar gyvas stiprus patriotizmas Lietuvai, kuris mūsuose, gyvenančiuose čia, yra kiek prigesęs.

Šiuo straipsniu nėra agituojama emigruoti. Juo tik siekiama atskleisti  pozityvius dalykus tame, kas vyksta, kadangi laisvoje valstybėje tai yra normalus reiškinys. Emigracija yra pažįstama ir ekonomiškai stipresnėse valstybėse. Žinoma, kiekvienas lietuvaitis turėtu gyventi ir kurti ten, kur gyveno, dirbo jo protėviai. Tikėkimės, jog kiekvienas išvykęs iš Lietuvos anksčiau ar vėliau pasisėmęs įvairios patirties sugrįš į tikruosius savo namus.

Tačiau dar lieka vienas privalomas žingsnis ir kitas, kurį pavadinčiau valstybės savigarbos patikrinimu.

Privalomas ir būtinas dalykas, kurį turi atlikti Lietuvos valstybė, Lietuvos bankas ir Lietuvos bankų asociacija (nesu specialistas, kokį tikslų vaidmenį šiame procese atlieka kiekviena iš šių institucijų) turi pademonstruoti, kokia patikima yra indėlių draudimo sistema, apie kurią girdime jau ne vienerius metus. Priminsiu, kad iki 2008 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje galiojo tvarka, kuomet indėlininkui būtų išmokama ne didesnė nei 22 000 eurų bei atitinkanti suma litais, iš kurių tik 3 000 eurų atitinkanti suma litais būtų kompensuojama visiškai, likusi dalis kompensuojama 90 %. Europos sąjungoje, siekiant stabilizuoti pokrizinę padėtį, nuvilnijusią per visą pasaulį  2008 m. buvo pasiūlyta padidinti draudžiamą indėlio sumą. Kaip ir kitose ES šalyse, taip ir Lietuvoje, šiuo metu (nuo 2008 m. lapkričio 1 d.) galioja įstatymas, kuris numato, jog indėlininkams grąžinama iki 100 000 eurų suma bei ją atitinkanti suma litais, kompensuojant 100 % indėlio sumos. Padidinus šią draudžiamąją sumą, buvo tikimąsi, atgaivinti pasitikėjimą bankais ir didinti pinigų judėjimą, kurio taip trūko tuo metu bankams.

Taigi, lauksime, kaip greitai ir kaip profesonaliai vyriausybei pavyks nuraminti indėlininkus ir parodyti, kad jų lėšos yra saugios arba suteikti galimybę jas atsiimti. Labai to tikiuosi ir linkiu. Beje, įstatymuose nurodyta, kad nuo laikino banko veiklos apribojimo arba bankroto indėliai turėtų būti išmokėti per 20 darbo dienų su galimybe šį terminą pratęsti dar 10 dienų.

Kitas žingsnis, kurį taip pat turėtų atlikti valstybė, yra išsiaiškinti, ar gali didžiausias šalies dienraštis skleisti anoniminę ir neargumentuotą informaciją, galinčią destabilizuoti šalies padėtį, išprovokuoti paniką ir chaosą. Turiu omenyje, Lietuvos ryto paskelbtą straipsnį apie “kažkuriame” iš lietuviško kapitalo bankų atliekamas kratas. Priminsiu, kad bankai pagal savo išskirtinį verslo pobūdį užtikrina kiekvienos šalies sveiką ir funkcionuojančią ekonominę ir finansinę sistemą. Todėl bet kokie gandai ar kitos informacijos, susijusios su galimu banko nemokumu, bankrotu ar neskaidria veikla, skleidimas yra nusikalstama veikla. Lietuvos rytas, manau, pasielgė būtent taip, kaip nedera. Šiandien žiniasklaidos portaluose vis garsiau aidi pareiškimai, kad turi būti tiriama šio dienraščio veikla.

Ir paskutinis dalykas, į kurį noriu atkreipti dėmesį – bus įdomu stebėti, kaip šį išbandymą priims Lietuvos žmonės. Tai taip pat labai svarbu. Tai išbandymas ne tik bankams ir vyriausybei bei ir žmonėms. Įdomu, ar nepradės plaukti šiandien lėšos iš kitų Lietuvoje veikiančių bankų, ar nepradės žmonės masiškai atsiiminėti indėlių, gryninti savo sąskaitas? Akivaizdu, kad tam tikri subjektai būtent to ir siekė. Nuo pat savaitės pradžios.

