Temos Archyvai: Parduotuvės

DUONOS MIŠINYS, SŪRIO PRODUKTAS IR KITI

Labas rytas! Rašau ryte, tad ir sveikinuosi su Jumis kaip įprasta tokiu dienos metu.

Man dažnai pasitaiko skubant greitai užbėgti į parduotuvę ir nupirkti šio bei to namams ar nešantis į svečius. Kadangi laikas spaudžia, tai natūralu, kad neturi laiko gilintis nei į kainas, nei į produktų sudėtį. Galima sakyti, kad imi viską iš eilės, kas pasitaiko po ranka.

Na, o sugrįžus, nurimus dienos tempui ar šiaip laisvesniu laiko tarpu, žiūrėk gamini savaitgalio pusryčius ir imi nagrinėti, ką nusipirkęs. Kartais imiesi tyrinėjimo darbų paragavęs pirmą kasnį kokios nors parsineštos gėrybės. Kartais, žinoma, dėl labai puikaus skonio, kad žinotum, kas gamino ir, kad kitą kartą galėtum nusipirkti, o kartais, deja, dėl ne visai kokybiškų skonio savybių.

Kartais, žinot, sunku susigaudyti, gal mes jau visai nieko natūralaus ir tikro nevalgome. Vien tiktai visokius maisto pakaitalus?

Paskutinis mano įdomiausias atradimas buvo duona. Ar žinojote, kad būna duonos gaminių, pagamintų iš duonos mišinio. Tai va, pasirodo būna. Yra tokia forminės duonos rūšis pavadinimu „Nostalgija“, turinti priminti mums sovietinių laikų forminę duoną. Tai štai jos sudėtyje radau šį keistą „produktą“ – duonos mišinį. Tiesiog šioje vietoje žmogus sutrinki dėl to, kad galbūt visi duonos ir pyrago gaminių gamintojai mus maitina duonos mišiniais? Ir norisi tik padėkoti įmonei, kuri išdrįso įvardinti tikrąją sudėtį. Ir kas gali žinoti, ir  kas gali pasakyti, kokią iš tikrųjų duoną mes valgome?

Kitas fenomenas – sūrio produktas. Ne sūris, bet jo produktas. Iš sūrio padarytas produktas. Ar iš ko nors kitko padarytas produktas, bet labai panašus į sūrį? Todėl ir pavadintas sūriu, nes gavosi panašus į jį? Nežinau, bet tai tikrai ne tikras sūris. Vėlgi dėkui gamintojams, kad jie aiškiai įvardina savo gaminius.

Tepus riebalų mišinys – jau nusibodusi tema, taip? Ne kartą ir patys įmonių atstovai pabrėžė, kad tai itin kūdas ir nelabai natūralus sviesto pakaitalas. Iki tikro sviesto ten toli.

Apie konservantus (maisto priedai, dažikliai, antioksidatoriai (antioksidantai), aromatą ir skonį stiprinančios medžiagos, saldikliai, emulsikliai, stabilizatoriai, tirštikliai, skaidrikliai, antiflomengai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos ir kt.) tema taip pat skersai išilgai išnagrinėta.

Papasakosiu tik dar viena juokingą situaciją. Viename laikraštyje buvo straipsnis, kaip japonų virtuvės geriausi specialistai išrado šeštą skonį, kuris vadinamas japoniškai „umami“. Buvo patraukliai aprašoma, kaip jis pagerina kone kiekvieno patiekalo skonį ir suteikia jam nežemiškų savybių. Po kiek laiko, tame pačiame laikraštyje apie tą patį tik visiškai kitoks straipsnis! Pasirodo, jog šis umami yra ne kas kitas kaip vienas iš koservantų E, priskiriamų aromatą ir skonį stiprinančioms medžiagoms.

Tiesiog, kaip matote, apie tą patį galima labai įvairias žodžiais kalbėti. Tad ir nagrinėdami produktų sudėtis, nepamirškime, kad juose viena vertus savo žargonu kalba gamintojai, kita vertus perteiktos valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos normos. Stenkimės perprasti šias kalbas.

AKCIJŲ MEDŽIOKLĖ!

