Besijuokianti vasara

Upės vanduo pro šalį teka labai tyliai. Aš jo dažniausiai negirdžiu. Nebent kai ankstesniais laikais Raketa Nemunu praskriedavo vėžlio greidžiu, tuomet išgirsdavai vandenį teliuškuojantį į krantą mikrobangelėmis. Bet tai ne tekėjimas, o tiesiog vandens garsas. Pats judėjimas, tėkmė, kelias yra negirdimi, neužuodžiami, nematomi ir neliečiami. Šiuo atveju filosofų mėgstama metafora yra smėlis su miriadais kruopelyčių, kurias tuo pačiu metu turi saujoj ir kiekvieną akimirką netenki pro pirštus tyliai byrant ant žemės.

O vasara? Taip! Ji yra labai melancholiška ir emociškai gili, slepianti šį savo rafinuotumą už karštos saulės, triukšmingų maudynių, linksmų vakaronių vėsumą išsaugojančiuose gamtos kampeliuose ir kitų aktyvaus poilsio fragmentų, kurie įaudrina kūnus, mintis tiek, kad dažniausiai rudenį žmonės, tarsi, atsitokėja po ilgo ir gilaus sapno. Ima nustatinėti sau keisčiausias diagnozes.

O būtent vasaros metu ta nunuilstanti tėkmė ir judėjimas atsitrenkia su žmogaus akistata visu pilnu ir stambiu planu. Smėlis, kurį saujomis spaudžiame ir minkome prie jūros, jūra (!) – tokia hipnotizuojančiai lėta, tarytum bet kuriuo momentu galinti sustingti į vieną šiltą ledo gabalą, miškas – su tomis pačiomis dvejomis iš gilumos žvelgiančiomis ir viską stebinčiomis akimis, pagaliau išsiruošimas ir judėjimas atostogauti – norėdami savo atostogomis sustabdyti judėjimą, mes vietoje to, patys pradedam judėti.

Vasara juokiasi. Žaiskit, galvoja, linksminkitės, džiaukitės, šėlkite! Tikrai nereikia kasdien galvoti apie tai, kas yra kuriama ne tavo rankomis, ne tavo mintimis ir iš tavęs nereikalauja nė lašo pagalbos.

besijuokianti vasara

  • Regina

    Gerb.Gintautai,jusu'“ pasodintam sode“PIKTZOLIU“prisiveise.Gaila.

  • Leontina

    Gintautai , Buvo viskas labai gerai, jaučiausi lyg namuose tarp savų. Paskui… kuo tolyn, tuo mandryn. Ir likom be nieko, Labai gaila.

  • anelija

    Mielieji, Jūs tik rašykite o mes su malonumu skaitome ir komentuojame taip ir išsivysto diskusijos bei bendravimas. Ne kiekvienam duota rašymo dovana. Man geriausiai sekasi skičiuoti ,sudarinėti suvestines, balansus, apskaičiuoti mokesčius ir pan.

  • Pražiopsojau, Nemira, labai atsiprašau!

  • Nemira

    Įdomu tik, kas tokio mano paskutiniame komentare,
    kad jis taip ir liko „moderuojamas“? Rodos, nieko pikto neparašiau …

  • Nemira

    Na taip jau nevalia mane už borto išmest. Esu tokia: jei pro duris neleidžia ar išvaro, įsirioglinu pro langą. Tada laikykitės, niekadėjai.

  • Nemira, Jūs nesiskaitote, nes Jūs pati rašote :)

  • Nemira

    Man taip. Jei su kuriomis mintimis nesutinku, pasakau atvirai.

  • Iš tiesų, norėčiau užklausti: argi įdomūs mano straipsniai?

  • Nemira

    Kodėl nerašom protingų straipsnių?
    Priežastis primityviai paprasta:
    nesame pakankamai protingi,
    kad po mūsų plunksna gultų
    išminties gija.

    Čia juokais, žinoma. O Gintautas teisus, negali du trys žmonės nuolat čia reikštis. Juk nebeįdomu.

  • Tai kad pastaruoju tik du senjorai ir buvo rašytojai, Nemira ir aš. Kai du, tai ir dingimas labai ryškus.

  • Regina

    Ach ta vasara-vasara pasaka
    Jqs ,matyt ,nesupratę būsime…
    Žalias kelias į mišką pasuka,
    O širdy – ūkanota būsena.
    Kur pradingot su protingais straipsniais ,senjorai?

  • anelija

    geros, smagios ir linksmos visiems vasaros. Aš jau ragavau pirmųjų žemuogių, braškių- nuostabu. Tos pirmosios tiesiog tirpsta burnoje tokios pasiilgtos ir labai lauktos ir žinoma labai nepigiai atsieinančios(turiu galvoje turgaus kainas). Labai džiaugiuosiu vasara, bet va jau ir Joninės ne už kalnų, trumpa ta mūsų vasara tad mėgaukimės kiekviena jos diena.

  • Regina

    Buvau prie jūros ,gulėjau ant smėliuko ,klausausi bangų,o kai kartu buvusi sesuo paklausdavo ,ką galvoji-nieko,bet kažko laukiu,atsakydavau…Viltis- kvailių motina ,o kantrybė- asilų dorybė[čia aš tik sau palinkėjau]Geros,linksmos,besišypsančios vasaros.

  • Nemira

    Va ir Gintautas pagaliau vėl čia ir vasarą pasitinka taip gražiai ir poetiškai. Šaunu. Bet nenorėčiau sutikt kad vandens tekėjimo negalima girdėt. Juk upelių čiurlenimas nėra begarsis. Apskritai girdime viską, net akmens dūsavimą, kai vaikėzai jį piktai apspardo už jo patys užkliuvę.