Tikiuosi nepraradote saugumo jausmo, o jeigu taip, manau, jis greitai sugrįš.

Štai tokį vaizdą išvydau vakar:

Norėdami padidinti paveikslą, paspauskite ant jo.

Šalia “I. Degutienė: emigravimas dėl emgigravimo tampa lyg mada” išvydau kitą straipsnį: “Verslininkas: valytojo gyvenimas užsienyje geresnis nei projekto vadovo Lietuvoje”. Įskaitant tai, kokį stiprų įvaizdį paprastiems piliečiams turi verslininkas ir tai, kad daugumos jaunų žmonių siekiamybė yra projekto vadovo darbas, manau, nereikia būti ypač gudriu, norint suprasti, kokie yra žiniasklaidos tikslai. Kas svarbiau: ar kažkokio politiko nuomonė ar verslininko, kurio lūpomis kalba žurnalistai?

Beje, panašų vaizdą galima pastebėti vos ne kasdien. Galbūt padarysiu netgi tokių titulinio puslapio kopijų seriją.

To paties portalo pastarųjų dienų įdirbis siekiant “išlaikyti” emigruojančius žmones:

“Iš Rytų Europos šalių daugiausia pasiryžusių emigruoti – Lietuvoje ir Rumunijoje“

“Visagino jaunimas renkasi Rusiją“

“Kada Lietuvoje nebebus kam dirbti?“

“Liūdnoji statistika: vaikų sąmonėje įsišaknija emigracijos idėja“

“D.Bartramas: dauguma studijuoti užsienyje išvykusių jaunuolių į Lietuvą negrįš“

“Iš Lietuvos per 10 m. emigravo apie 337 tūkst. gyventojų“

“Per dešimtmetį emigravo 204,7 tūkst. Lietuvos gyventojų” ir t.t.

Nuolat primenant apie emigracijos skaičius, emigracijos tikrai nesulaikysime. Tai puikiai žino psichologai (jeigu kartoji kažką nuolatos, galiausiai imi tuo tikėti) ir, be abejo, žurnalistai.

“Pereinant prie skaitmeninės televizijos 100 Lt kompensaciją už įsigytą priedėlį galės gauti ir tie gyventojai, kurie pasirinks mokamos skaitmeninės TV paslaugas. Mokamos TV tiekėjai spėja, kad šia galimybe kitąmet pasinaudos iki 10% jų naujų vartotojų, tačiau apgailestauja, kad į kompensacijas negalės pretenduoti dauguma Lietuvos pensininkų.“

Pasak susisiekimo ministerijos, kompensacija bus suteikiama už įvairių tipų skaitmeninės televizijos priedėlius: skaitmeninės palydovinės, skaitmeninės kabelinės, skaitmeninės mikrobangės ar mokamos skaitmeninės televizijos priedėlius.

Komepensacijos suma sieks 100 Lt, tačiau jeigu priedėlis kainuos 20 Lt, būtent ši kaina ir bus kompensuojama. Kompensacijos numatytos mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir vienišiems asmenims įsigyti įrangai, reikalingai priimti ir matyti skaitmeninės televizijos programoms. Paramą gaus tie asmenys, kurių pajamos nesiekia 525 Lt per mėnesį.

Taigi, dauguma pensininkų gauna didesnę sumą nei 525 Lt. Tačiau „Sodros“ duomenimis, pensijinio amžiaus žmonių Lietuvoje yra 599.659, o iš jų 8,7% – arba 52.431 asmuo – gauna pensiją mažesnę nei 525 Lt. Be abejo, nemaža dalis gauna pensijas nedaug viršinjančias minėtą sumą, tačiau jie jau nepapuls į nustatytus kompensacijos rėmus.

Nesvarbu į kurią grupę žmonių papuola mus skaitantys senjorai, tačiau noriu priminti, kad yra keletas kitų variantų, leisiančių pigiai ar net nemokamai žiūrėti televiziją šiai perėjus į skaitmeninį režimą:

1. Galima įsigyti antžeminės skaitmeninės TV priedėlį, kuris leis televiziją žiūrėti nemokamai (be abejo, matysite ribotą TV kanalų skaičių).