Sveiki,

Šį kartą noriu įtraukti kuo daugiau Jūsų, mieli DRAUGAUKI.ME lankytojai, į pokalbį ir diskusiją. Tai galėsite padaryti apačioje straipsnio suradę ir paspaudę „Komentuoti“ mygtuką. Tiesiog norisi mažiau dėstyti savo nuomonę, kuri kai kam jau galėjo šiek tiek ir įkyrėti. O tema yra tokia: akcijos ir nuolaidos maisto bei kitoms prekėms. Sakoma, kad pensininkai – tai tie žmonės, kurie turi laiko ir vaikšto iš vienos parduotuvės į kitą, ieškodami, kur pigesnis vienas produktas, o kur kitas. Ar daug tam skiriate dėmesio Jūs, ar ieškote akcijinių prekių ar nelabai? Kuris Jums prekybos tinklas patinka labiausiai: Maxima, Rimi, Norfa, Iki, Samsonas? Ką manote apie didžiulius laisvalaikio ir prekybos centrus kaip „Akropolis“?

Aš tik pasistengsiu pateikti keletą aktualesnių problemų, apie kurias išgirdau visai neseniai, šiomis dienomis. Ta pati Genutė, mano kaimynė, jau trečius metus esanti pensijinio amžiaus man papasakojo vieną ne visai linksmą istoriją. Kaip ir daugelis žmonių, Genovaitė turėjo įvairių prekybos tinklų nuolaidų korteles. Tačiau per vieną savaitę neteko net dviejų iš jų. Neteko jų skirtingų prekybos tinklų parduotuvėse, tačiau tokiomis pačiomis aplinkybėmis: tiesiog prie kasos, atsiskaitydama už prekes. Pavyzdžiui, prekybos centre „IKI“, pasakoja Genutė, ji prisimena kaip kasininkė atiduodama grąžą nuolaidų kortelę padėjo ne kartu su pinigais, bet kažkodėl atokiau nuo kliento. Paskui ją eilėje stovėjo, žinoma, kiti žmonės. Kol krovėsi daiktus Genutė pamiršo apie kortelę, tačiau tuo pat ją prisiminė šiek tiek paėjusi nuo kasos. Grįžus prie kasos, kasininkė paaiškino, kad kortelės jau nėra ir kad gal kas bus paėmęs. Parduotuvėje „Norfa“ įvyko dar įžūlesnė situacija. Mūsų herojė buvo padėjusi kortelę ant prekystalio. Akimirkai nusisuko paimti maišelio pirkiniams, o atsigręžusi mato, jog kortelės nebėra. Kasininkė teigia nieko nemačiusi ir kaltino pirkėjus stovinčius užnugaryje. Iš tiesų keista situacija. Galbūt ir Jūs buvote papuolę į panašią padėtį? Tiesa sakant, sunku paaiškinti tokį faktą. Galbūt kasininkės bando nugvelbti korteles ir vėliau antrą kartą parduoda jas ar atiduoda pažįstamiems, draugams. Jas galime įtarti vien dėl to, kad kortelės dažnai nepakuojamos į jokį apsauginį popierių ar plėvelę. Galbūt pasitaiko ir nesąžiningų pirkėjų, kurie nutaiko momentą, kuomet būname ne tokie budrūs. Tačiau dvi kortelės per savaitę tai tikrai nemalonus atvejis.

Kita situacija. Turiu pažįstamą pensininką Mykolą, kuris šiuo metu priverstas leisti dienas dėl ligos namuose. Išgirdę apie TELE2 reklamuojamą pokalbių planą pensininkams, nutarėme sudaryti sutartį neišeidami iš namų, juo labiau, kad TELE 2 turi internetinę parduotuvę, o mano draugas negali judėti. Paskambinę šio ryšio tiekėjo informacijos telefonu pasiteiravome ar galime sudaryti sutartį internetinėje parduotuvėje. Atsakymas buvo toks „Kokioje internetinėje parduotuvėje?“. Tikriausiai komentarų nereikia? Žmogus, dirbantis „TELE 2″ ir informuojantis apie šios įmonės paslaugas, nežino, kad yra galimybė apsipirkti internetu. Tačiau mums pavyko įrodyti, kad visgi ši parduotuvė yra! Tuomet mums buvo paaiškinta, kad pensininkams negalima ja pasinaudoti ir reikia būtinai atvykti į kokį nors „TELE2″ padalinį su pensininko pažymėjimu. O ką daryti mūsų Mykolui?

O pabaigai viena linksmesnė mintis, kurią išgirdau gatvėje iš nuotaikingai nusiteikusių senjorų: „Aš tai neturiu nieko prieš besibaigiančio galiojimo prekes. Galiojimas baigiasi, bet mes užgrūdintais pilvais. Nei mums pučia pilvą nei mes viduriuojam.“

Taigi, mielieji, pasidalinkite savo įspūdžiais, kuriuos patiriate apsipirkdami ar naudodamiesi paslaugomis. Galbūt įmonių administracija, paskaičiusi šiuos komentarus, atkreips dėmesį į jų darbuotojų dažnai rodomą nepagarbą Lietuvos senjorams.