2. Galima įsigyti mokamą analoginę kabelinę televiziją, kuri yra pigesnė nei skaitmeninė kabelinė ir kuriai žiūrėti visai nereikia jokio priedėlio.

Visgi, ministerijos paruoštama TV priedėlių kompensacijų projekte dar daug neaiškumų ir tiek TV paslaugų įmonės tiek gyventojai dar laukia konkretesnių paaiškinimų, kaip vyks kompensavimo procesas.

Dienraštis Washigton Post praneša: Pagal paskutinio surašymo duomenis vyresniųjų žmonių grynoji turto vertė 47 kartus viršija jaunų suaugusių žmonių turto vertę.

Straipsnyje teigiama, kad šis didžiulis turto skirtumas tarp vyresnių ir jaunesnių amerikiečių yra rekordinis per visą JAV ekonomikos istoriją ir yra įtakotas užsitęsusio ekonomikos nuosmukio, susilpninusio darbo paieškos galimybes ir palikusio naująją kartą su būsto ir koledžo skolomis.

Tipinio namų ūkio, kurį valdo vyresnis nei 65 metų žmogus, vertė yra 47 kartus didesnė nei namų ūkio, kurio šeimininko amžius nesiekia 35 – ių metų.

Straipsnyje teigiama, kad, nepasaint to, jog žmogaus turto vertė didėja kartu su amžiumi, šis atotrūkis tarp vyresniosios ir jaunesniosios kartų padvigubėjo nuo 2005 metų ir išaugo penkis kartus lyginant 25 metų senumo rezultatus (įvertinant infliaciją).

Daugelis jaunų žmonių ima paskolas pragyvenimui, laukdami kol atsigaus darbo rinka arba iš paskutiniųjų stengiasi mokėti palūkanas už nekilnojamo turto bumo metu paimtas būsto paskolas. Turto neligybė kapitalistinių šaknų šaknų šalyje darosi iš tiesų kritinė ir grėsminga. Tai inspiruoja protestų bangą šalyje. Todėl pasigirsta nuomonių, kad pensininkams reikėtų mažinti išmokas ir dalį finansavimo skirto jų sveikatos priežiūrai. Taupant šias lėšas būtų siekiama pagelbėti jaunesniems amerikiečiams.

Grynoji turto vertė apskaičiuojama įvertinant žmogaus turimą būstą, kitą nekilnojąmą turtą, santaupas (akcijas, obligacijas ir pan.), automobilius, jachtas, kitą turtą ir atimant turimus užstatus, paskolas, prisiimtus kreditus.

Net 37 % jaunųjų amerikičių “valdo” turtą, kurio vertė yra nulinė arba minusinė ir šis procentas padvigubėjo lyginant su 1984 m.

]]> http://www.draugauki.me/2011/11/jav-vyresni-zmones-turi-daugiau-turto/feed/ 23 http://www.draugauki.me/2011/09/neapsigaukite-pastu-platinamas-naujas-apgaulingas-zaidimas-klasikines-muzikos-genijai/ http://www.draugauki.me/2011/09/neapsigaukite-pastu-platinamas-naujas-apgaulingas-zaidimas-klasikines-muzikos-genijai/#comments Mon, 05 Sep 2011 08:46:14 +0000 Gintautas http://www.draugauki.me/?p=9340

Būkite atsargūs gavę tokį laikšką į namus!

Prieš keletą metų Patricija aprašė Reader’s Digest organizuojamą apsukrią ir pažaidais grįstą knygų užsakymo į namus paslaugą. Šis verslas iš pažiūros atrodo visai normalus. Išsirenki norimą prekę, sumoki ir gauni paštu. Tačiau visa esmė yra tame, kad greta paslaugos organizuojamas žaidimas, skatinantis pirkti šias knygas. Kiek esu matęs tų knygų, jos yra labai bendro pobūdžio, menkos pažintinės vertės, jose daug vertimo klaidų. Tad, savaime aišku, kad knygos yra tik pretekstas organizuoti loterijai, kurioje galima laimėti fantastines sumas. Jeigu nepirksi knygų, negalėsi dalyvauti loterijoje. O pirkti reikia tampant prenumeratoriumi. T.y. lošimas – pirkimas tampa tampa nuolatinis ir taip žmogus pakliūna į gudriais paspęstus spąstus. Su kiekvienu nauju pirkiniu sakoma, kad iki prizo liko visai nebedaug. Tačiau prie taip ir nepriartėjama. Ar kur nors girdėjote nors apie vieną Reader’s Digest nugalėtoją?

Noriu perspėti, kad būtumėte atsargūs, nes šiuo metu suaktyvėjo naujos loterijos organizatoriai. Ji pavadinta “Klasikinės muzikos genijai”. Aš jau gavau net du kvietimus! Organizatoriai, matyt, nelabai moka planuot platinimo kampanijos. Taip pat šiuos laiškus, įpakuotus į nuostabiai blizgantį popierių mačiau pas daugumą savo pažįstamų. Ir vėlgi, atrodo viskas lyg ir normalu. Renkiesi muzikinę kompaktinę plokštelę ir užsisakai. Tačiau vokelyje dar bent penketas lankstinukų, kuriuose gudriai smulkiu šriftu prirašyta painių užsakymo taisyklių. Tikrai dauguma žmonių susižavi dovanomis ir nesigilina į tai, kur jie gali pakliūti. Taigi:

su pirmu laišku jūs tariamai gaunate 32.99 arba 100 litų vertės kuponą, kurį išsiuntę gausite tam tikrį kiekį knygų, kompaktinių garso plokštelių ir dar nemokamai ausines. Už tai jums reikės sumokėti “tik” siuntimo išlaidas – 15.95 Lt. Tačiau būkite atidūs! Tolimesnės taisyklės yra paruoštos jus įstumti į finansinį žaidimą, kuris greičiausiai neturės pabaigos. Cituoju:

“Jei gavę pristatomajį siuntinį, Jūs per 10 dienų nepranešite mums apie savo sprendimą nutraukti prenumeratą, tada kas 3-4 savaites į Jūsų pašto dėžutę siųsime po vieną serijos “Klasikinės muzikos genijai” knygą su kompaktine plokštele.”

Supratote klastą? Jeigu neatsisakysite tolesnių siuntinių, jūs automatiškai tapsite prenumeratoriais. Už kuriuos turėsite kas 3-4 savaites pakloti po 32.99 Lt.

“Knyga su kompaktines plokštele bus siunčiama be išankstinio apmokėjimo. Jūs ją galėsite įsigyti už nedidelę kainą – 29.99 Lt, be to, dar reikės apmokėti siuntimo ir pakavimo išlaidas – 3 Lt, taigi iš viso – 32.99 Lt.”

Pamanėte, kad tokiu atveju tiesiog nemokėsite pinigų ir grąžinsite prekes? Tikrai ne, cituoju:

“Neapmokėjus už užsakytas ir gautas knygas su kompaktinėmis plokštelėmis, mes pasiliekame teisę taikyti netesybas (iki 20 Lt) ir informaciją apie susidariusią skolą perduoti specializuotai skolų išieškojimo bendrovei “Lindorff”.

Taigi, tiesiog tapsite skolininkais.

Tenorėjau perspėti visus. Jeigu susigundysite pirmuoju “pigiu” siuntiniu ir nemokamomis ausinėmis, bent jau neužmirškite pranešti, kad tolimesnės prenumeratos atsisakote. Kitu atveju turėsite rimtų bėdų ir žinoma išlaidų. Žaidimą organizuoja UAB “IMP Baltic”, kurios tinklapyje galima rasti dar ne vieną tokį šaunų “žaidimą”.

]]> http://www.draugauki.me/2011/09/neapsigaukite-pastu-platinamas-naujas-apgaulingas-zaidimas-klasikines-muzikos-genijai/feed/ 15 http://www.draugauki.me/2011/08/draugauki-me-veikla-domejosi-lietuvos-bankas/ http://www.draugauki.me/2011/08/draugauki-me-veikla-domejosi-lietuvos-bankas/#comments Mon, 08 Aug 2011 07:22:38 +0000 Gintautas http://www.draugauki.me/?p=9219

Draugauki.me veikla domėjosi Lietuvos bankas

Praeitą savaitę sulaukiau įdomaus skambučio iš Lietuvos centrinio banko, institucijos, kuri įdėmiai ir atsakingai seka mūsų šalies finansinę būklę. T.y. siekia užtikrinti stabilią Lietuvoje veikiančių bankų ir kitų finansų įstaigų veiklą, rengia ataskaitas, leidžia patariamąsias apžvalgas valstybės ir privataus sektoriaus atstovams, o taip pat rūpinasi valstybės iždu.

Taigi, mums skambino Lietuvos banko ryšių su visuomene skyriaus atstovė Rasa Bričkienė. Ponia Rasa parodė daug dėmesio mūsų svetainei, teiraudamasi įvairių dalykų, apie Lietuvos senjorų padėtį internete, jų kompiuterinį raštingumą, išprusimą finansų srityje ir pan. Pokalbis buvo gana ilgas ir labai įdomus. Lietuvos bankas planuoja rengti seminarus pagyvenusiems žmonėms, todėl domėjosi, kokios temos galėtų rūpėti pagyvenusiems žmonėms. Taip pat aptarėme įvairias kitas bendradarbiavimo galimybes.

Akivaizdu, kad Draugauki.me veikla, vienijanti šalies senjorus yra tikrai reikalinga ir palengva pradeda atkreipti svarbiausių Lietuvos institucijų dėmesį. Nuo mūsų priklausys, kokį sukursime Lietuvos pagyvenusių žmonių įvaizdį ir kaip bus su mumis bendraujama ir elgiamasi netolimoje ateityje. 

Pensijos Lietuvoje

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija šiandien paskelbė pranešimą žiniasklaidai, kuriame pateikia statistika apie Lietuvoje ir kitose rytų Europos šalyse gaunamas pensijas. Deja, Lietuvoje pagyvenę žmonės gauna vienas mažiausių pensijų. Analizė teigia, jog: “Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sudaro 222 eurus (766,5 lito). Lietuvos pensijų fondų valdytojų surinkti duomenys rodo, kad Lenkijoje pensininkai vidutiniškai gauna beveik dvigubai daugiau – 432 eurus (1.492 litus), Čekijoje – 409 eurus (1.412 litus), Slovakijoje – 350 eurų (1.208 litus). Didesnės pensijos mokamos ir Latvijoje, ir Estijoje – atitinkamai 304 eurai (1.050 litų) ir 232 eurai (801 litas). Iš Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių mažesnės nei Lietuvoje pensijos yra tik Rumunijoje ir Bulgarijoje – atitinkamai 175 eurai (604 litai) ir 125 eurai (432 litai).” Skaityti visą pranešimą.

AB TEO LT nuo lapkričio senjorams ir socialiai remtiniems asmenims taikys specialias nuolaidas pokalbių planui „Šalyje plius”.

Pokalbių planas, suteikiantis galimybę be papildomų mokesčių 300 minučių skambinti į fiksuotojo tinklus visoje Lietuvoje, šiems asmenims kainuos 25,89 lito per mėnesį. Skambučiams į mobiliuosius tinklus taip pat bus taikomi itin palankūs tarifai – jie kainuos 19 centų per minutę ne piko metu ir 35 centus per minutę piko metu.

Nuolaidomis galės pasinaudoti pensinio amžiaus asmenys, buvę tremtiniai, I ir II grupės invalidai, neįgalius vaikus arba tris ar daugiau nepilnamečių vaikų auginančios šeimos.

Nuoroda į skelbimą.

Pagrindinės pokyčių priežastys yra ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė ir ilgiau išliekanti gera žmonių sveikata. Tačiau įmonių savininkai galės žmones atleisti ir sulaukus 65-ių metų, tačiau tuomet jie turės pateikti svarias atleidimo priežastis, ką padaryti tikriausiai nebus labai lengva.

Verta priminti, kad bandant spręsti pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės padarinius, jau ne viena Europos šalis prailgino pensinį amžių. Prancūzijoje jis visai neseniai buvo prailgintas nuo 60 iki 62 metų. Žmogaus darbingumo trukmė taip pat ilginima Vokietijoje, Ispanijoje ir Italijoje.

 Skaityti visą straipsnį.